Pirmadienis, 8 liepos, 2024
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaNaujienosKviečia dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“ – šiemet vyks penktą ir paskutinį...

Kviečia dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“ – šiemet vyks penktą ir paskutinį kartą!

Penktojo dzūkų kultūros festivalio „Čiulba ulba“ metu lankytojai kviečiami atrasti ir pažinti neeilinio talento Mitraukos kaimo dainininkę Marę Kuodžiūtę-Navickienę (1883–1962). Ji vienintelė kaimo dainininkė Lietuvoje, kurios dainos išleistos solinėje vinilinėje plokštelėje (1976). O plokštelės viršelį puošia žinomo dailininko, V. Ciplijausko, nutapytas moters meninis portretas (daugiau apie šių metų asmenybę skaitykite žemiau).

***

FESTIVALIS, KAIP IR KIEKVIENAIS METAIS, KVIES Į JAU TRADICINĖMIS TAPUSIAS  VEIKLAS: klausytis paskaitų, išmėginti dzūkiškus amatus, eiti į žygius, sudalyvauti diskusijose, pamatyti parodas, dzūkiškai giedoti bei mokytis šokti, o mažučiai ras ką veikti Vaikų kiemelyje – jų laukia atskira programa.

ŠIEMET FESTIVALIO RENGĖJAI PARUOŠĖ IR NAUJIENŲ: kam ūpo netrūks, galės pasivaržyti šienaudami priėjimą iki Merkio dalgiu, o ramesni kviečiami susėsti į ratą ir papasakoti apie sau brangiausius krepšius ar skareles! Turintys pirkias Dzūkijoje, galės pasisemti žinių ir patirties iš nagingo meistro, kuris patars, kaip, nenutolstant nuo vietos tradicijos, prižiūrėti ir puoselėti savo medinukus. O mėgstantys gaminti, galės net ir su dzūkiška virtuve susipažinti. Į programą taip pat grįžta naktinis žygis! Detalią programą rasite festivalio internetinėje svetainėje.

FILMAS. Išduodama dar viena paslaptis – festivalio sumanytoja (etnomuzikologė, kultūros istorikė) Eglė Kašėtienė šiuo metu kuria pilno metro filmą apie Marę Kuodžiūtę-Navickienę! Sekite naujienas festivalio socialiniuose tinkluose ir nepraleiskite premjeros!

***

PENKTOJO FESTIVALIO VIETA: „Juostandis“ (Ąžuolų g. 5, Senoji Varėna)

FESTIVALIO LAIKAS: 2024 m. liepos 11–14 d.

FESTIVALIO ASMENYBĖ: dzūkų dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė

FESTIVALIO INTERNETINĖ SVETAINĖ (programa, bilietai ir kita informacija):

https://www.dzukuku.lt

FESTIVALIO SOCIALINIAI TINKLAI: 

https://www.facebook.com/dzukukulturosfestivalis

https://www.instagram.com/dzuku_kulturos_festivalis

https://www.youtube.com/@dzuku_kulturos_festivalis

***

Unikalus „ČIULBA ULBA“ festivalis nestovi vietoje ir kiekvienais metais keliauja per Dzūkijos kaimus, kad auganti festivalio bendruomenė turėtų progą pažinti plačią Dzūkiją, jos kultūrą, gamtą bei atrastų jos kampeliuose gimusius ar gyvenusius šviesuolius – festivalio asmenybes. Iki šių metų:

  • Mardasavo kaime paminėtas dainininkas Petras Zalanskas (2020),
  • Marcinkonyse susipažinta su Juozo Averkos veikla (2021),
  • Subartonyse sužinota apie Vinco Krėvės-Mickevičiaus kūrybą (2022),
  • aplankytos poeto Sigito Gedos gimtosios Veisiejų apylinkes (2023).

Festivalio rengėjai paskelbė ir jiems patiems liūdną žinią: deja, festivalis šiemet vyks paskutinį kartą. Priežastimis festivalio rengėjai pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“, tačiau pagrindinė jų – išaugęs festivalio mastas, ir vis daugiau išteklių reikalaujantis renginio konceptas, siekiama išlaikyti kokybė ir dėmesys kiekvienai detalei, tačiau viską apsunkinanti aplinkybė – neturėjimas sąlygų įdarbinti nei vieno iš šio festivalio kūrėjų komandos. Rengėjų tekste nuoširdžiai paaiškinta, kad savanorystei šis festivalis jau nebetinka, nes krūvis jį rengti jau patapo ištisais etatais. Prasitariama, kad jei vis tik rastųsi galimybė įdarbinti 5–7 žmones, festivalio istorija nesibaigtų. Planų festivalio sumanytojai turėjo dar daugybei metų į priekį.

***

Organizatoriai džiūgauja, kad festivalis pagaliau skiriamas moteriai – ir dar kokiai!

Prieš metus, kai buvo pradėtas organizuoti penktasis festivalis, buvo ruošiamasi švęsti apvalias (140-ąsias) žymios dzūkų dainininkės gimimo metines, nes visuose šaltiniuose buvo teigiama, jog Marė gimė 1884 m. – ši data matoma ir ant jos antkapinio paminklo. Visai neseniai, XIX amžių menančios Varėnos RKB Gimimo knygos puslapiuose organizatoriai atrado, kad vis tik M. Navickienė gimė 1883 m., taigi šiemet festivalyje netikėtai švęsime 141-ąjį jos gimtadienį. 

„Čiulba ulba“ rengėjai siekia „nublizginti karūną“ šiai nepelnytai užmirštai, tačiau neaplenkiamo talento dzūkų dainų karalienei. Organizatoriai įsitikinę, kad kiekvienas, išgirdęs Marės Kuodžiūtės-Navickienės dainas, liks ne tik sužavėtas jos balso vingrumo, puošybos, bet ir pajaus ramybę  –  Marės dainavimas guodžia, užliūliuoja, ramina.

Plokštelė didžiuliu tiražu išleista jau po dainininkės mirties – 1976 m., joje skamba 14 dainų (jei neturite pačios plokštelės, jos galima paklausyti Pakartot.lt arba Epaveldas.lt). Plokštelė papuošta dailininko V. Ciplijausko nutapytu dainininkės portretu, kuris,  – ne mažiau kerintis už Marės dainavimą. Vėliau, 2006 m., išleista ir knygutė, kurioje publikuota jau daugiau – 33 dainos, pridėtas ir CD.

Marę, besėdinčią nedidelėje pirkelėje Mitraukos kaime, 1956 m. užtiko etnomuzikologės dr. G. Četkauskaitės vadovautos išvykos tautosakai rinkti dalyviai. Kai Marė užgiedojo, tautosakos rinkėjai nežinojo ką daryti – kaip tokį sudėtingą, įmantrų jos dainavimą natomis užrašyti ant popieriaus – taigi buvo nutarta kaimo dainininkę ir jos dukterį Petrę, su kuria buvo labai gražiai susigiedojusios, kviesti į Vilnių profesionaliems įrašams. Moterys ryžosi ilgai kelionei – Vilniuje buvo įrašyta 80 jų dainų. Dabar jos yra LMTA Muzikinio folkloro archyvo aukso fondas!

Dainos Mariulai, kaip ją kaime vadino, padėjo eiti per jos nelengvą gyvenimą. Prieš mirtį jų labiausiai ir gailėjo: „Nieko man negaila, tik šitų dainų.“ Tada ji dar nežinojo, kad jos dainos suksis miestiečių patefonuose.

Orą virpinantis, švelnus Marės balsas, regis, be jokių pastangų vinguriuojančios melodijos paskutiniais ano amžiaus dešimtmečiais žavėjo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio folkloro tyrėjus, o įrašuose girdimus Mariułės melodijų vingelius ir visokias sudėtingas puošmenas natomis išrašyti buvo kviesti žymiausi to laiko kompozitoriai (B. Kutavičius, F. Bajoras, K. Brunzaitė)!

Tuomet didžiuliu atradimu buvusi dainininkė, dabar nepelnytai primiršta: dažnas dzūkų liaudies dainų mylėtojas gerai žino Petrą Zalanską, bet Marę Kuodžiūtę-Navickienę – labai jau retas. Taigi jos 140-osioms gimimo metinėms paminėti ir Mariulės talentui prisiminti nutarta skirti penktąjį dzūkų kultūros festivalį!

Kaip jau tikriausiai supratote, dėl to festivalis ir vyks Senosios (Pirmos) Varėnos apylinkėje, visai šalia buvusio Mitraukos kaimo, kuriame gyveno ši neeilinio talento dainininkė. Tiesa, vėliau kaimas pervadintas Mitriškėmis, o dar vėliau kaimo statusas buvo panaikintas – liko tik gatvė Mitriškių pavadinimu (Mitriškių g.), priklausanti Senajai Varėnai.

***

Marės dainos žodžiais šių metų festivalis kviečia „vėjełėm paskloc, miglałėm užsikloc“ – įsikurti dar Mariułės balsą menančiose Merkio vingių pievose, sutikti vieniems kitus ir kartu švęsti dzūkų kultūrą bei gražią Marės Kuodžiūtės-Navickienės sukaktį!  

***

D.U.K. (dažniausiai užduodami klausimai) pamažu atsakomi čia: https://www.dzukuku.lt/t-u-k

SVEČIAI. Socialiniuose tinkluose jau pradėti pristatyti šių metų programos dalyviai, kurie šiemet svečiuosis festivalyje!

FESTIVALIO INTERNETINIS SVIRNAS: https://www.dzukuku.lt/

***

FESTIVALĮ IŠ DALIES FINANSUOJA LIETUVOS KULTŪROS TARYBA.

***

FESTIVALĮ RENGIA VŠĮ „SAMANUKĖS“ IR SMAGI BEI DARBŠTI „ČIULBA ULBA“ SAVANORIŲ KOMANDA

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai