Pirmadienis, 9 spalio, 2023
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaNaujienosKiek kainuoja senatvė globos namuose

Kiek kainuoja senatvė globos namuose

Šį mėnesį kaimyninėje Estijoje įsigaliojo Socialinės gerovės įstatymas, pagal kurį globos namai bus prieinami visiems senjorams, tuo tarpu Lietuvoje už šią paslaugą reikia susimokėti nemažus pinigus ir dar laukti eilėje; „Merkio kraštas“ pasikalbėjo su mūsų rajone veikiančių globos namų vadovais, kiek garbaus amžiaus žmogui, taip pat neįgaliajam tenka mokėti už jo priežiūrą ir kokiems formalumams reikėtų pasiruošti…

Visiems vienodos sąlygos
Varėnos globos namai visada pilni – einant pro šalį kaskart matyti lauke vaikštinėjantys arba ant suoliukų geru oru besidžiaugiantys šių namų gyventojai, kurių šiuo metu yra 40, o liepos pradžioje savo eilės papulti į šią globos įstaigą laukė dar 9.
Rajono tarybos sprendimu vieta Varėnos globos namuose žmogui, turinčiam negalią arba kuriam nenustatyti jokie poreikiai, mėnesiui pernai kainavo 841 eurą, kamuojamiems sunkios negalios – 955 eurus už tą patį laikotarpį. Tuo tarpu šiemet kainos jau kilstelėjusios – atitinkamai 1 tūkst. 90 ir 1 tūkst. 290 eurų už vieną mėnesį.
„Kai stipriai pabrango maisto produktai ir padidėjo komunaliniai mokesčiai, taip pat kilo ir minimalus darbo užmokestis, buvome priversti savo paslaugų kainą padidinti. Nemaža dalis finansavimo ateina iš mūsų įstaigos gaunamų pajamų, rajono biudžeto lėšų bei valstybės dotacijų“, – vardijo Varėnos globos namų direktorė Kristina Didikienė.
Anot pašnekovės, tiek turintieji didelį darbo stažą, tiek išvis niekada nedirbę žmonės net ir su labai minimaliomis pajamomis Varėnos globos namuose gauna lygiai tokias pačias paslaugas. Tarkime, apgyvendinimas kainuoja 1 tūkst. 90 eurų. Šiai sumai padengti žmogus turi atiduoti 80 procentų savo pensijos ir 100 procentų slaugos arba priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, jeigu tokią gauna, o likusią sumos dalį padengia valstybė arba savivaldybė biudžeto lėšomis. O štai turintieji nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už savivaldybėje nustatytą normatyvą, kas mėnesį moka dar ir 1 procentą to turto vertės.
Mitai apie globos namus
Dar viena mūsų rajono savivaldybei priklausanti biudžetinė įstaiga, teikianti socialinės globos ir priežiūros paslaugas, – Merkinės globos namai, kuriuose gali apsigyventi 49 žmonės. Čia laukiančiųjų eilė trumpesnė, pavyzdžiui, vietos šioje įstaigoje šio mėnesio pradžioje pageidavo tik 1 žmogus.
Jeigu pernai neįgalaus žmogaus apgyvendinimas Merkinės globos namuose kainavo 1 tūkst. 47 eurus, o su sunkia negalia – 1 tūkst. 63 eurus, tai šiemet jau kainuoja 1 tūkst. 200, o reikalaujantiems daugiau priežiūros – 1 tūkst. 220 eurų.
Merkinės globos namų direktorės Rasos Žukauskienės teiravomės, ar iš tiesų, norint papulti į globos namus, bet neturint tam pinigų, reikia atiduoti savivaldybei savo nekilnojamąjį turtą. Direktorės teigimu, tai yra plačiai paplitęs mitas. „Savivaldybės išlaikomuose globos namuose tokio dalyko, kaip turto užstatymas, tikrai nėra ir nebuvo. Vis dar pasitaiko tokių atvejų, kuomet žmogus sako, kad dabar jau turės mums savo turtą užrašyti arba nebepateks pas mus, jeigu turi vaikų, bet taip tikrai nėra“, – aiškino direktorė.
Požiūris keičiasi
Vakarų Europoje, pavyzdžiui, leisti senatvę globos namuose yra įprasta, tačiau dauguma lietuvių šiuo klausimu vis dar skeptiški. Tarp vyresnio amžiaus žmonių toks požiūris išlikęs dar nuo sovietmečio laikų, kuomet globos namuose, vadintuose prieglaudomis, gyvenimo sąlygos būdavo prastos. O kad visuomenėje yra nemažai žmonių, neigiamai vertinančių tokias įstaigas, sutinka ir Merkinės globos namų direktorė.
„Net ir didžiausių pesimistų, kurie sakydavo, kad globos namai yra nesąmonė, požiūris keičiasi. Dabar jie sako, kaip gerai, kad yra tokia įstaiga, nes ką jie darytų savuose namuose vieni ir kas juos ten prižiūrėtų. Labai rekomenduoju globos namus visiems, kurie nebegali savimi visiškai pasirūpinti, nes čia žmogus yra nuolat prižiūrimas, nebelieka baimės, kad jeigu kažkas nutiks, nebus kam iškviesti pagalbą. Taip pat čia visada yra su kuo pabendrauti ar pasidalinti gyvenimiška patirtimi. Be to, globos namuose teikiamų paslaugų kokybę labai prižiūri departamentas ir ministerija. Taip pat tarpusavyje bendradarbiaujame ir su Varėnos bei kitų rajonų globos namais“, – vardijo R. Žukauskienė.
Kaip pasakojo pašnekovė, globotiniai gauna ne tik kvalifikuotų specialistų priežiūrą, bet ir užmezga draugišką ryšį. „Kai kurie pas mus ateina pikti, būna, jog ir burbteli, bet taip yra dėl to, kad jie jau nebegali kažko patys pasidaryti. Bet kai pagyvena bendruomenėje, jų mąstymas pasikeičia. Vieni kitus pažįsta ir rūpinasi. Turėjome tokį žmogų, kuris buvo kiek savanaudiškas, žiūrėdavo tik savęs, bet kai jo kaimynas sunegalavo, jis taip gražiai juo rūpinosi… Pastebėjome, jog ir į mirtį dauguma reaguoja labai ramiai, nes yra susitaikę, kad anksčiau ar vėliau taip nutiks kiekvienam. Jeigu sveikata leidžia, mirusįjį palydi iki kapų, dalyvauja šermenyse, bet nėra taip, kad labai gedėtų. Tada būna proga tarpusavyje pasikalbėti apie mirtį, ir kaip jie dėl to jaučiasi“, – kalbėjo Merkinės globos namų direktorė.
Norinčiųjų netrūksta ir privačioje įstaigoje
2020 metų spalį Naujuosiuose Valkininkuose vietoje buvusios vaikų sanatorijos atsidarė pirmieji rajone privatūs senjorų namai „Pušelė“. Šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Gricius „Merkio kraštui“ aiškino, kad įsikurti privačiuose globos namuose pernai buvo galima už 1 tūkst. 200 eurų vienam mėnesiui, šiemet – už 1 tūkst. 440 eurų, o nuo kitų metų teks atseikėti dar daugiau. „Kadangi nuo kitų metų didinama minimali alga, o tai yra labai susiję su mūsų darbuotojų atlyginimais, didinsime ir savo paslaugų kainas. Šiemet kaina dar nesikeis, o keisis greičiausiai nuo kitų metų sausio“, – kalbėjo V. Gricius.
Norintieji apsigyventi „Pušelėje“ gali už tai susimokėti patys, o jeigu pajamų neužtenka – kreiptis į savivaldybę, kuri įvertins žmogaus finansines galimybes. „Pas mus yra tokia pati tvarka, kaip ir valdiškuose globos namuose. Žmogus susimoka 80 procentų savo gaunamos pensijos ir 100 procentų gaunamų išmokų už specialiuosius poreikius, taip pat 1 procentą nuo turimo nekilnojamo turto vertės, o likusią dalį apmoka valstybė arba savivaldybė. Privačiame versle galimas turto užstatymas, bet šie dalykai yra labai jautrūs, todėl mes apie tai negalvojame ir net neplanuojame taip daryti“, – sakė pašnekovas.
