Kodėl pamiršti garsiojo Varėnos laikrodžio autoriai?

Bemaž prieš 40 metų Varėnos dailininkai Juozas Juozapavičius ir (jau šviesaus atminimo) Juozas Vitkus sukūrė puikų skulptūrinį laikrodį. Rekonstruojant vadinamąją Laisvės alėją Varėnoje, jis buvo perkeltas tolėliau. Tik saujelė varėniškių žino, kas šio kūrinio autoriai, kadangi nėra juos nurodančios lentelės…

Plušėjo dvejus metus
Sovietmečiu Juozas Vitkus dailininku apipavidalintoju dirbo Varėnos rajkoopsąjungoje, o Juozas Juozapavičius – Gelžbetonio konstrukcijų gamykloje. Gaudavo po 90-100 rublių algas.

J. Juozapavičius vaizdžiai papasakojo miesto laikrodžio kūrimo istoriją. „Dažnai užeidavau pas kolegą, kuris rajkoopsąjungoje turėjo erdvų darbo kabinetą. Juozas mėgo drožybą, buvo krapštukas – galėjo ištisas valandas knebinėti kokią nors plauskelę. Ant jo darbo stalo gulėjo piešinys, kuriame buvo pavaizduota skulptūra, truputį panaši į dabartinio laikrodžio viršutinę dalį, su ovaliu kamuoliuku, – prisimena J. Juozapavičius. – Juozas buvo iš kaladėlių padaręs nedidelį maketą, kuriame tas kamuoliukas vaizdavo gaublį. Tai mane sudomino. Mano nuomone, aplink tą gaublį esantys aptaisai nebuvo patrauklūs. Pasisiūliau juos patobulinti. Po ilgokų diskusijų ir ginčų antrąjį to kūrinio eskizą jau nupiešiau aš. Nusprendėme, kad vietoje gaublio tinkamesnis būtų laikrodis. Vis dar pasiginčijant, senasis maketas buvo padidintas 3-4 kartus.“
Tuo metu rajono vykdomojo komiteto pirmininku dirbo velionis Jonas Siudikas – didelis meno ir menininkų gerbėjas. Laisvės alėją kažkiek sutvarkė, naujomis plytelėmis išklojo taką. „Mudu su Juozu nusprendėme savąjį laikrodžio maketą parodyti Siudikui. Mūsų nuostabai, jis kūrinį išgyrė ir panoro, kad toks laikrodis būtų pastatytas alėjos pradžioje“, – šypsosi mano pašnekovas.
Tuometinį miesto vykdomojo komiteto pirmininką Stasį Baublį paskyrė skulptūros kūrimo darbų kuratoriumi. Reikėjo ąžuolo medienos, gerų vamzdžių, strypų, įvairių varžtų, detalių ir kitų „geležėlių“. Varžtus ištekino Matuizose. „Kūrybos vieta tapo tuometinis Komunalinių įmonių kombinatas, žmonių vadintas „Kyku“, kuris turėjo geras tekinimo stakles ir erdvų kiemą. Sauso ąžuolo niekur nepavyko gauti. Keblumų turėjome dėl žalios medienos, kuri linkusi susitraukti apie 0,5 cm. Pjaustydami ąžuolą radome puvinio „žaizdų“. Su pertraukėlėmis skulptūrinį laikrodį sumeistravome per porą mėnesių“, – prisimena Juozas.
Valdžios sprendimu tuos du mėnesius dailininkai įprastinius atlyginimus gavo iš savo darboviečių. „Manau, kad mūsų kūrybinis darbas nebuvo įformintas jokiu dokumentu“, – įsitikinęs dailininkas.
Išgirdau daug versijų
Sulaukus Europos Sąjungos fondų investicijų, prieš devynerius metus buvo nuspręsta kapitaliai rekonstruoti Laisvės alėją. Tuometinio rajono mero Vido Mikalausko vadovaujami valdininkai ir įvairių sričių specialistai kruopščiai kūrė rekonstrukcijos koncepciją. Kai ji buvo išdiskutuota ir parengta, rajono meru tapo Algis Kašėta. Alėjoje užvirė darbai. Kaip sakoma, vienas meras muziką užsakė, o antrasis – šoko.
„Mudviejų su Juozu sukurtas laikrodis kažkur dingo. Po kurio laiko mane sutikęs tuometinis mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius pranešė, kad skulptūra jau atsiradusi“, – pasakė J. Juozapavičius. Ji buvo „ištremta“ į naują vietą – prie didelės automobilių stovėjimo aikštelės ir „IKI“ parduotuvės pastato.
Kai vėlyvą rudenį parskridau iš Londono atostogauti, vakarinis alėjos grožis ir šviesų žaismas mane apstulbino. Bet pasigedau mielo ir daugelį metų įprasto laikrodžio. Tuomet kai kurių mano kalbintų varėniškių nuomone, jis tikrai nebūtų sumenkinęs alėjos vaizdo ir spindesio.
Šio laikrodžio atsiradimo istoriją ir visas kitas peripetijas aprašyti paskatino toks motyvas: ko gera, jau tik saujelė varėniškių žino, kas šio kūrinio autoriai. Apklausiau gal pusšimtį neatsitiktinių, o žinomų ir išsilavinusių žmonių. Nė vienas nepaminėjo J. Juozapavičiaus ir J. Vitkaus. Vieni prisipažino nežiną, antri kaltino stringančią atmintį, o treti nurodė žinomus rajono skulptorius: velionį Vytautą Šibailą iš Gudakiemio ir Kazimierą Žlabį. Man užklydus į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, pavaldžią Aplinkos ministerijai, vyriausioji specialistė Jūratė Jotautienė paklausė: „Argi tai ne architekto Jarašiaus kūrinys?“ Iš žalio jaunimo lūpų išsprūdo atsakymai, kad šis laikrodis nupirktas „IKEA“ arba „Senukuose“. Kad jo „tėvai“ J. Juozapavičius ir J. Vitkus, naujiena buvo ir rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjai Jurgitai Skirevičiūtei.
Ir tuo nevalia stebėtis ar piktintis. Juk skulptūrinis laikrodis sukurtas prieš keletą dešimtmečių. Anuomet buvo padaryta klaida – viešai nenurodytos kūrinio autorių pavardės. Be to, daug metų skulptūromis garsėjo V. Šibaila ir K. Žlabys. O talentingi dailininkai J. Vitkus ir J. Juozapavičius buvo labiau žinomi kaip, liaudiškai tariant, „teplioriai“. Priminsiu, kad J. Juozapavičius – garsus Lietuvos dailininkas karikatūristas.
Seną klaidą ištaisys?
Rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjos J. Skirevičiūtės nuomone, laikrodis kitur buvo iškeltas todėl, kad nesiderino su naujojo alėjos projekto sumanymais. Šioje vietoje palikta laisva erdvė esą pasitarnauja kai kuriems renginiams, šokių kolektyvų pasirodymui ir kt. Teisybė, jau nuo gatvės plačiai matomas visas alėjos vaizdas: gėlynai, dekoratyviniai šviestuvai, suoleliai, fontanas ir iš jo iščiurlenantis upeliukas, vietomis apžergtas betoninių tiltukų…
Pasak vedėjos, prieš perkėlimą į naują vietą laikrodis buvo išvežtas remontuoti. „Kodėl nepasikvietė jo autorių, žinančių visas kūrinio „plonybes“? Mes būtume restauravę ne tik geriau, bet ir ženkliai pigiau. Viršutinis laikrodžio korpusas jau pakrypęs“, – priekaištauja J. Juozapavičius.
Dalykiškoji J. Skirevičiūtė mano, kad dabartinė laikrodžio vieta yra tinkama – ne kažkoks užkampis, bet miesto centras. „Gražiu želdynu pasirūpino Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė, mokslų daktarė Erika Zaleskienė. Yra fontanas, daug suoliukų, net 3 platūs pėsčiųjų takai. Čia vaikšto daug žmonių. Aplinka ir toliau bus tvarkoma“, – vardijo vedėja.
Varėnos krašto legendų ir padavimų parke akį traukia medžio skulptūros, pasilikusios po 2011-2013 m. plenero. Nurodytos jų kūrėjų pavardės. Kuo blogesnis J. Vitkaus ir J. Juozapavičiaus kūrinys?
„Apmaudu, kad anuomet nebuvo pasirūpinta lentele, įamžinančia laikrodžio autorius. Dabar reikėtų seną klaidą ištaisyti“, – pasakė J. Skirevičiūtė.
Irena Matulevičienė