Trečiadienis, 7 vasario, 2024
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaNaujienosLaužus užkūrė ūkininkai

Laužus užkūrė ūkininkai

Nusivylę Lietuvoje vykdoma žemės ūkio politika, šalies žemdirbiai, tarp jų – ir Varėnos rajono, šią savaitę pradėjo taikią vilties ir solidarumo laužų protesto akciją, o ta proga šį pirmadienį „Merkio kraštas“ lankėsi Vydeniuose ir pabendravo su vietiniais ūkininkais…

Ūkininkų protestai nuo Vokietijos iki Lietuvos
Pirmieji protestai dėl planuojamo žemės ūkio subsidijų mažinimo dar praėjusių metų gruodį prasidėjo Vokietijoje. Tąkart tūkstančiai traktorių užblokavo Berlyno centrą, gatvėse pripylė mėšlo. Protestuotojai nušvilpė Vokietijos žemės ūkio ministrą bei ragino valdžią surengti naujus rinkimus. Manoma, kad prie demonstracijos tąkart prisijungė maždaug 10 tūkstančių vokiečių.

Vokiečių ūkininkai šio pirmadienio rytą vėl sutrikdė susisiekimą daugelyje regionų šiaurėje ir rytuose – buvo užblokuoti įvažiavimai į greitkelius. Nuo jų neatsiliko ir tą patį pirmadienį įvairiose vietose protesto akciją surengę Lietuvos žemdirbiai. Masiškai degindami laužus prie pagrindinių šalies kelių ūkininkai siekė atkreipti valdžios dėmesį į žemės ūkio sektoriaus problemas bei reiškė pasipiktinimą Žemės ūkio ministerijos klerkų formuojama politika.
Prie kolegų tiek užsienyje, tiek Lietuvoje prisijungė ir Vydenių seniūnijos ūkininkai. Šeši vyrai – Petras Sinkevičius, Darius Tamulevičius, Kazys Sukackas, Vytautas Karlonas, Viktoras Smilginis ir Laimonas Ramaška, nepabūgę gana stipriai nosį žnaibiusio šaltuko, netoli Vydenių kaimo traktoriais atsivežė rąstų ir sukrovė didžiulį laužą.

Vydenių seniūnijos ūkininkai. Iš kairės: Petras Sinkevičius, Laimonas Ramaška, Viktoras Smilginis, Vytautas Karlonas, Kazys Sukackas ir Darius Tamulevičius. Gaila, kad prieš fotosesiją įkurtas laužas netikėtai nuvirto


Jaunimas ūkininkauti nenori
„Merkio kraštas“ pasidomėjo, kodėl Vydeniuose susirinko tiek nedaug bendraminčių. Ūkininkas P. Sinkevičius paaiškino, kad atšalus orui, daugeliui tiesiog neužsivedė automobiliai bei žemės ūkio technika. Pradėjęs kalbėti apie ūkininkų rūpesčius, Petras atsidūsta ir liūdnokai prabyla: „Visą gyvenimą dirbau žemės ūkyje ir galiu pasakyti, kad ši sritis tikrai nėra lengva. Dirbti norėtųsi, bet rezultato – nėra. Ypač praėjusieji metai buvo labai sunkūs tiek gyvulininkystėje, tiek augalininkystėje. Nebuvo tokio gausaus derliaus, o jeigu šioks toks ir buvo, tai labai prastos supirkimo kainos. Šiemet niekaip nesueina galai: panaudojome trąšas, chemiją, bet derlius nepadengė išlaidų“.
Kolegą papildo D. Tamulevičius: „Maža to, dėl sausros nebuvo užtektinai pašarų. Nors turėjome žaliojo pūdymo, mums neleido jo nusišienauti, liepė aparti, o gyvuliai turėjo likti alkani“.
Ūkininkui taip pat apmaudu, kad jaunimas į ūkininkavimą ėmė žiūrėti skeptiškai, nors prieš keliasdešimt metų tai buvo prestižinė profesija. „Užauginau tris vaikus, bet nė vienas iš jų nenori dirbti žemės ūkyje, nes mato, kokia yra situacija ir kad šioje srityje nėra perspektyvų, nes valdžia viena ranka duoda, o kita atima“, – apgailestauja Darius.
Jaunasis ūkininkas Vytautas Karlonas irgi pritaria, kad žmonių požiūris į ūkininkavimą keičiasi, nes ši sritis reikalauja daug pastangų ir atsakomybės, be to, yra rizikinga. „Gavęs europinę paramą, esi įsipareigojęs penkeriems metams – padidinti derlingumą, gyvulių skaičių, pasiekti pelningumą. Tarkime, susiplanuoji per metus parduoti 100 tonų grūdų. Aš jų prikūliau, bet nežinau, kokia bus supirkimo kaina. Jeigu supirkimo kainos būtų tokios, kaip 2022 metais, viskas gerai. Šiandien už 100 tonų grūdų galiu gauti 15 tūkst. eurų, nors esu įsipareigojęs parduoti už daugiau kaip 30 tūkst. eurų“, – teigia ūkininkas.
Vietinę žaliavą nukonkuravo rusiška
Štai K. Sukackas apgailestauja dėl smarkiai sumažėjusios grūdų supirkimo kainos. Kazio nuomone, Lietuvos grūdų augintojai yra smukdomi, nes vietinę žaliavą nukonkuravo svetimi grūdai iš Rusijos. Kai Rusija užpuolė Ukrainą, Europos Sąjunga pritaikė šaliai agresorei sankcijas. Tačiau grūdai yra maisto produktas, todėl šį augalą reeksportuoti iš esmės galima.
„Kai į Varėnos „kombikormą“ nuvežiau grikius, ten man pasakė, kad mano grūdų jiems nereikia, nes užtenka rusiškų. Rusiški grikiai pigesni, o pas mus – žaliasis kursas, visi kiti europiniai reikalavimai. Rusijoje tokių reikalavimų nėra, trąšos ir degalai pigūs. Palaikome Ukrainą, bet, galima sakyti, visos sankcijos nugulė ant mūsų pečių. Jeigu pritaikytos sankcijos, reikėtų stabdyti ir rusiškos kilmės grūdų įvežimą į Lietuvą“, – svarsto ūkininkas.
Ne ką mažesnį susirūpinimą kelia ir „apkarpytų“ išmokų klausimas. „Už tarpinius pasėlius mums žadėjo 140 eurų už hektarą, bet atėjo ruduo ir beliko 102 eurai. Jeigu būčiau žinojęs, gal net nebūčiau palikęs tarpinių pasėlių, o vietoje jų palikęs ražienas. Už ražienų hektarą – 99 eurai, ir nieko daryti nereikia, o ten – 102 eurai, bet reikėjo pirkti sėklas ir visa kita“, – aiškina K. Sukackas, pridurdamas, kad ūkininkai jaučiasi apgauti.
Apribojo lengvatą degalams, apmokestino… „lietaus“ vandenį
Šiemet įsigaliojusi Akcizų įstatymo pataisa apribojo ūkininkų galimybes naudotis lengvata degalams – nuo šiol jie galės būti pilami tik į traktoriaus baką. Kaip sako P. Sinkevičius, ūkininkus labiausiai piktina, kad lengvatinių degalų nebus galima įsipilti net į sunkvežimį, kuris tiesiogiai dalyvauja žemės ūkyje, pavyzdžiui, sėjant, nuimant derlių ar pervežant gyvulius bei pašarą. „Tai yra absurdiška“, – Seimo patvirtintą Akcizų įstatymo pataisą kategoriškai apibendrina Petras.
Jam vienareikšmiškai pritaria ir V. Smilginis: „Mano ūkis nuo gyvenamosios vietos yra nutolęs kelis kilometrus. Per dieną į ūkį man reikia važiuoti 3-4 kartus, per savaitę tam sudeginu mažiausiai 100 litrų degalų. Ir dabar aš negalėsiu prisipilti žemės ūkiui skirto kuro. Gal reikės įsigyti slides? Valdžia visiškai apie tai nesusimąsto. Reikia vienytis ir kažką daryti, nes mus spaudžia iš visų pusių. Reikalavimų kartelė – labai aukšta. Dabar bandome išgyventi ir laukiame geresnių laikų“.
Seimas taip pat palaimino ir Aplinkos ministerijos projektą, kuriuo siūlyta apmokestinti upių, ežerų bei kitų valstybei priklausančių paviršinių vandens telkinių vandenį, kai jo bus sunaudojama daugiau kaip 100 kubinių metrų per parą. Tokį sumanymą Viktoras pavadino beprotišku: „Atrodo, kad tyčia stengiamasi sužlugdyti ūkį. Šiek tiek prekiauju pienu, bet, ko gera, teks atsisakyti, nes kaina juokinga: už litrą pieno – 22 centai. Ir dar mūsų valdžios vyrai sumąstė apmokestinti lietaus vandenį. Pusę mėnesio teko gyvuliams vežioti apmokamą vandenį, gavau 400 eurų dydžio sąskaitą. Ir čia ne visiems gyvuliams, nes jeigu vežiočiau visiems, nesugebėčiau už vandenį išsimokėti, o kur dar elektra ir visos kitos išlaidos…“
Laužai liepsnojo 6-iose mūsų rajono seniūnijose
Kad ūkininkai nejaučia simpatijų žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, kalbama jau seniai. Antai išreikšdami nepasitikėjimą K. Navicku, dar 2021 metais žemdirbiai prašė ministro atsistatydinti. To paties reikalavo ir pernai kovą prie Seimo susirinkę pieno gamintojai.
O kad dabartinis žemės ūkio ministras neišmano savo darbo, teigia ir P. Sinkevičius: „Buvo atvažiavęs į Varėną. Bet kas iš to? Atvažiavo, atsėdėjo ir išvažiavo. Aukštas postas žmogui didelės garbės nepriduoda, jeigu jis toje srityje visai nieko nesupranta. Jaučiasi, kad ministras yra užaugęs ant asfalto ir žemės ūkio visiškai nematė, nenutuokia, kaip ir kas vyksta. Norime, kad mus išgirstų, kad pamatytų, kaip ūkininkas gyvena ir kuo kvėpuoja. Deja, likome vieni laukuose kovoti su vėju…“
Ūkininkų nuomone, dabar svarbiausia susivienyti ir parodyti bendrystę – viltis dar neprarasta. Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sakė, kad protesto akcijai nedavus rezultato, visos šalies žemdirbiai su sunkiąja technika planuoja pajudėti į Vilnių. I. Hofmano teigimu, didžiausios žemės ūkio problemos – teisę į privačią nuosavybę pažeidžianti saugomų teritorijų plėtra, reikalavimas atkurti daugiametes pievas, tebesitęsianti pieno krizė ir akcizų politika. Ūkininkai taip pat dar kartą prašys atleisti iš pareigų žemės ūkio ministrą K. Navicką. Be to, tikėdamiesi valdžios supratimo, šį pirmadienį Žemės ūkio rūmų atstovai Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms įteikė rezoliuciją, kurioje įvardijami ūkininkų pageidavimai bei aktualiausios jų problemos.
Interaktyviame žemėlapyje vieningaszu.lt galima pamatyti, kur Lietuvoje ir užsienyje buvo deginami protesto laužai. Antai Varėnos rajone laužai liepsnojo Vydeniuose, Perlojoje, Merkinėje, Kampuose, Giraitėje, Voriškėse, Babriškėse, Vazgirdonyse, Valkininkuose ir Dargužiuose. Užsienyje – Latvijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir Švedijoje.
Evelina Kuliešė

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai