Kur gali nukeliauti pinigai už taromate priduotą butelį

2016 metais Lietuvoje pradėjus veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemai, prekybos centrų taromatuose žmonės gali priduoti arba tiksliau – grąžinti tuščius plastiko, stiklo butelius bei skardines ir atgauti užstatą, tai yra – už tą tarą sumokėtus pinigus, bet galima tuos pinigus ir paaukoti…

Paaukojo, to visai nenorėdamas
Į redakciją paskambinęs mūsų skaitytojas Adomas pasidalino savo karčia patirtimi, priduodant tuščius butelius Varėnos prekybos centro „Norfa“ (Jono Basanavičiaus g.) taromate. Spustelėjęs žalios spalvos mygtuką, vyras tikėjosi už priduotą tarą gauti kvitą, kurį galima išsigryninti kasoje, arba toje pačioje „Norfos“ parduotuvėje už jį įsigyti prekių. Bet kvito esą taip ir nesulaukęs Adomas paspaudė greta žaliojo esantį oranžinį mygtuką, taromato ekrane be akinių neįžiūrėjęs, ką šis reiškia. Tuomet taromatas išdavė jam lauktą čekį… su padėka už auką (iš viso 1,20 Eur). Adomas teigė nė nesiruošęs kam nors aukoti, todėl išsikvietė pardavėją, kad ši grąžintų jam pinigus, bet parduotuvės darbuotoja atsakė, kad to padaryti negali.
Į nesmagią situaciją pakliuvusiam redakcijos interesantui labiausiai pikta, kad už taromate jo paaukotus pinigus „Norfa“, kaip jam paaiškino pardavėja, neva ruošiasi nusipirkti kažkokių naujų įrenginių. „Negaila, jeigu pinigus būčiau paaukojęs, pavyzdžiui, vaikams, bet kodėl turiu juos aukoti kažkokiems prekybos tinklo įrenginiams“, – pyko Adomas.
Siūlo keisti „tarą į šlamančius“
Varėnos „Norfos“ vadovė Lina Kaušpadienė „Merkio kraštui“ sakė negalinti pakomentuoti, kodėl pardavėja nesutiko grąžinti mūsų skaitytojui netyčia taromate paaukotų pinigų, mat pati vadovė sakė asmeniškai jokių pastabų nei iš kliento, nei iš darbuotojų nesulaukusi.
O štai pasiteiravus, kam konkrečiai „Norfos“ taromatuose yra renkamos piniginės aukos, pašnekovė nurodė, kad pinigus už taromate grąžintą tarą galima skirti „Sengirės fondui“.
Tuo vėliau įsitikino ir „Merkio kraštas“, prie „Norfos“ taromato radęs iškabą, kviečiančią keisti „tarą į šlamančius“– esą viena paaukota skardinė ar butelis leis išsaugoti 1 tūkst. kvadratinių centimetrų senojo Lietuvos miško. Įdėjus gėrimo pakuotę į taromatą, ekrano viršuje atsiranda grąžinama suma, truputį žemiau – langelis, kad norintieji atgauti pinigus turi spausti žalią, o jei nori pinigus paaukoti – oranžinį mygtuką.
Rajono gyventojai Varėnos taromatuose padovanojo 650 eurų
Tokia painiava taromate suerzino ne tik mūsų skaitytoją Adomą, bet ir kitus gyventojus. Štai internetiniuose portaluose „Merkio kraštas“ rado įvairių komentarų, pavyzdžiui, kad miškų išsaugojimas – valstybės, o ne privačių prekybos tinklų reikalas. Internautai rašo taromatuose irgi buvę suklaidinti ir paaukoję pinigų, visai to nenorėdami. Beje, pasitaiko atvejų, kai, sudėję atsineštus butelius į taromatą, žmonės nesulaukia kvito, supykę trenkia kumščiu į prietaisą, o tada jau dėl sugadinto turto turi atlyginti žalą.