Kaip paaiškino V. Gricius, privačiuose globos namuose galima gyventi ir neturint rimtų sveikatos problemų. „Jeigu žmogus gali susimokėti pats, mums tereikia šeimos gydytojo pasirašytos specialios formos apie paciento būklę, asmens dokumento ir pensininko pažymėjimo. O jeigu žmogus pas mus ateina su savivaldybės siuntimu, reikalingas pastarosios sprendimas ir trišalė sutartis, taip pat – specialiųjų poreikių pažyma. Jeigu žmogus yra virš 80 metų amžiaus ir neturi specialiųjų poreikių, vis tiek gali pretenduoti į finansavimą“, – aiškino V. Gricius.
Pašnekovo pateiktais duomenimis, norinčiųjų patekti į privačius „Pušelės“ globos namus eilėje šiuo metu yra maždaug 20 senjorų. „Laukti dažniausiai reikia vidutiniškai porą mėnesių. Turime nemažai pastatų, tai po truputį juos tvarkome ir priimame naujus gyventojus. Iki rudens pabaigos turėtume užbaigti dar vieną korpusą, kur būtų 24 vietos. Pasitaiko atvejų, kai žmonės migruoja iš vienų globos namų į kitus galbūt dėl to, kad artimiesiems būtų patogiau atvažiuoti lankyti“, – komentavo V. Gricius.
Nuo ko pradėti?
Norint atsidurti globos namuose su valdiška parama, pirmiausia, deja, teks įveikti biurokratinį kelią. Kaip „Merkio kraštą“ informavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Stankevičiūtė, iš pradžių reikėtų kreiptis į gyvenamosios seniūnijos socialinį darbuotoją arba socialinio darbo organizatorių ir užpildyti paraišką.
Taip pat reikia turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą, o jeigu interesantas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir nėra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčiųjų apskaitą, reikės pateikti dokumentų kopijas, kurios įrodytų, kad žmogus gyvena rajone, pavyzdžiui – įregistruotą nuomos sutartį arba turi nekilnojamojo turto ir moka už jį mokesčius.
Atsakingi darbuotojai ne vėliau kaip per 10 dienų privalo nustatyti socialinių paslaugų poreikį užpildydami vertinimo formą. Ilgalaikė socialinė globa skiriama per 20 dienų nuo vertinimo išvadų pateikimo savivaldybės administracijai dienos.
Pasak D. Stankevičiūtės, socialinių paslaugų mokestis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus arba jo šeimos narių finansines galimybes, taip pat – socialinių paslaugų rūšį ir kainą, o tuo atveju, kai ilgalaikė socialinė globa teikiama po 2007 metų sausio 1 dienos – ir į turtą. „Yra atvejų, kai artimieji moka sumą, viršijančią nustatytą turto vertės normatyvą“, – pridūrė pašnekovė.
Kas tai yra „turto vertės normatyvas“ mums paaiškino Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Šiškevičienė. Pasak jos, žmogaus gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę, kurią skelbia Registrų centras, reikia dauginti iš 12 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto. Pavyzdžiui, šiemet Matuizų kaime vieno arba dviejų butų būsto 1 kvadratinio metro normatyvinė vertė yra 125 eurų, taigi šią sumą reikėtų padauginti iš 12. „Socialinis darbuotojas, priimdamas žmogaus prašymą, išsamiai jį pakonsultuoja ir viską detaliai paaiškina“, – paminėjo A. Šiškevičienė.
Užbaigdami trumpai paminėsime, kad šiuo metu Lietuvoje vidutinė gyvenimo globos namuose kaina mėnesiui yra 1 tūkst. 300 eurų.
Evelina Kuliešė

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai