Kuo džiau­gia­si ra­jo­no ta­ry­bos narys?

Ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Mar­ty­nas Ka­te­ly­nas sa­vo „feis­bu­ke“ ne­se­niai pa­si­džiau­gė, kad sa­vi­val­dy­bės Eti­kos ko­mi­si­jos spren­di­mą – ku­riuo šis vie­tos po­li­ti­kas, anot jo pa­ties, bu­vo „su­kal­tas į vie­nus var­tus“, o tiks­liau – pri­pa­žin­tas pa­žei­dęs Vals­ty­bės po­li­ti­kų el­ge­sio ko­dek­se nu­sta­ty­tus pa­gar­bos žmo­gui ir vals­ty­bei bei pa­do­ru­mo prin­ci­pus – pa­nai­ki­no Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja kaip ne­pa­grįs­tą dėl „rim­tų pro­ce­dū­ri­nių pa­žei­di­mų“; bet kaip pro­ce­dū­ri­niai pa­žei­di­mai su­si­ję su pa­do­ru­mu ir pa­gar­ba žmo­gui, vals­ty­bei?..

„Ką jie čia pa­da­rė“

Apie ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Eti­kos ko­mi­si­jos spren­di­mą, ku­riuo ra­jo­no ta­ry­bos na­rys ir tos pa­čios Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Mar­ty­nas Ka­te­ly­nas bu­vo pri­pa­žin­tas pa­žei­dęs Vals­ty­bės po­li­ti­kų eti­kos ko­dek­se nu­sta­ty­tus pa­gar­bos žmo­gui ir vals­ty­bei bei pa­do­ru­mo prin­ci­pus, ra­šė­me šių me­tų ko­vo 16 die­nos „Mer­kio kraš­to“ straips­ny­je „Pa­do­ru­mas ir pa­gar­ba žmo­gui pa­gal Mar­ty­ną Ka­te­ly­ną“.

Trum­pai pri­min­si­me, kad šis mū­sų aukš­čiau­sio­sios ra­jo­no val­džios at­sto­vas vie­ša­me ta­ry­bos po­sė­dy­je, rem­da­ma­sis vien tik ne­įvar­din­to „Mer­ki­nė­je gy­ve­nan­čio as­mens“ ne­va jam as­me­niš­kai pa­pa­sa­ko­tu at­ve­ju, bet pats to at­ve­jo ne­pa­tik­ri­nęs, vie­šai ap­kal­ti­no Va­rė­nos pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro (PSPC) Mer­ki­nės am­bu­la­to­ri­jos šei­mos gy­dy­to­ją Ge­no­e­fą Čer­niaus­kie­nę ne­įti­kė­ti­nai šiurkš­čiu bei tie­siog ne­pa­tei­si­na­mu el­ge­siu su pa­cien­tu – tuo pa­čiu „Mer­ki­nė­je gy­ve­nan­čiu as­me­niu“.

Tai bu­vo la­bai rim­ti pro­fe­si­niai kal­ti­ni­mai, dėl ko gy­dy­to­ja ga­lė­jo net­gi ne­tek­ti li­cen­ci­jos sa­vo dar­bi­nei veik­lai tęs­ti, jei­gu jie pa­si­tvir­tin­tų. Bet nepa­si­tvir­ti­no, kaip da­bar ži­no­me.

O tuo­met, šių me­tų pra­džio­je, iš ra­jo­no val­džios tri­bū­nos vie­šai pa­skleis­ta ži­nia apie ži­no­mos il­ga­me­tės Mer­ki­nės gy­dy­to­jos tie­siog ne­įti­kė­ti­ną el­ge­sį su pa­cien­tu su­kė­lė ne­men­ką re­zo­nan­są vi­suo­me­nė­je. So­cia­li­niuo­se tin­kluo­se, kiek te­ko skai­ty­ti, mir­gė­jo tik tei­gia­mi at­si­lie­pi­mai apie G. Čer­niaus­kie­nę, kaip apie la­bai pro­fe­sio­na­lią ir ge­rą gy­dy­to­ją.

Be to, pa­aiš­kė­jo, kad jo­kių pre­ten­zi­jų dak­ta­rei ne­tu­ri ir M. Ka­te­ly­no mi­nė­ta­sis mer­ki­niš­kis pa­cien­tas, iš kar­to nu­sku­bė­jęs at­si­pra­šy­ti G. Čer­niaus­kie­nės bei pa­ti­ki­nęs, jog į ra­jo­no ta­ry­bos na­rį M. Ka­te­ly­ną ne­si­krei­pė nei jis, nei jo ar­ti­mie­ji – esą tik jo žmo­na „šnek­te­lė­jo“ su M. Ka­te­ly­no ma­ma, o štai „ką jie čia pa­da­rė“.

At­sto­vau­ja „gy­ven­to­jų in­te­re­sams“

Ne­trū­ko ra­jo­no vi­suo­me­nė­je ir ga­na aiš­kių užuo­mi­nų, kad gy­dy­to­ja G. Čer­niaus­kie­nė – tie­siog ap­šmeiž­ta, tad do­ram po­li­ti­kui, jau­čian­čiam mo­ra­li­nę at­sa­ko­my­bę, de­rė­tų gy­dy­to­jos vie­šai at­si­pra­šy­ti nie­ko ne­be­lau­kiant. O dar ge­riau bū­tų, jei ra­jo­no val­džios at­sto­vas pa­si­do­mė­tų, kaip ap­skri­tai dir­ba mū­sų me­di­kai la­bai ne­leng­vu pan­de­mi­jos me­tu, ir gal net pa­siū­ly­tų sa­vo pa­gal­bą – kad ir pa­sa­va­no­riau­ti (tuo­met la­bai trū­ko sa­va­no­rių slau­gos na­muo­se), tuo pa­čiu pa­ro­dy­da­mas aukš­tos mo­ra­lės pa­vyz­dį, ko­kio vi­suo­me­nė iš po­li­ti­kų vis dar ti­ki­si.

Ar ra­jo­no ta­ry­bos na­rys M. Ka­te­ly­nas pa­ro­dė to­kį pa­vyz­dį? Ne.

Kiek te­ko skai­ty­ti jo at­si­lie­pi­mų so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se ir ki­tur, po­li­ti­kas at­kak­liai vi­sur tvir­ti­no at­sto­vau­jan­tis „gy­ven­to­jų in­te­re­sams“ ir ke­lian­tis „jiems svar­bius klau­si­mus“, tad ir ra­jo­no ta­ry­bos po­sė­dy­je „tik pa­tei­kė pa­klau­si­mą“ apie svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mą Va­rė­nos po­li­kli­ni­kos di­rek­to­riui (ku­rio, be­je, ta­me po­sė­dy­je nė ne­bu­vo), „kaip nu­ma­ty­ta ta­ry­bos veik­los reg­la­men­te“, pa­mi­nė­da­mas at­ve­jį su gy­dy­to­ja Čer­niaus­kie­ne, o jei tas pa­klau­si­mas kam nors ne­pa­ti­ko, tai jau ne jo, t. y. M. Ka­te­ly­no, rei­ka­las.

Tie­sa, ko­kių gy­ven­to­jų in­te­re­sams šiuo at­ve­ju at­sto­va­vo M. Ka­te­ly­nas, li­ko ne­aiš­ku. Nes „Mer­ki­nė­je gy­ve­nan­tis as­muo“ jo at­sto­va­vi­mo kra­tė­si, o vi­sų ki­tų gy­ven­to­jų – ne­pa­grįs­tai ap­kal­tin­tos Mer­ki­nės gy­dy­to­jos, jos re­pu­ta­ci­ją gi­nan­čio ir dėl to skun­dą sa­vi­val­dy­bės Eti­kos ko­mi­si­jai pa­ra­šiu­sio Va­rė­nos po­li­kli­ni­kos di­rek­to­riaus, ty­ri­mą pra­dė­ju­sių Eti­kos ko­mi­si­jos na­rių ir net ta­ry­bos ko­le­gų val­dan­čių­jų – in­te­re­sams M. Ka­te­ly­nas at­sto­vau­ti tik­rai ne­si­ruo­šė. At­virkš­čiai.

Vi­siems pa­ro­dė, iš kur ko­jos dygs­ta

M. Ka­te­ly­nas ste­bė­jo­si, kad jo „at­pa­sa­ko­ta Mer­ki­nės gy­ven­to­jo is­to­ri­ja, at­ro­do, bu­vo pri­im­ta ypač as­me­niš­kai“, ir la­bai pik­ti­no­si, jog po­li­kli­ni­kos di­rek­to­riaus skun­de jam, ta­ry­bos na­riui, „lie­ja­si kal­ti­ni­mai“ šmeiž­tu prieš gy­dy­to­ją, vie­ti­nis „ne­pri­klau­so­mas laik­raš­tis“ tą skun­dą pa­vie­ši­no, o „gru­pė me­rui lo­ja­lių as­me­nų“ tik ir tai­ko­si „nors taip ban­dy­ti pa­ša­lin­ti po­li­ti­nius opo­nen­tus“, t. y. jį, M. Ka­te­ly­ną.

Ge­ro­kai nuo M. Ka­te­ly­no kliu­vo ir jam ne­pa­lan­kų spren­di­mą be­si­ruo­šian­čiai pri­im­ti sa­vi­val­dy­bės Eti­kos ko­mi­si­jai – ta­ry­bos na­rys ir, kaip jau mi­nė­jo­me, tos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, ją kal­ti­no po­li­ti­ka­vi­mu bei gąs­di­no, kad jis vi­siems dar pa­ro­dy­-siąs, iš kur ko­jos dygs­ta.

