Pirmadienis, 29 sausio, 2024
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaNaujienosKokiai šeimai ir kokią pagalbą teikia Pagalbos šeimai padalinys Varėnoje?

Kokiai šeimai ir kokią pagalbą teikia Pagalbos šeimai padalinys Varėnoje?

Varėnos socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai padalinio Gedimino gatvėje pirmajame aukšte, kur yra tik vienas tualetas ir dušas, apgyvendinami ir agresyvūs psichiniai ligoniai, ir dvokiantys asocialūs benamiai, ir motinos su mažamečiais vaikais, bet centro direktorė Dovilė Barčiukienė sako nežinanti, kur kitur šiuos į gyvenimo paribį likimo nublokštus žmones dar būtų galima įkurdinti…

Kambarys
Praėjusią savaitę į „Merkio krašto“ redakciją užsuko ponia Roma (pavardė redakcijai žinoma). Taip jau susiklostė, kad ji buvo apgyvendinta Varėnos socialinių paslaugų centro (VSPC) Pagalbos šeimai padalinyje. Daug skaudžių gyvenimo smūgių patyrusi 67-erių metų amžiaus moteris tikėjosi čia saugumo ir ramybės.
Redakcijos interesantė sakė gerai prisimenanti pirmąjį įspūdį, įžengus į jai paskirtą kambarį. „Pastato viduje buvo padarytas remontas, bet kambariuose net nebuvo elementarių baldų. Kai čia įsikėliau, mano kambaryje testovėjo dvi lovos ir dvi sulūžusios kėdės. Pati susiveikiau beveik visus reikalingus baldus, kai kuriuos parūpino darbuotojos, bet teko ilgai prašyti. Antrajame pastato aukšte yra 6 socialinių darbuotojų kabinetai. Kartą, eidama pro praviras jų duris, dirstelėjau vidun ir nustebau, kaip ten viskas atrodo – kabinetai gražūs, sutvarkyti, apstatyti dailiais baldais, – pasakojo moteris. – Kodėl mūsų kambariuose pirmajame aukšte taip nėra?..“
Kaimynai
Vis dėlto, anot redakcijos interesantės, tai mažas rūpestis palyginti su tuo, kokia atmosfera čia tvyro. „Labiausiai mane pritrenkė faktas, kad net psichinėmis ligomis sergančius žmones apnakvindina čia, kur gyvena motinos su mažamečiais vaikais. Neseniai buvo apsistojusi jauna moteris, turinti rimtų psichikos sutrikimų. Aptemus protui, ji švaistėsi peiliu, stumdydavosi, mušdavosi. Negalėdavusios su ja susitvarkyti budėtojos daugybę kartų kvietė policiją, bet iš to būdavo maža naudos, nes ją išveždavo į ligoninę ir netrukus vėl parveždavo atgal. Kambarių sienos plonos kaip popierius, todėl viskas labai gerai girdėti. Išsigandę vaikai klykdavo, nes toji moteris naktimis triukšmaudavo – garsiai keikdavosi, trankė durimis, – kalbėjo ponia Roma. – Suprantama, ji nekalta dėl savo neprognozuojamo elgesio, nes serga, bet manau, kad tokį žmogų reikėtų gydyti ir prižiūrėti atitinkamoj įstaigoj, o ne laikyti čia…“
Dabar ponią Romą neramina kaimyniniame kambaryje neseniai įkurdintas, ligi šiol asocialiai gyvenęs benamis. „Atvežė kažkokį girtuoklį. Kvapas siaubingas, nemoku apsakyti. Dvokia ne tik jo, bet ir mano kambarys. Nors kieme šalta, turiu laikyti atidarytą langą, nes kitaip neįmanoma gyventi. O baisiausia, kad šis vyras gali sirgti visokiomis infekcinėmis ligomis ir jomis užkrėsti kitus gyventojus, nes visi naudojamės vienu tualetu. Nors antrajame aukšte yra dar du tualetai, tačiau jais naudotis mums kažkodėl negalima. Atseit, jie skirti socialinėms darbuotojoms, – stebėjosi ponia Roma. – Argi nebuvo galima tą vargšą žmogų, prieš atvežant čia, išprausti ir švariai perrengti, gal tuomet ir to baisaus kvapo nebūtų buvę. būtinai reikėtų patikrinti ir jo sveikatą.“
Direktorės pavaduotoja
Lydima redakcijos interesantės šių eilučių autorė apsilankė Pagalbos šeimai padalinyje Varėnos Gedimino gatvėje 6A, kur prieš keletą metų veikė globos namai. Pastatas nemažas, trijų aukštų.
