Vietos savivaldos įstatymas numato, kad seniūnaičių rinkimai turi būti organizuojami kas ketverius metus – po to, kai į pirmąjį posėdį susirenka ir prisiekia naujosios kadencijos rajono tarybos nariai, bet štai nuo tos dienos praėjo daugiau kaip pusantrų metų, o dalis rajono seniūnaitijų vis dar neturi savo seniūnaičių…
Apie tai, kad daugelyje seniūnaitijų vis dar nėra išrinktų seniūnaičių, užsiminta lapkričio 19 dieną įvykusiame rajono tarybos posėdyje. Tad šia tema „Merkio kraštas“ pasikalbėjo su rajono seniūnijų seniūnais.
Antai daugiausia seniūnaitijų turi Varėnos seniūnija – net 13. Štai vien Varėnos miestas yra suskirstytas į 6-ias seniūnaitijas – Šilo, Dzūkų, Vytauto, M. K. Čiurlionio, Parko ir Žaliosios, likusios 7-ios – Senosios Varėnos, Druckūnų, Gudžių, Nedzingės, Perlojos, Sarapiniškių ir Tolkūnų seniūnaitijos.
„Merkio krašto“ pakalbinta Varėnos seniūnijos seniūnė Jolanta Monkevičienė vardijo, kad savo seniūnaičių neturi nė viena iš Varėnos miesto 6-ių seniūnaitijų, seniūnaičio nėra ir Senosios Varėnos seniūnaitijoje, nes, pašnekovės teigimu, paskelbus seniūnaičių rinkimus, neatsirado nė vieno kandidato į šias visuomenines pareigas.
„Seniūnaitis negauna atlyginimo, nors jis turi tam tikrų įsipareigojimų, tad galbūt žmonės neturi tam laiko, nes yra dirbantys. Jeigu organizuojamas susirinkimas ar seniūnaičių sueiga, tenka atsiprašinėti iš darbo, o tai sukelia rūpesčių. Reikia žmogaus, galinčio visiškai atsiduoti seniūnaičio darbui. Kita vertus, bendravome su Senosios Varėnos bendruomenės pirmininku ir jis pasakė, kad žmonėms nėra jokio skirtumo, ar seniūnaitis yra, ar nėra, nes visais klausimais jie gali kreiptis į bendruomenės pirmininką. Varėnos mieste mes viską apžiūrime patys, o jeigu kažko visgi nepastebime, mums paskambina piliečiai. Seniūnaičių pagalba ypač praverčia kaimuose – jie patikrina ir praneša, ar, pavyzdžiui, kapinaitėse vandens nėra, ar ant kelio guli nulūžęs medis ir panašiai“, – kalbėjo Varėnos seniūnijos seniūnė.
Merkinės seniūnijoje yra iš viso 12 seniūnaitijų – Ilgininkų, Gudakiemio, Panaros, Norulių, Pilvingių, Mardasavo, Samūniškių, Vilkiautinio, Kibyšių, Subartonių bei Merkinės miestelio Stangės ir Nemuno. Merkinės seniūnijos seniūnas Gintautas Tebėra pasidžiaugė, kad seniūnaičių rinkimai buvo sklandūs ir visos seniūnaitijos turi savo atstovus. Merkinės seniūnas „Merkio kraštui“ netgi papasakojo istoriją, kada ir kaip kūrėsi šie vadinamieji administraciniai teritoriniai vienetai.
„Iš pradžių Lietuvoje buvo kuriamos vadinamosios apylinkės, o jose – renkamos tarybos. Kiekvieną tarybą sudarydavo 15 narių, jie rinkdavo tos apylinkės viršaitį. Merkinės apylinkėje viršaičiu buvau išrinktas aš. Aukštesnioji savivaldos pakopa buvo Varėnos rajono savivaldybės taryba. Taigi turėjome tokią dviejų pakopų savivaldą. 1995 metais žemesnioji savivaldos pakopa buvo panaikinta, ir atsirado seniūnijos. Europos Sąjungai toks politinis sprendimas nepatiko, tačiau Lietuva tuo metu šiai bendrijai nepriklausė. Vėliau, kai 2004 metais Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, buvo nuspręsta įsteigti žmonėms atstovaujančius organus. Tuomet sumąstyta, kad reikia įkurti seniūnaitijas, berods, 2007 metais. Aukštaičiai tam ilgai priešinosi, o apylinkių viršaičiai dėl to netgi kreipėsi į teismus. Panevėžio rajonas tik teismo sprendimu buvo priverstas įsteigti seniūnaitijas. Supratę, kad prieš vėją nepapūsime, pradėjome jas kurti ir Merkinės seniūnijoje“, – kalbėjo G. Tebėra.
Merkinės seniūnas taip pat tikino, kad kur kas geriau, kai yra seniūnaičiai, ypač jeigu jie – aktyvūs žmonės: „Veiklus seniūnaitis seniūnui yra didelis pagalbininkas. Kita vertus, seniūnaičius bendruomenės priėmė labai atsargiai, nes tarsi atsirado du lyderiai: seniūnaitis ir bendruomenės pirmininkas. Tačiau bendruomenė gali susiburti ir gali išnykti, nes tai nevyriausybinė organizacija, o seniūnaitis yra įteisintas Vietos savivaldos įstatyme“.
Kaniavos seniūnija suskirstyta į 8-as seniūnaitijas: Dubičių, Jasauskų, Krokšlio, Lynežerio, Noškūnų, Panočių, Rakų ir Rudnios. Kaniavos seniūnijos seniūnė Ina Špakauskienė „Merkio kraštui“ sakė, kad yra patvirtinti visų seniūnaitijų seniūnaičių sąrašai. „Kai kuriuos gyventojus reikėjo truputį paskatinti, nes seniūnaičio darbas yra gana atsakingas, o žmonės nelabai nori taip įsipareigoti, juolab kad dauguma yra dirbantys ir turi šeimas“, – pakomentavo Kaniavos seniūnė.
Tiek pat seniūnaitijų turi ir Valkininkų seniūnija: Čižiūnų, Dargužių, Daržininkų, Naujųjų Valkininkų, Pirčiupių, Spenglos, Užuperkasio ir Valkininkų. Štai Valkininkų seniūnijos seniūnas Antanas Juknevičius tikino, kad gyventojai noriai rinko savo seniūnaitį, tad beveik visose gyvenvietėse seniūnaičių rinkimai pavyko iš pirmo karto. „Kai kuriose seniūnaitijose rinkimai buvo netgi labai konkurencingi – atsirado gana daug norinčiųjų, taip pat dalyvavo nemažai rinkėjų“, – sakė A. Juknevičius.
Matuizų seniūnijos teritorijoje – iš viso 7-ios seniūnaitijos: Čebatorių, Giraitės, Krūminių, Pamerkių, Voriškių bei Matuizų kaimo Kalno ir Senųjų Matuizų. Kaip „Merkio kraštą“ informavo Matuizų seniūnijos seniūnas Mindaugas Matuiza, seniūnaičių rinkimai buvo nesėk-mingi Matuizų, Čebatorių ir Krūminių seniūnaitijose. Anot seniūno, prisišnekinti žmones būti seniūnaičiais – nelengva.
„Turbūt viena iš pagrindinių priežasčių – kad šis darbas yra neatlygintinas. Taip pat žmonėms greičiausiai stinga iniciatyvos, kaimuose trūksta jaunų, veiklių žmonių. Net ir pakalbinus priprašyti nelabai pavyksta. Pavyzdžiui, tie, kurie baigė savo kadenciją, sako, kad daugiau šių pareigų eiti nebenori. Seniūnaičių pagalba visada praverčia, bet jeigu jų nėra, seniūnija susitvarko ir pati, tai nėra didelė tragedija“, – tvirtino M. Matuiza.
O štai kokią nuomonę „Merkio kraštui“ išsakė vieną kadenciją Matuizų seniūnijos Giraitės seniūnaitijos seniūnaičiu dirbęs Jonas Bujanauskas: „Žmonės man skųsdavosi dėl visokių reikalų, o aš seniūnui neduodavau ramybės. Karčių žodžių negailėdavau ir rajono valdžiai. Man asmeniškai to atlyginimo visai nereikėjo, tiesiog džiaugiausi, kad galiu ką nors padaryti dėl savo kaimo. Man atrodo, kad seniūnams daug geriau, kai nėra seniūnaičių, nes tada niekas nekvaršina galvos“.
Marcinkonių seniūnijoje įsteigtos 5-ios seniūnaitijos: Kabelių, Marcinkonių, Margionių, Puvočių ir Žiūrų. Marcinkonių seniūnijos seniūnė Eglė Ikasalienė patikino, kad yra išrinkti visų seniūnaitijų seniūnaičiai.
Jakėnų seniūnijos seniūnas Dainius Junevičius „Merkio kraštui“ pranešė, kad savo seniūnaičius turi ir visos 5-ios Jakėnų seniūnijos seniūnaitijos: Kareivonių, Kuklių, Puodžių, Vazgirdonių ir Žilinų.
Tuo tarpu Vydenių seniūnijos seniūnė Genė Ramaškienė nurodė, kad iš 5-ių seniūnaitijų (Barčių, Dainavos, Kijučių, Krivilių ir Vydenių) savo atstovo neturi tik Vydenių seniūnaitija.
Priminsime, kad seniūnaičio pareigos yra įtvirtintos Vietos savivaldos įstatyme, pavyzdžiui, jis turi atstovauti seniūnaitijos gyventojų interesams savivaldybės institucijose, organizuoti apklausas ir susitikimus su rajono tarybos nariais, meru ar seniūnu, pateikti veiklos ataskaitą, taip pat skatinti gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją, rūpintis labiausiai pažeidžiamais bendruomenės nariais, organizuoti renginius bei juose dalyvauti ir panašiai.
Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais, kitaip tariant, už savo darbą negauna jokio piniginio atlygio. Tiesa, pagal Vietos savivaldos įstatymą seniūnaičiui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, interneto ryšio bei transporto išlaidoms apmokėti gali būti skiriama kompensacija, išmokama kartą per metų ketvirtį, per metus ar kiekvieną mėnesį. Nuo savivaldybės tarybos priklauso, koks bus tos kompensacijos dydis ir atsiskaitymo tvarka.
2014 metais Varėnos rajono taryba patvirtino mėnesinę 8,69 euro kompensaciją, o 2022 metais nusprendė ją padidinti kiek daugiau nei du kartus – iki 19,47 euro mėnesiui (kai kurios savivaldybės apskritai nėra numačiusios minėtų išlaidų kompensavimo tvarkos). Paskaičiuota, kad seniūnaičių išlaidoms apmokėti iš rajono biudžeto per metus reikia maždaug 13 tūkst. eurų.
Evelina Kuliešė
