Ko galime tikėtis artėjantį šildymo sezoną?

Nors įsibėgėjęs ruduo lepina vasariškais orais, gerokai atvėsę rytai ir ilgėjantys vakarai primena – artėja šildymo sezonas, tad šia tema „Merkio kraštas“ pasikalbėjo su centralizuotą šildymą rajono gyventojams teikiančios UAB „Varėnos šiluma“ direktoriumi Jonu Endrikiu…

Už šilumą mokėsime pigiau ar brangiau?
Užpernai centralizuotą šilumą vartojančiuose daugiabučiuose radiatoriai įkaito spalio 3-ąją, o pernai pradėjo šilti spalio 17 dieną. Šildymo sezono pradžią ir pabaigą skelbia savivaldybė, atsižvelgdama į vidutinę paros temperatūrą ir orų prognozes.
UAB „Varėnos šiluma“ direktoriaus Jono Endrikio teigimu, daugiabučių namų gyventojai turi teisę pradėti šildymo sezoną savo nuožiūra. Pageidaujant šildytis anksčiau, šiam sprendimui reikia daugiau kaip pusės daugiabučio gyventojų pritarimo, o butuose turi būti užtikrinama higienos normose nustatyta vidaus patalpų temperatūra – mažiausiai 18 laipsnių šilumos.
Pingant gamtinėms dujoms ir biokurui, energetikos ministras prognozuoja pigesnį šildymo sezoną nei pernai. Tuo tarpu Seimo opozicija teigia priešingai, esą šiluma ir karštas vanduo gyventojams brangs, mat gegužę baigė galioti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui. Ankstesniojo šildymo sezono metu vidutinė šilumos kaina buvo 83,9 euro už megavatvalandę be PVM. Tad kaip bus iš tiesų – už šilumą mokėsime pigiau ar brangiau?
„Į šį klausimą sudėtinga atsakyti vienareikšmiškai, kadangi tai lemia keli dalykai. Didžiausią įtaką turi daugiabutyje suvartojamas šilumos kiekis, labiausiai priklausantis nuo lauko temperatūros ir pastato būklės. Pavyzdžiui, renovuotas daugiabutis namas šildymui suvartoja maždaug 50 procentų mažiau šilumos nei nerenovuotas. Kita vertus, esant šiltiems orams, net ir su 9 procentų PVM sąskaitos gali būti mažesnės negu praėjusį šildymo sezoną, kai buvo taikoma 0 procentų lengvata centralizuotam šildymui. Na, o jeigu oro sąlygos ateinančio šildymo sezono metu būtų panašios, gyventojų sąskaitos už šildymą gali padidėti“, – aiškino „Varėnos šilumos“ direktorius.
Tuo tarpu šilumos gamybai bendrovė jau daug metų naudoja medienos biokurą. Praėjusį šildymo sezoną vidutinė jo kaina, kaip įvardijo J. Endrikis, buvo maždaug 27 eurai už megavatvalandę, šiuo metu – apie 23,5 euro.
Pasak pašnekovo, UAB „Varėnos šiluma“ pradėjo ruoštis artėjančiam šildymo sezonui vos pasibaigus senajam ir jau įsigijo dalį daugiabučių gyvenamųjų namų šildymui reikiamo kuro, kuris sandėliuojamas įmonės teritorijoje arba sudaryta jo tiekimo sutartis.
„Vasarą buvo išbandyti ir suremontuoti šilumos tinklai ir jos gamybos įrenginiai, pastatai paruošti vartoti šilumą šildymo sezono metu. Ruošiantis šildymo sezonui, buvo vykdomi ir kuro pirkimai. Įmonės sandėlyje esame sukaupę maždaug vienam šildymo sezono mėnesiui reikiamo biokuro. Taip pat biokuro biržoje esame sudarę ilgalaikes biokuro tiekimo sutartis su mažiausią kainą pasiūliusiais tiekėjais. Apskritai esame apsirūpinę virš 50 procentų šildymo sezonui reikiamo kuro. Pagal poreikį trūkstamą kiekį planuojame nupirkti biržoje trumpalaikiais sandoriais“, – sakė pašnekovas.
Šimtatūkstantinės gyventojų skolos
Pasidomėjome, ar daug mūsų rajono gyventojų šiuo metu yra įsiskolinę už karštą vandenį bei šildymą. „Varėnos šilumos“ direktoriaus J. Endrikio pateiktais duomenimis, šių metų rugsėjo 1 dieną gyventojų skola už visas bendrovės teikiamas paslaugas sudarė net 263 tūkst. eurų, o tai yra maždaug 7 tūkst. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Padidėjusią skolą iš dalies lemia ir tai, kad atlikus didesnės apimties būtinus pastatų remonto darbus, sudarome sąlygas gyventojams už darbus, neskaičiuojant delspinigių, atsiskaityti per ilgesnį laikotarpį. Taip pat kai kurie gyventojai vangiai pripažįsta jų daugiabučiams namams priskirtą bendrųjų patalpų administratorių – UAB ,,Varėnos šiluma“, nors kai kurie daugiabučiai namai yra gana prastos būklės ir reikalauja didesnių remontų, kurių organizavimas yra viena iš administratoriaus funkcijų. Tačiau bendrovė aktyviai dirba skolų išieškojimo klausimu. Visos didesnės vartotojų skolos teismo yra priteistos ir perduotos antstoliams išieškoti“, – teigė direktorius, pridūręs, kad didžiausia vieno gyventojo skola siekia beveik 15 tūkst. eurų.
Evelina Kuliešė