Nevyriausybinės organizacijos „Sengirės fondas“ vadovė Rimantė Paulauskaitė-Digaitienė „Merkio kraštui“ sakė, kad socialinę iniciatyvą „Keisk tarą į šlamančius“ pernai lapkritį pradėjo įgyvendinti ne pelno siekianti organizacija „Užstato sistemos administratorius“, atsakinga už surinktų pakuočių išvežimą iš prekybos centruose pastatytų taromatų.
R. Paulauskaitės-Digaitienės teigimu, visos kampanijos metu surinktos lėšos keliauja į „Sengirės fondą“, kuris už jas perka Lietuvos miškus, taip išsaugodamas senąsias girias nuo kirtimų.
Komunikacijos paslaugų agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“ pateiktais duomenimis, nuo praėjusių metų lapkričio iki šių metų rugpjūčio Lietuvos gyventojai per taromatus „Sengirės fondui“ suaukojo iš viso 95 tūkst. 448 eurus, iš kurių mūsų rajono gyventojų aukos Varėnos didžiųjų prekybos centrų taromatuose sudarė 650 eurų.
Antai didžiausia taromatuose „Sengirės fondui“ padovanota piniginė suma – 55,8 Eur už 558 pakuotes (depozitinis mokestis už vieną pakuotę – 10 centų).
80 procentų sengirių jau išnykusios
Mūsų kraštietis botanikas, gamtos mokslų daktaras Mindaugas Lapelė yra vienas iš „Sengirės fondo“ įkūrėjų. Jis „Merkio kraštui“ papasakojo, kad dėl žmogaus veiklos maždaug 80 procentų Lietuvos sengirių jau išnyko kartu su jose gyvenusiomis rūšimis.
„Perkame privačius senesnius miškus, kad jie galėtų toliau augti ir formuotis, o žmogus į tai nesikištų. Šiuo metu rezervatai yra vienintelės teritorijos, kurių miškai turi tikimybę tapti sengirėmis, nors juose augančių medynų vidutinis amžius – viso labo 70 metų. Be to, svarbus ne tik senųjų miškų amžius, bet ir tai, jog stambi mediena, tarkime, nulūžusi pušis, yra namai tūkstančiams rūšių gyvūnų, augalų ir grybų. O kai žmogus viską išpjauna ir išveža, jie visi lieka našlaičiais ir paprasčiausiai išnyksta“, – aiškino botanikas, pridūręs, kad dalis aukų taip pat atkeliauja iš verslininkų ir gyventojų, skyrusių savo pajamų mokesčio dalį.
Nuo 2020 metų „Sengirės fondas“ globoja virš 168 ha senųjų miškų, kuriuos, kaip mums aiškino dr. M. Lapelė, paprastai nusiperka aukcionuose, o miško plotus atsirenka, tarkime, pagal įvairiaamžiškumą, mikrobuveinių įvairovę ar vietą šalies mastu. Žmonių dėka fondas jau yra išsipirkęs „šlamančių“ miškų Alytaus, Druskininkų, Jurbarko, Šilutės, Utenos, Molėtų ir Prienų rajonuose.
Beje, šiemet fondas įsigijo mišką ir mūsų rajone, Kapiniškiuose, kur šlama šimtmečius skaičiuojantys medžiai (apie tai rašėme šių metų birželio 18 dienos „Merkio krašto“ straipsnyje „Sengirės fondas“ išpirko miško plotą Varėnos rajone“). Kaip „Merkio kraštui“ sakė „Sengirės fondo“ vadovė R. Paulauskaitė-Digaitienė, 4,75 ha sklypas kainavo maždaug 20 tūkst. eurų.
Pasak dr. M. Lapelės, keletą miškų fondas gavo už dyką. Antai Širvintų rajone esantis 2,95 ha miško sklypas fondo globai buvo perleistas kaip dovana gamtai. Dar vienas 2,6 ha miško sklypas fondui padovanotas Anykščių rajone. O štai pirmasis 1,58 ha miško sklypas, priimtas fondo globon, buvo Kauno rajone.
Evelina Kuliešė