Ir pa­ro­dė, t. y. – ne tik ap­skun­dė sa­vi­val­dy­bės Eti­kos ko­mi­si­jos spren­di­mą Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai (VTEK) bei su­da­ly­va­vo pas­ta­ro­sios po­sė­dy­je kar­tu su pa­sam­dy­tu pro­fe­sio­na­liu ad­vo­ka­tu, bet ir sa­vo „feis­bu­ke“ pra­ėju­sį mė­ne­sį pa­skel­bė apie per­ga­lę.

„Po Va­rė­nos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Eti­kos ko­mi­si­jos „ty­ri­mo“ ir pri­im­to spren­di­mo, ku­ria­me bu­vau „su­kal­tas į vie­nus var­tus“, krei­piau­si į Vy­riau­si­ą­ją tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją, ku­ri spren­di­mą pa­nai­ki­no, kaip ne­pa­grįs­tą su rim­tais pro­ce­dū­ri­niais pa­žei­di­mais“, – džiau­gė­si M. Ka­te­ly­nas.

VTEK-as iš tie­sų šių me­tų ba­lan­džio 21 d. spren­di­mu Nr. IGN-7 pri­pa­ži­no, kad Va­rė­nos r. sa­vi­val­dy­bės Eti­kos ko­mi­si­ja pa­žei­dė pa­grin­di­nes pro­ce­dū­ras – ne­tin­ka­mai in­for­ma­vo pa­reiš­kė­ją apie pra­dė­tą ty­ri­mą, to­kiu bū­du ne­už­tik­ri­nu­si „ge­ro ad­mi­nist­ra­vi­mo vei­ki­mo prin­ci­po ir pa­reiš­kė­jo tei­sės bū­ti iš­klau­sy­tam iki spren­di­mo“ – taip pat ne­pa­grįs­tai kon­sta­ta­vo pa­žei­di­mą.  Dėl tų pa­žeis­tų es­mi­nių pro­ce­dū­rų ir nu­spręs­ta, kad sa­vi­val­dy­bės Eti­kos ko­mi­si­jos spren­di­mas yra ne­tei­sė­tas, to­dėl nai­kin­ti­nas.

Tei­sy­bės tiek, kiek pats su­si­ku­ria

Be abe­jo, M. Ka­te­ly­nas tu­ri pa­grin­do džiaug­tis.

Pir­miau­sia dėl to, kad jis kar­tu su sa­vo ad­vo­ka­tu ga­lu­ti­nai dis­kre­di­ta­vo sa­vi­val­dy­bės Eti­kos ko­mi­si­ją, te­be­bū­da­mas jos pir­mi­nin­ku bei įro­dęs, jog ši ko­mi­si­ja, ku­rią su­da­ro 2 ra­jo­no ta­ry­bos na­riai ir 4 vi­suo­me­ni­nin­kai, o tarp jų nė­ra nė vie­no tei­si­nin­ko, vei­kia pa­na­šiai kaip „drau­giš­kas teis­mas“ so­vie­ti­niais me­tais.

An­tra, ra­jo­no ta­ry­bos na­rys M. Ka­te­ly­nas įro­dė, kad vie­nin­te­lis gy­ven­to­jas, ku­rio in­te­re­sus šiuo at­ve­ju jis taip ste­bė­ti­nai at­kak­liai gy­nė, bu­vo jis pats.

„Nie­ka­da ne­su­sto­siu ko­vo­ti už tei­sy­bę, ku­rios mū­sų gy­ve­ni­me tiek, kiek jos pa­tys su­ku­ria­me“, –  ža­dė­jo to­liau sa­vo „feis­bu­ke“ M. Ka­te­ly­nas, ta pro­ga pa­si­di­džia­vęs, jog ne­pa­vy­ko „me­rui „su­si­tvar­ky­ti“ su ne­pa­lan­kiu ir jam ar­gu­men­tuo­tai opo­nuo­jan­čiu po­li­ti­ku, ku­ris itin ne­pa­to­gus“ (t. y. su juo, M. Ka­te­ly­nu), taip pat dė­ko­da­mas „vi­siems, ku­rie pa­lai­kė sun­kiais mo­men­tais, ypač ko­le­goms iš opo­zi­ci­jos, ku­ri vei­kė kaip vie­nas kumš­tis“.

Na, ar vos tre­jus me­tus ra­jo­no ta­ry­bo­je be­si­dar­buo­jan­tis 25-erių me­tų am­žiaus po­li­ti­kas (šian­dien jam su­kan­ka 26-eri), ku­riam ta­ry­bos na­rio man­da­tą pa­ti­kė­jo vos 235 rin­kė­jai iš 11 362-jų, da­ly­va­vu­sių sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se, yra to­kia reikš­min­ga ir „tvar­ky­ti­na“ per­so­na, ko­kia jam pa­čiam at­ro­do? Ka­žin. Kaip ir tai, ar jis iš­ties ar­gu­men­tuo­tai opo­nuo­ja. O ir po­li­ti­ka yra toks da­ly­kas, kad tas da­bar M. Ka­te­ly­ną pa­lai­kan­tis opo­zi­ci­jos „kumš­tis“ vie­ną gra­žią die­ną ga­li tvo­ti ir jam pa­čiam.

O kaip gi Mer­ki­nės gy­dy­to­ja G. Čer­niaus­kie­nė?

Dar vie­na pro­ga pa­si­džiaug­ti

 „La­biau­siai gai­la tik vie­no – tai į ty­ri­mą ir vie­šu­mą įvel­tos gy­dy­to­jos, prieš ku­rią nie­ka­da nie­ko ne­tu­rė­jau ir ne­tu­riu“, – to­liau kaip nie­kur nie­ko sa­vo „feis­bu­ke“ pa­žy­mi ra­jo­no ta­ry­bos na­rys M. Ka­te­ly­nas. Tar­si ne jis pir­ma­sis gy­dy­to­ją ir „įvė­lė į vie­šu­mą“, pa­skleis­da­mas vi­siems apie ją šmei­ži­kiš­ko po­bū­džio kal­ti­ni­mus ir iki šiol gy­dy­to­jos net neat­si­pra­šė – ir­gi vie­šai, ra­jo­no ta­ry­bos po­sė­dy­je!

 O da­bar trum­pam įsi­vaiz­duo­kim, kad vi­sos šios si­tu­a­ci­jos pa­grin­di­niai he­ro­jai – ne ra­jo­no ta­ry­bos na­rys M. Ka­te­ly­nas ir ger­bia­ma Mer­ki­nės gy­dy­to­ja G. Čer­niaus­kie­nė, bet ki­tas koks nors ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Ik­sas ir ger­bia­ma Mer­ki­nės gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja Aly­tė Ka­te­ly­nai­tė – M. Ka­te­ly­no ma­ma.

Tai­gi įsi­vaiz­duo­kim, jog vie­ša­me ra­jo­no ta­ry­bos po­sė­dy­je ta­ry­bos na­rys Ik­sas, ne­va no­rė­da­mas „tik pa­klaus­ti“ apie ra­jo­no  mo­kyk­lų rei­ka­lus ir rem­da­ma­sis iš vie­no gy­ven­to­jo iš­girs­tu pa­sa­ko­ji­mu, ne­ti­kė­tai vi­sai res­pub­li­kai ap­skel­bia, kad Mer­ki­nės gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja (pa­mi­nint jos var­dą ir pa­var­dę), tar­kim, mu­šė to gy­ven­to­jo vai­ką.

Aiš­ku, to­kio at­ve­jo ne­bu­vo, bet to­liau vis­kas vyks­ta jau mums ži­no­ma ei­ga.

Ką iš­gy­ve­na vie­šai ap­šmeiž­ta ger­bia­ma mo­ky­to­ja, gal­būt ži­no tik jos sū­nus. Tuo tar­pu ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Ik­sas, ku­riam jo ap­juo­din­ta mo­ters re­pu­ta­ci­ja rū­pi kaip per­nykš­tis snie­gas, džiau­gia­si tik tuo, kad jam pa­vy­ko „su­kal­ti“ sa­vi­val­dy­bės Eti­kos ko­mi­si­ją, pri­pa­ži­nu­sią, jog jis, pa­sklei­dęs ne­pa­grįs­tus kal­ti­ni­mus apie mi­nė­tą­ją mo­ky­to­ją, per­žen­gė pa­do­ru­mo bei pa­gar­bos žmo­gui ir vals­ty­bei ri­bas.

Ar M. Ka­te­ly­nas ir tuo­met džiaug­tų­si kar­tu su tuo ra­jo­no ta­ry­bos na­riu? Ar vis dėl­to pa­si­steng­tų pastarajam iš­kel­ti bau­džia­mą­ją by­lą dėl šmeiž­to prieš ma­mą? Štai klau­si­mas kok­sai, anot Šeks­py­ro.

Tuo tar­pu M. Ka­te­ly­nui yra dar vie­na pro­ga pa­si­džiaug­ti – kad gy­dy­to­ja G. Čer­niaus­kie­nė jam ne­iš­kė­lė bau­džia­mo­sios by­los.

Su gim­ta­die­niu, Mar­ty­nai!

Dia­na Zu­ba­vi­čie­nė