Pirmajame aukšte yra budėtojos kabinetas, tualetas, dušas, virtuvė, laisvalaikio zona ir 4 dviviečiai kambariai. Poniai Romai rakinant savąjį, iš gretimo jos naujojo kaimyno kambario iš tiesų gana stipriai dvokė.
Antrajame aukšte – 6 darbuotojų kabinetai ir 2 tualetai su dušu ir vonia. Trečiajame aukšte, be dar vieno tualeto ir salės, yra VSPC direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams Gintarės Tūbinienės, kuruojančios socialinių paslaugų teikimą šeimoms, auginančioms nepilnamečius vaikus bei patiriančioms socialinius sunkumus, kabinetas. Tačiau G. Tūbinienė su „Merkio krašto“ žurnaliste apie pirmojo aukšto gyventojus Pagalbos šeimai padalinyje kalbėti nepanoro – esą neturinti įgaliojimų bendrauti su žurnalistais. 
Direktorė
Vėl nusileidus į pirmąjį aukštą, susipažinome su dar viena Pagalbos šeimai padalinio gyventoja, auginančia vieno mėnesio amžiaus žindomą kūdikį. Jauna mama dėl neprognozuojamų kaimynų teigė praktiškai tą patį, ką ir ponia Roma, o labiausiai jaudinosi dėl savo kūdikio saugumo ir sveikatos, todėl sakė vengianti naudotis bendru tualetu ir dušu, kad neužsikrėstų kokia infekcija ar parazitais.
Laimė, pavyko susisiekti su pačia VSPC direktore Dovile Barčiukiene. Direktorė patikino, kad Pagalbos šeimai padalinyje apnakvindintas vyriškis turi pažymą, jog neserga užkrečiamomis ligomis, ir dėl to ji prisiimanti visą atsakomybę. „Prieš čia apsigyvenant, jam buvo suteikta dušo paslauga. Taip, ilgą laiką gatvėje gyvenęs žmogus turi specifinį kvapą, tačiau jam buvo duoti švarūs drabužiai. Šis vyras jau ne pirmą kartą patenka pas mus“, – komentavo pašnekovė.
„Žmonėms, kurie neturi namų ir kurie yra pakliuvę į krizinę situaciją, numatyti iš viso keturi kambariai. Šiuo metu kiekvienas asmuo turi po atskirą kambarį, kur laiko savo asmeninius daiktus. Tualetu, dušu ir virtuve naudojamasi bendrai. Kadangi moterys iškėlė klausimą dėl tualeto, su pavaduotoja sutarėme, kad joms bus paskirtas atskiras tualetas“, – sakė direktorė.
Pasidomėjus, ar direktorei yra žinoma, kad gyventojai buvo gąsdinami peiliu, D. Barčiukienė tvirtino, jog prieglobsčio prašytojų kontingentas labai įvairus, tuo tarpu psichinę negalią turinti moteris šiuo metu yra gydoma ir į Pagalbos šeimai padalinį nebegrįš. „Krizių centre patenka įvairių žmonių, kurie patiria benamystę, socialinę atskirtį ir turi kitų problemų. Deja, bet pasitaiko ir žmonių su įvairiomis negaliomis. Tačiau mes turime budintį darbuotoją, atsakingą už tvarką ir apsaugą“, – tvirtino pašnekovė.
Direktorė D. Barčiukienė ta proga gerą pusvalandį pašnekėjo su Pagalbos šeimai padalinio gyventoja ponia Roma: ši išsakė pastabas dėl tvarkos, o direktorė dar kartą pažadėjo moterims leisti naudotis atskiru vonios kambariu ir tualetu antrajame aukšte. Direktorė apgailestavo, kad benamio vyriškio nėra kur daugiau apnakvindinti, nes nakvynės namuose – sausakimša. Todėl psichinę negalią turinti jauna mergina taip pat pakliuvo į Pagalbos šeimai padalinį, nes į gydymo įstaigą taip paprastai nepapulsi.
Tačiau apie tai, kad Pagalbos šeimai padalinio gyventojoms moterims, ypač auginančioms mažamečius vaikus, būtų skirtas atskiras kampas antrajame ar trečiajame aukštuose, kur jos jaustųsi daug ramiau ir saugiau, kalbos nebuvo.
Direktorės paaiškinimu, jeigu skiriamas laikinas apnakvindinimas, žmogus Pagalbos šeimai padalinyje gali glaustis iki 7 parų, intensyvios krizės įveikimo pagalbos atveju – iki pusmečio, o prireikus – dar ilgiau.
Evelina Kuliešė

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai