Kunigui dr. Juozui Bakšiui – 140 metų (1884–1925)

Juozas Bakšys gimė 1884 m. rugsėjo 4 d. Utenos apskrityje, Kuktiškių valsčiuje, Suolelių (kitur rašoma, kad Asmalų) kaime. Mokėsi Kuktiškių pradinėje mokykloje. Vėliau mokėsi Švenčionių keturklasėje mokykloje, Vilniaus dvasinėje seminarijoje ir Insbruko (Austrija) universitete. Dirbo Vilniuje, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje („Vienybėje“, „Aušroje“), prisidėjo prie Lietuvos Tarybos kūrimosi. Jam rūpėjo visuomeniniai reikalai: skaitė paskaitas Vilniaus lietuvių liaudies mokytojų kursuose, steigė lietuviškas organizacijas, šaukė susirinkimus, buvo Vilniaus „Blaivybės“ draugijos pirmininkas, suorganizavo Katalikų vyrų draugiją, 1916 metų spalį kartu su kitais kunigais įsteigė Katalikų darbininkų draugiją ir prie jos labdaros valgyklą, dalyvavo Vilniaus Lietuvių komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti veikloje.
1919–1924 metais kunigavo Merkinėje
1919 m. sausio mėn. Raudonosios armijos kariams užėmus Vilnių, kun. J. Bakšys išvyko į Merkinę. Atvykęs į Merkinę, rado tamsų dzūkų kampelį. Vilniaus švietimo draugijos „Rytas“ vardu pradėjo steigti pradžios mokyklas, kurios sulaukė didelio pasisekimo.
Tuo metu Merkinėje gyvenimas klostėsi sudėtingai: vyko kovos su lenkais prie Merkio ir Nemuno. 1919 m. rugpjūčio mėnesį Lenkijos kariuomenė okupavo Merkinę ir pusę jos valsčiaus. Visi vietos inteligentai pasitraukė, tik J. Bakšys, kaip vikaras, pasiliko dirbti. Merkinės apylinkėse užvirė lietuvių partizanų kovos su įsibrovėliais lenkais. Kun. J. Bakšys skatino jaunimą imtis ginklo ir stoti savanoriais į kovą dėl Lietuvos nepriklausomybės, savo autoritetu bei gyvu žodžiu ypač paveikdamas Dainavos krašto jaunimą. Jis pats įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, aktyviai dalyvavo jos veikloje. Kai lenkai iš Merkinės pasitraukė, ji tapo lietuvybės centru. Susiorganizavo valsčiaus savivaldybė, vėliau atidaryta pradinė mokykla. Gyvendamas Merkinėje kun. J. Bakšys įgijo didelę gyventojų pagarbą. 1921 m. gaisrui sunaikinus apie pusę miestelio, daug žmonių liko be pastogės ir maisto. Čia į pagalbą atėjo kunigas. Gimnazijos patalpose jis įsakė įrengti katilus ir savo lėšomis pasamdė virėją, kuri padegėliams virė valgyti. Vien jo lėšomis padėti buvo neįmanoma. Kun. J. Bakšys kreipėsi į Amerikos lietuvių draugiją ir Raudonojo Kryžiaus organizaciją. Iš Amerikos buvo gaunami pinigai, drabužiai ir net maisto produktai. Tokiu būdu kun. J. Bakšio dėka buvo šelpiami žmonės.
1921 m. pradžioje J. Bakšys paskirtas Žiežmarių vidurinės mokyklos (Trakų aps.) kapelionu ir išvyko iš Merkinės. Jam išvažiavus, atrodo, viskas apmirė, bet neilgam. 1921 m. spalio mėnesį J. Bakšys vėl sugrįžo į Merkinę.
Mintis, kad reikia steigti vidurinę mokyklą Merkinėje, pirmiausia kilo kun. J. Bakšiui. Jis pasitarė su prof. Vincu Krėve (1882–1954), kuris taip pat labai sielojosi dėl Dzūkijos jaunimo ateities. 1921 m. gegužės pradžioje jie pasitarę nusprendė, kad Merkinėje reikia steigti progimnazijos tipo 4 klasių vidurinę mokyklą. Netrukus buvo įteiktas prašymas Švietimo ministerijai. 1921 m. rugsėjo 19 d. Pradžios mokslo departamentas raštu kreipėsi į Merkinės valsčiaus valdybą, siūlydamas steigti Merkinėje vidurinę mokyklą su ta sąlyga, kad vietos savivaldybė duos mokyklai patalpas, kurą ir patarnavimus. Valsčiaus valdyba sušaukė kaimų seniūnų susirinkimą, ir jie nutarė šią mokyklą įsteigti. Spalio 1 dieną Švietimo ministerija šios mokyklos direktoriumi paskyrė Žiežmarių vidurinės mokyklos kapelioną kun. dr. J. Bakšį. Įsteigus 1-ąją klasę, pirmosios pamokos prasidėjo spalio 21 dieną. Mokykla buvo greitai aprūpinta mokymosi priemonėmis. Ko negalėjo gauti iš Švietimo ministerijos, pirko už paaukotus pinigus. 1922 m. mokyklą lankė jau 118 mokinių, dirbo 6 mokytojai, tarp kurių – kun. prof. Teodoras Brazys (1870–1930). Jis 1921–1923 m. Merkinės mokykloje dėstė muziką.
1923 metų rugsėjį iš Merkinės valsčiaus valdybos buvo perimtas visas dviejų aukštų namas. Per porą mėnesių apgriautas mūrinis namas pavirto gražia ir erdvia vidurine mokykla. Buvo atliktas kapitalinis remontas, kiemas išvalytas, aptvertas ir užsodintas medeliais. Net iš lenkų okupuotų kaimų – Marcinkonių, Darželių, Puvočių, Kašėtų, Musteikos, Randamonių, Žiogelių – jaunuoliai slaptai pereidavo demarkacijos liniją ir mokėsi Merkinės vidurinėje mokykloje. Čia dažnai būdavo ruošiami vaidinimai, koncertai ir kitokie tautiniai bei kultūriniai renginiai. Ir štai, kada mokykla buvo sutvarkyta, kada jos įkūrėjas ir direktorius kun. J. Bakšys jau galėjo džiaugtis savo darbų ir rūpesčių vaisiais, žiauri piktadario ranka atėmė jam gyvybę.
Kunigas niekada nebuvo nutraukęs politinės veiklos. Per J. Bakšį Lietuvos vyriausybė palaikė ryšius su Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių veikėjais, siuntė jiems finansinę paramą. Dėl tokios veiklos kunigas buvo sekamas vietinių lenkų ir nutautėjusių lietuvių. Lenkai šovinistai J. Bakšio neapkentė, o Lenkijos žvalgybininkai siekė jį sunaikinti. 1924 m. lapkričio mėnesį kunigas gavo du anoniminius grasinančius laiškus, kuriuose buvo raginamas bėgti iš Merkinės: „Kol dar nevėlu, bėk iš tos Merkinės, nes kitaip pirm laiko žūsi.“ 1924 m. gruodžio 17 d. jo paties namuose nepažįstamas žmogus į kun. Bakšį paleido du šūvius. kunigas buvo išvežtas į Kauno miesto ligoninę, čia padaryta operacija. Tačiau 1925 m. sausio 7 d. staiga mirė nuo kraujo krešulio. Palaidotas Utenos miesto kapinėse, šalia savo brolio kunigo ir tėvo. Tikrieji žudikai niekada nebuvo sulaikyti, tačiau kun. J. Bakšio nužudymas vis dėlto sietinas su lenkais.
Kun. J. Bakšys Dainavos krašte nebuvo pamirštas. 1928 m. prie Merkinės valsčiaus valdybos namo išorinės sienos buvo prikalta lenta su žuvusių dėl Lietuvos laisvės vardais, kurioje yra ir kun. Juozo Bakšio pavardė. 5-ajame dešimtmetyje ši memorialinė lenta buvo sunaikinta, o 1993 m. toje vietoje pritvirtinta lentos kopija, kurią padarė mokytojas Juozas Kaupinis (1940–2004). 2018 metais atidengta memorialinė lenta, skirta žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę, atkurta iš fotografijų pagal 1928 m. lentos pavyzdį.
Lietuvos laisvės priešų iš pasalų nušauto J. Bakšio garbingą atminimą poetas Liudas Gira 1928 m. įamžino jam skirtame eilėraštyje „ A. a. Šauliui kun. d-rui Juozui Bakšiui atminti“, kuris buvo išspausdintas Lietuvos šaulių sąjungos vienkartiniame leidinyje „Vasario 16. 1928“.
1928 m. birželio mėn. Merkinės būrio 30 šaulių, apdovanotų Lietuvos nepriklausomybės medaliais, sąraše yra įrašytas ir kun. Juozas Bakšys (po mirties).
1931 m., minint Šaulių sąjungos dieną, birželio 24-ąją paskelbtas nutarimas „Apdovanoti žuvusius dėl Lietuvos nepriklausomybės šaulius ir partizanus, pasižymėjusius tėvynės gynimo ir Šaulių sąjungos kūrimo darbe“. Šaulių žvaigždės ordinu (diplomo Nr. 180) buvo apdovanotas ir šaulys kunigas Juozas Bakšys (po mirties).
Atgimimo laikotarpiu Merkinėje viena gatvė pervadinta J. Bakšio vardu.
Parengė
Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios
bibliotekos bibliografė

Naudota literatūra:

Miškinis, Jonas Merkinės vidurinės mokyklos steigimo istorija // Švietimo darbas, 1927, Nr. 1. – P. 65–72; Nr. 2.- P. 164–169

Lučinskas, Gintaras. Kunigas Juozas Bakšys (1884-1925) // Žuvę už Lietuvą. – Alytus : Gintarinė svajonė, 2010. – P. 185-214.

Miškinis, Jonas Kunigas Dr. Juozas Bakšys // Manoji Dzūkija.- London : Nida, [1966]. – P. 77–81