Nuo šių metų pradžios vienkartinė laidojimo pašalpa, kurią išmoka šalies savivaldybės, tarp jų ir – Varėnos rajono, po indeksavimo padidėjo nuo 440 eurų iki 560 eurų, tačiau tokios sumos išlydėti velionį anapilin, kaip vieningai teigia abiejų Varėnos laidojimo namų vadovai, niekaip nepakaks; tuo tarpu šalies valdžia, prieš Seimo rinkimus pernai užsimojusi padvigubinti laidojimo pašalpą, po rinkimų tam tikslui, regis, jau gaili pinigų…
Rajono gyventojų miršta mažiau, bet priežastys – beveik tokios pačios
Kaip „Merkio kraštą“ informavo rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, praėjusiais metais mūsų rajone buvo užregistruoti 397 mirties atvejai (mirė 222 moterys ir 175 vyrai). Ir tiek yra mažiau nei 2023 metais, kai mirė 441 rajono gyventojas (216 moterų ir 225 vyrai), taip pat mažiau nei 2022 metais (mirė 488 žmonės, iš jų – 251 moteris ir 237 vyrai).
Taigi mirčių mūsų rajone per keletą pastarųjų metų po truputį mažėjo, bet jų priežastys, rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, praktiškai liko tos pačios.
Antai 2022 metais daugiausia mūsų rajono žmonių į kapus nuvarė kraujotakos sistemos ligos (pirmiausia – išeminė širdies liga), piktybiniai navikai (dažniausiai – priešinės liaukos vėžys) ir kvėpavimo sistemos ligos („populiariausia“ – plaučių uždegimas). O 2023 metais mirtis, nusinešusi daugiausia vėlgi kraujotakos sistemos ligų bei piktybinių navikų kankinamų mūsų rajono gyventojų gyvybių, neaplenkė ir sergančiųjų endokrininės sistemos (pvz., cukrinis diabetas, struma ir kt.) bei jungiamojo audinio ( pvz., reumatoidinis artritas, sisteminė sklerozė ir kt.) ligomis.
Be to, mūsų rajone tais metais vėl buvo pagausėję savižudžių: 2022-aisiais savo noru gyvenimą užbaigė 10 žmonių, 2023-aiais – 15 (palyginti 2021 metais buvo užregistruoti tik 3 savižudybės atvejai, o kiek jų buvo pernai, duomenys dar oficialiai nepaskelbti).
Biudžeto pinigų laidojimo pašalpoms išmokėti kasmet prireikia vis daugiau
Pagal Paramos mirties atveju įstatymą mirusįjį laidojantiems asmenims nuo 2011 metų birželio yra mokama 8 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio vienkartinė laidojimo pašalpa, kuri kasmet, Vyriausybės nutarimais didinant BSI, irgi didėja. Laidojimo pašalpas išmoka savivaldybės.
Antai pernai, kai BSI buvo lygi 55 eurams, vienkartinė laidojimo pašalpa siekė 440 eurų (55 eurai x 8), o šiemet, BSI padidinus iki 70 eurų, ši pašalpa padidėjo iki 560 eurų.
Kaip „Merkio kraštą“ informavo mūsų rajono savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus vedėja Irma Liaudanskytė, vienkartinėms laidojimo pašalpoms išmokėti 2023 metais iš rajono biudžeto buvo panaudoti 167 tūkst. 296 eurai, o 2024 metais kiek daugiau – 170 tūkst. 96 eurai.
Tad reikia manyti, kad šiais metais vien laidojimo pašalpoms rajono biudžeto lėšų bus išleista dar daugiau, net jei gyventojų mirs mažiau.
Be to, savivaldybė teikia finansinę paramą užsienyje mirusių ar žuvusių mūsų kraštiečių palaikams parvežti į Lietuvą, jei teisę į tą paramą turintieji asmenys atitinka nustatytas sąlygas. O svarbiausia sąlyga yra ta, kad vieno tokio asmens vidutinės pajamos per mėnesį būtų mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (t. y. mažiau nei 663 eurai, nes šiais metais valstybės remiamų pajamų dydis siekia 221 eurą).
Parama palaikams iš užsienio į Lietuvą parvežti turi būti lygi faktinėms palaikų pervežimo išlaidoms, bet negali viršyti 54 BSI, kas pernai sudarė 2 tūkst. 970 eurų, o šiemet, padidinus BSI, padidėjo iki 3 tūkst. 780 eurų.
Mirusio pensininko artimiesiems „Sodra“ išmoka dvi jo pensijas
Rajono savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus duomenimis, 2023 metais dėl paramos užsienyje mirusiojo palaikams parvežti į savivaldybę kreipėsi 2 interesantai, kurie atitiko visas nustatytas sąlygas, ir jiedviem buvo išmokėti 4 tūkst. 734 eurai, o 2024 metais tuo pačiu klausimu kreipėsi 1 interesantas, kuriam buvo skirti 2 tūkst. 970 eurų.
Mirusįjį laidojantis asmuo dėl vienkartinės laidojimo pašalpos ar paramos palaikams parvežti turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusiojo arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per metus nuo teisės į laidojimo paramą atsiradimo dienos.
O štai jei miršta pensininkas, jį laidojantys artimieji, be savivaldybės mokamos vienkartinės laidojimo pašalpos, dar turėtų kreiptis į „Sodrą“, kuri išmokės ne tik mirusiojo pensiją už mirties mėnesį (jei ji nebuvo išmokėta), bet ir dar vieną paskirtos pensijos dydžio sumą. O jei pensinio amžiaus mirusiajam buvo nustatyti specialieji poreikiai, jo artimieji gaus ir tikslinę kompensaciją.
Bet ar galima padoriai, kaip pas mus yra priimta, palaidoti velionį vien už 560 eurų dydžio vienkartinę laidojimo pašalpą?
Į tokį „Merkio krašto“ klausimą tiek Varėnos laidojimo namų UAB „Juodoji orchidėja“ direktorius Valentinas Kurilovas, tiek MB Varėnos ritualinių paslaugų centro direktorius Žygimantas Miliauskas atsakė vieningai: „Negalima“.
Už 560 eurų pašalpą išeina tik vidutinio brangumo karstas
Tai ką tuomet daryti, jei velionis – dar ne pensininkas, bet neturi nei santaupų, nei artimųjų, ir vieninteliai pinigai, už kuriuos būtų galima jį palaidoti, tėra savivaldybės išmokama vienkartinė 560 eurų dydžio pašalpa? Ar tokių vargšų mirusiųjų apskritai būna mūsų rajone?
„Mes tokius mirusiuosius vadiname vienišais asmenimis – jų praėjusių metų lapkrity turėjom tris, gruody – vieną, – „Merkio kraštui“ paaiškino „Juodosios orchidėjos“ vadovas V. Kurilovas. – O jei miręs žmogus vienišas arba artimieji atsisako jį laidoti, tuomet rajono savivaldybė skelbia konkursą, kuri iš dviejų Varėnos laidojimo įmonių pasiūlys pigiausias paslaugas, ir su laimėtoju pasirašo sutartį. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad už 800 eurų iki šiol padarydavom viską, kas priklauso, – velionį aprengdavom, nuveždavom į kapines, būdavo duobkasiai ir visa kita, išskyrus šarvojimo salės nuomą. Bet viskas brangsta, tad gali būti, kad ir tų 800 eurų nebeužteks…“
Tuo tarpu neseniai Varėnos ritualinių paslaugų centro vadovu dirbantis Ž. Miliauskas „Merkio kraštui“ sakė, kad jo vadovaujama įmonė dar neteikė laidojimo paslaugų mirusiajam, kuris neturėtų nei pinigų, nei artimųjų, bet maždaug už 800 eurų galėtų jas visas suteikti, išskyrus šarvojimo salę.
„Kita vertus, tos salės nė nereikia, nes velionis paprastai tokiais atvejais būna aprengiamas pigiausiais drabužiais, paguldomas į pigiausią karstą ir iškart vežamas į kapines, – kalbėjo pašnekovas. – Dar būna kunigėlis ir kas nors iš savivaldybės – patikrinti, ar tikrai jos skirti pinigai tinkamai panaudoti. O už 560 eurų vienkartinę laidojimo pašalpą išeitų tik vidutinio brangumo karstas…“
Prieš rinkimus
Seimas balsavo vienaip, po rinkimų – kitaip
Praėjusių metų vasarą, dar prieš šios kadencijos Seimo rinkimus, tuometinės opozicinės Seimo socialdemokratų frakcijos narys Liudas Jonaitis įregistravo Paramos mirties įstatymo pataisą su siūlymu padvigubinti tuometinę 440 eurų dydžio vienkartinę laidojimo pašalpą iki 880 eurų.
Seimo narys argumentavo, kad valstybės skiriamų pinigų nepakanka palaidoti žmogui, tad dažnai kreipiamasi į savivaldybes papildomos finansinės pagalbos, nes laidotuvių išlaidos Lietuvoje vidutiniškai siekia 1700-2000 eurų.
Kadenciją baigiantis Seimas po pateikimo tuomet pritarė opozicijos kolegos socialdemokrato siūlymui padvigubinti vienkartinę laidojimo pašalpą, nors tam prieštaravo kai kurie tuometiniai valdantieji, perspėję, kad tokia įstatymo pataisa papildomai pareikalaus apie 23 milijonus eurų.
Įstatymo pakeitimo projektą dar turėjo apsvarstyti Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas, taip pat laukta Vyriausybės išvados.
Bet štai po Seimo rinkimų, praėjusių metų gruody, naujosios kadencijos tautos atstovai, iš kurių valdančiąja daugumą šįkart sudarė rinkimus laimėję socialdemokratai, nusprendė, kad nėr ko skubėti taškyti papildomų milijonų vienkartinėms laidojimo išmokoms didinti, ir įstatymo pataisos projektą grąžino jo iniciatoriui tobulinti.
Šios Vyriausybės programoje laidojimo pašalpą didinti nenumatyta
Be to, iki šiol Socialinės apsaugos ir darbo (SAMD) bei Finansų ministerijos (FM) nesutaria, nuo kada ir kiek būtų galima didinti laidojimo pašalpą.
SAMD Vyriausybei pasiūlė iš esmės pritarti Seimo narių ketinimams tą išmoką didinti, bet tik – nuo 2026 metų, tam valstybės biudžete numatant papildomų lėšų.
Tuo tarpu FM aiškino, kad šiemet laidojimo pašalpa, BSI padidinus 27 procentais, ir taip padidėjo, ir yra 120-čia eurų didesnė nei 2024 metais bei 168-iais eurais (43 proc.) didesnė negu 2023 metais.
Be to, pašalpų dydžiai, FM teigimu, perskaičiuojami, atsižvelgiant į prekių ir paslaugų kainų augimą, tad „įstatymuose nustatyti pašalpų dydžių koeficientai nuo BSI turėtų būti keičiami tik išimtiniais atvejais“.
SADM skaičiavimais, laidojimo pašalpas kasmet gauna apie 40 tūkst. žmonių, o pašalpoms didinti kasmet valstybės biudžete reikėtų numatyti papildomai apie 23,1 mln. eurų.
Tuo tarpu šios kadencijos Vyriausybės programoje apskritai nėra numatyta didinti vienkartinę laidojimo pašalpą.
Diana Zubavičienė
