Pirmadienis, 5 gruodžio, 2022
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
PradžiaNaujienosLavyso pakrantėse viešojo paplūdimio nebus

Lavyso pakrantėse viešojo paplūdimio nebus

Ka­dai­se bu­vu­sios lais­vai pri­ei­na­mos vie­no iš gra­žiau­sių La­vy­so eže­ro pa­kran­tės kraš­tie­čiams li­ko tik pri­si­mi­ni­muo­se, mat be­veik vi­sa te­ri­to­ri­ja ap­link eže­rą šian­dien yra pri­va­ti­zuo­ta, o kai ku­rie skly­pų sa­vi­nin­kai už po­il­sį pa­kran­tė­je už­si­pra­šo net ir mo­kes­čio; tuo tar­pu vie­šie­siems gy­ven­to­jų po­rei­kiams li­ku­sia­me tik vie­na­me ne­di­de­lia­me že­mės skly­pe ša­lia dul­kan­čio ke­lio ir­gi bu­vo įkal­tas žen­klas „pri­va­ti val­da“, dėl ko Va­rė­nos ra­jo­no gy­ven­to­ja krei­pė­si į me­rą, Mar­cin­ko­nių se­niū­ną ir į „Mer­kio kraš­to“ re­dak­ci­ją…

Kur be­pa­žiū­rė­si, vi­sur – „pri­va­ti val­da“

Skai­ty­to­ja Vil­ma sa­vo laiš­ką siun­tė ra­jo­no me­rui Al­giui Ka­šė­tai, Mar­cin­ko­nių se­niū­nui Vi­liui Pet­raš­kai ir „Mer­kio kraš­to“ re­dak­ci­jai, kel­da­ma klau­si­mą, „ku­ris ak­tu­a­lus vi­siems ap­link La­vy­so eže­rą esan­tiems kai­mams ir gy­ven­vie­tėms – ar bus La­vy­so eže­ras pri­ei­na­mas žmo­nėms, ku­rie ne­tu­ri pa­si­sta­tę ant eže­ro kran­to na­mo, pir­ties ir pa­na­šiai?“

„Vi­są gy­ve­ni­mą (40 me­tų) at­va­žiuo­da­vo­me pa­si­mau­dy­ti prie eže­ro karš­to­mis va­sa­ros die­no­mis ar po dar­bų. Su lai­ku vi­sos pa­kran­tės ta­po pri­va­čio­mis, kol li­ko tik vie­nas ma­žy­tis ga­ba­liu­kas že­mės prie pat žvyr­ke­lio, ve­dan­čio į Žiū­rus. Plia­žiu­kas nė­ra ide­a­lus, nes va­sa­rą ten nuo­lat va­ži­nė­ja ma­ši­nos ir ke­lia dul­kes. Bet tiek už­te­ko iš­si­mau­dy­ti, nes kran­tas ten ne­gi­lus, ga­lė­da­vo mau­dy­tis ir ma­ži vai­kai, be to, ne­bū­da­vo dum­blo, nes be­si­mau­dan­čių ap­lin­ki­nių kai­mo gy­ven­to­jų iš tie­sų bu­vo daug. Pra­ėju­siais me­tais tas ma­žas plo­te­lis bu­vo ap­tver­tas ir įkal­tas stul­pas – pri­va­ti val­da. Ant pa­kran­tės at­si­ra­do kaž­koks ne­di­de­lis sta­ti­nys (šie­met jis sto­vi pa­trauk­tas, nes ve­džio­ja­ma elek­tra). Vis tiek žmo­nės at­ei­da­vo ten iš­si­mau­dy­ti, nors ir taip bu­vęs ma­žas žo­lės ga­ba­liu­kas dar su­ma­žė­jo. Ga­liau­siai šie­met jau vi­sas žo­lės plo­tas bu­vo per­kas­tas, iš žo­lės ky­šo elek­tros lai­dai, ir pa­na­šu, kad ten bus pa­da­ry­ta dar vie­na pri­va­ti val­da, į ku­rią nie­kas iš ap­lin­ki­nių ne­ga­lės pa­tek­ti. Ar ga­li ant eže­ro kran­to at­si­ras­ti sta­ti­niai, ku­rių ten nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­bu­vo? Ar bus pa­da­ry­ta pri­ei­ga pa­pras­tiems žmo­nėms, ku­rie gy­ve­na ap­link eže­rą?“ – sa­vo laiš­ke klau­sia re­dak­ci­jos in­te­re­san­tė. Mo­te­ris įsi­ti­ki­nu­si, kad ant eže­ro kran­to da­bar sta­to­mi anaip­tol ne lai­ki­ni sta­ti­niai, mat iš po že­mės jau ky­šo lai­dai, tvar­ko­ma san­tech­ni­ka.

„Me­re, pa­ra­šy­ki­te, ko­dėl vi­sos pri­ei­gos ap­link eže­rą ta­po pri­va­čios, be ga­li­my­bės at­ei­ti iš­si­mau­dy­ti ap­lin­ki­niams gy­ven­to­jams? Ar yra ga­li­my­bė pa­da­ry­ti vie­šą plia­žiu­ką ar ma­žą kran­te­lį mau­dy­nėms? Jūs apy­lin­kes pui­kiai pa­žįs­ta­te, tad tu­rė­tu­mė­te ži­no­ti, apie ką aš kal­bu“, – pra­šo skai­ty­to­ja, prie sa­vo laiš­ko pri­dė­ju­si ir nuo­trau­kų.

Skun­dą per­siun­tė Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­jai

Be­je, „Mer­kio kraš­to“ pir­miau­sia pa­kal­bin­tam vie­tos val­džios at­sto­vui, Mar­cin­ko­nių se­niū­nui Vi­liui Pet­raš­kai ne­bu­vo nau­jie­na, kad prie La­vy­so vieš­pa­tau­ja že­mės sa­vi­nin­kai, o vi­suo­me­nės reik­mėms ne­be­li­ko net ma­žiau­sio lo­pi­nė­lio pa­kran­tės su pa­plū­di­miu. „Nei se­niū­ni­ja, nei sa­vi­val­dy­bė že­me ne­dis­po­na­vo, mes pa­tys kreip­da­vo­mės į Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos Va­rė­nos sky­rių, jei­gu rei­kė­da­vo ko­kios nors aikš­te­lės ar dar ko nors, kad su­for­muo­tų tam skly­pą. Anks­čiau, jei­gu koks skly­pas bu­vo par­duo­da­mas, tai at­siųs­da­vo sa­vi­val­dy­bei, se­niū­ni­jai, pa­si­tei­rau­da­mi, gal­būt tai bū­tų rei­ka­lin­ga vi­suo­me­nės po­rei­kiams. Ta­čiau taip bu­vo da­ro­ma la­bai se­niai. Da­bar mes prak­tiš­kai nie­ko ne­ži­no­me. Ten ma­ti­nin­kai tvar­kė, ku­rie taip pat da­bar ten tu­ri skly­pų įsi­gi­ję“, – dės­tė se­niū­nas.

Pa­skam­bi­no­me ra­jo­no me­rui A. Ka­šė­tai, ku­ris ir­gi jau bu­vo per­skai­tęs re­dak­ci­jos in­te­re­san­tės at­siųs­tą laiš­ką. Pa­klau­sė­me ir jo, nuo ka­da La­vy­so eže­ro pa­kran­tės vi­sos iki vie­nos ta­po pri­va­ti­zuo­tos ir ko­dėl ap­lin­ki­nių gy­ven­vie­čių žmo­nėms ne­įreng­tas pa­plū­di­mys, kur žmo­nės ga­lė­tų ne­var­žo­mai po­il­siau­ti. „Pri­va­ti­za­vi­mo pla­nai bu­vo su­da­ry­ti dar prieš man tam­pant me­ru, to­dėl tiems pro­ce­sams ne­tu­rė­jau jo­kios įta­kos, o tuo­me­ti­nei val­džiai tie­siog rei­kė­jo pa­lik­ti vie­tą vie­ša­jai mau­dyk­lei, bet taip ne­bu­vo pa­si­elg­ta ir dėl to vi­si skly­pai da­bar yra pri­va­ti­zuo­ti“, – ap­gai­les­ta­vo me­ras.

Mo­ters skun­dą dėl sta­ty­bų ant La­vy­so eže­ro kran­to me­ras sa­kė jau per­da­vęs at­sa­kin­giems spe­cia­lis­tams, ku­rie sa­vo ruož­tu tu­rė­tų iki ga­lo iš­si­aiš­kin­ti vi­sas ap­lin­ky­bes. „Šią vie­tą aš pui­kiai ži­nau, ten va­sa­ro­mis ir pats mau­dy­da­vau­si su šei­ma, ta­čiau aki­vaiz­du, kad šiuo me­tu ta pa­kran­tė tu­ri sa­vi­nin­ką. Ma­no ži­nio­mis, jų yra bu­vę net­gi ne vie­nas. Mo­te­ris laiš­ke ke­lia ir ki­tą klau­si­mą: ar vis­kas ten vyks­ta tei­sė­tai? Kaip su­pra­tau iš ar­chi­tek­tės, ten bus sta­to­mi va­di­na­mie­ji rek­re­a­ci­niai pa­sta­tai (vieš­bu­čių ir po­il­sio pa­skir­ties pa­sta­tai, ku­riuo­se tei­kia­mos ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gos: tu­riz­mo cen­trai ir ba­zės, po­il­sio na­mai, vieš­bu­čiai, kem­pin­gai, nak­vy­nės na­mai, mo­te­liai, sve­čių na­mai, va­sar­na­miai– aut.) ir gy­dy­mo pa­skir­ties pa­sta­tai (sa­na­to­ri­jos, svei­ka­tin­gu­mo kom­plek­sai – aut.). To­je vie­to­je yra juos­ta, kur ga­li­ma juos sta­ty­ti, bet ky­la abe­jo­nių, ar tik­rai yra lai­ko­ma­si tų vi­sų rei­kia­mų at­stu­mų nuo ke­lio ir nuo eže­ro. Dėl šven­tos ra­my­bės ir kad įsi­ti­kin­tu­mėm, laiš­ką per­da­vėm Vals­ty­bi­nei te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­jai“, – tvir­ti­no A. Ka­šė­ta.

Apie ben­druo­me­nę ne­pa­gal­vo­jo bu­vu­si val­džia

Nors ap­link di­de­lį La­vy­so eže­rą, at­ro­do, vi­si ga­lė­tų iš­si­tek­ti, karš­tą va­sa­ros die­ną pa­pras­čiau­siai ant smė­lio pa­si­ties­ti rank­šluostį ir pa­si­džiau­gti sau­le nei ap­lin­ki­nių gy­ven­vie­čių gy­ven­to­jai, nei ki­ti ra­jo­no žmo­nės jau ne­tu­rės kur. „Man be­lie­ka tik ap­gai­les­tau­ti, kad tuo­me­ti­nė val­džia, kai bu­vo ren­gia­mi pla­nai, ne­pa­gal­vo­jo apie ben­druo­me­nę ir apie vi­suo­me­ni­nį in­te­re­są, kad tai yra po­pu­lia­ri vie­ta, pa­mėg­ta ne tik ap­lin­ki­nių kai­mų, bet ir ki­tų Va­rė­nos ra­jo­no gy­ven­to­jų. Daug kam rū­pė­jo, kad mau­dy­nių vie­ta prie La­vy­so eže­ro at­si­ras­tų, bet, de­ja, ne­at­si­ra­do“, – sa­kė ra­jo­no me­ras A. Ka­šė­ta.

Tie­sa, prie kiek­vie­no di­des­nio na­tū­ra­laus van­dens tel­ki­nio yra nu­sta­ty­tos pa­kran­tės ap­sau­gos juos­tos – daž­niau­siai nuo 2,5 iki 10 m plo­čio, ku­rio­se už­tik­ri­na­mas lais­vas bent 5 met­rų plo­čio pri­ėji­mas vi­suo­me­nei. Apie tai kal­bė­jo ir ra­jo­no me­ras A. Ka­šė­ta, už­si­mi­nęs ir apie ga­li­mus truk­džius: „Vi­si skly­pai iš­da­lin­ti, to­dėl gy­ven­to­jai te­ga­li va­do­vau­tis ta tai­syk­le, kad per 5 met­rus nuo kran­to ga­li­ma pra­ei­ti ir tuo pa­čiu pa­si­mau­dy­ti, to nie­kas ne­ga­li už­draus­ti. Kon­kre­čiai laiš­ke (po­nios Vil­mos – aut.) mi­nė­tos vie­tos at­žvil­giu, ar vis­kas ten vyks­ta pa­gal įsta­ty­mą, iš­si­aiš­kins Vals­ty­bi­nė te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­ja. Bet jei­gu at­si­tiks taip, kad ten at­si­ras kaž­ko­kie sta­ti­niai, ta­da bus su­dė­tin­giau nau­do­tis smė­lė­ta pa­kran­te ne­gu anks­čiau“, – aiš­ki­no ra­jo­no me­ras.

„Žmo­nės ne­si­krei­pė, ir jiems to ne­rei­kė­jo“

Nuo 1997 iki 2015 me­tų ra­jo­nui va­do­va­vęs tuometinis meras, da­bar­ti­nis ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Vi­das Mi­ka­laus­kas, „Mer­kio kraš­to“ pa­klaus­tas, ar iš tie­sų ne­bu­vo at­si­žvelg­ta į ben­druo­me­nės in­te­re­sus dėl La­vy­so, iš pra­džių pa­siū­lė klaus­ti A. Ka­šė­tos, esą „jis ge­riau ži­no“. Bet vė­liau pa­šne­ko­vas pa­ta­rė pa­si­kal­bė­ti su jo da­bar­ti­niu ta­ry­bos ko­le­ga, nuo 2003 iki 2007 me­tų dir­bu­siu Va­rė­nos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riu­mi, Al­giu Miš­ki­niu. „Aš ne­pri­si­me­nu, rei­kė­tų tiks­lin­ti, bet man at­ro­do, kad tu­rė­jo bū­ti ta vie­ta mau­dy­nėms. Tai bu­vo ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­bas“, – pa­ko­men­ta­vo V. Mi­ka­laus­kas.

O štai ką „Mer­kio kraš­tui“ dėl vie­šo­jo pa­plū­di­mio prie La­vy­so at­sa­kė bu­vęs vyk­do­mo­sios val­džios at­sto­vas A. Miš­ki­nis: „Ma­to­mai, kad žmo­nės ne­si­krei­pė, ir jiems to ne­rei­kė­jo. Pa­tys vie­ti­niai gy­ven­to­jai su­si­grą­ži­no sa­vo že­mes, jas iš­si­par­da­vė ir da­bar jau ke­lia pro­ble­mas“.

Tuo tar­pu da­bar­ti­nis ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Al­vy­das Ver­bic­kas „Mer­kio kraš­tui“ dar kar­tą pa­tvir­ti­no, kad vie­ta ben­druo­me­nės mau­dy­nėms La­vy­se iš tie­sų ne­bu­vo nu­ma­ty­ta. „Prie kiek­vie­no tven­ki­nio ben­druo­me­nė tu­ri tu­rė­ti ga­li­my­bę pri­ei­ti. Bet šian­dien yra kaip yra, o „na­cio­na­li­zuo­ti“kaž­ką grei­čiau­siai nė­ra ga­li­my­bių – tai tu­rė­tų bū­ti la­bai svar­bus ob­jek­tas, kad sa­vi­val­dy­bė ini­ci­juo­tų to­kį pro­ce­są dėl pa­ė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams. Ta­čiau ne­ma­nau, kad mau­dy­mo­si vie­ta bū­tų itin svar­bus ob­jek­tas“, – svars­tė ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius. Vie­nin­te­lis ke­lias, anot A. Ver­bic­ko, te­lik­tų pra­šy­ti ša­lia La­vy­so eže­ro gy­ve­nan­čių žmo­nių, kad šie leis­tų ben­druo­me­nei lais­vai nau­do­tis pa­kran­te.

Pa­plū­di­mio ne­bus, bet yra vie­ša mau­dyk­la

Ir kai jau, re­gis, vi­siš­kai bu­vo aiš­ku, kad vie­tos pa­plū­di­miui prie La­vy­so nė­ra ir ne­bus, „Mer­kio kraš­tui“ per­skam­bi­nęs A. Miš­ki­nis pa­ti­ki­no, kad vis­gi kaž­ko­kia vie­ta ben­druo­me­nei su­si­rink­ti yra. „Se­rei­či­kas (bu­vęs ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ar­chi­tek­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Gin­tau­tas Se­rei­či­kas – aut.) pa­si­žiū­rė­jo ir, kiek su­pra­to, tai ma­ti­nin­kų kaž­kiek su­ma­žin­tas, bet toks skly­pas yra. Ten yra urė­di­jos miš­kas ir tam plo­te yra skly­pe­lis vi­suo­me­nės po­rei­kiams. Nuo Mer­ge­že­rio pu­sės“, – aiškino A. Miš­ki­nis.

Kad vis­kas bū­tų dar aiš­kiau, pa­skam­bi­no­me Vals­ty­bi­nių miš­kų urė­di­jos Va­rė­nos re­gio­ni­nio pa­da­li­nio va­do­vui To­mui Ba­ze­vi­čiui, ku­ris pa­tvir­ti­no, kad „ne­di­de­lis že­mės ga­ba­liu­kas yra“. „Urė­di­ja val­do tą že­mės skly­pą. Čia yra sto­vyk­la­vie­tė, miš­ko bal­dai –  šiek tiek „pa­var­gę”, ne šiuo­lai­kiš­ki, bet yra. Žmo­nės lais­vai ga­li čia at­va­žiuo­ti“, – sa­kė T. Ba­ze­vi­čius.


Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio vado T. Bazevičiaus nurodyta vieta prie Lavyso, kur žmonės galėtų atvažiuoti nusimaudyti, tarybos nario A. Miškinio aiškinimu, – nuo Mergežerio pusės

„Mer­kio kraš­tas“ krei­pė­si ir į Na­cio­na­li­nę že­mės tar­ny­bą (NŽT). NŽT Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Auš­ri­nė Li­saus­kie­nė elek­tro­ni­niu paš­tu at­sa­kė, kad že­mės skly­pai prie La­vy­so eže­ro bu­vo su­for­muo­ti ir nuo­sa­vy­bės tei­sės žmo­nėms at­kur­tos 2000-2006 me­tais. Pa­sak A. Lis­kaus­kie­nės, nau­do­tis van­dens tel­ki­niu ir ei­ti jo pa­kran­te ga­li vi­si, taip pat ga­lė­tų nau­do­tis pa­kran­tė­je pa­sta­ty­tu liep­tu. Ta­čiau drau­džia­ma ei­ti per pri­va­tų že­mės skly­pą ne ap­sau­gos juos­tos ri­bo­se, taip pat – sto­vyk­lau­ti pri­va­čio­je val­do­je, nes tai bū­tų nuo­sa­vy­bės tei­sės pa­žei­di­mas.

„In­for­muo­ja­me, kad prie La­vy­so eže­ro yra nu­ma­ty­ta ir nau­do­ja­ma vi­suo­me­nės po­rei­kiams vie­ša mau­dyk­la Vals­ty­bi­nių miš­kų urė­di­jai pa­ti­kė­ji­mo tei­se val­do­ma­me 2,2898 ha plo­to že­mės skly­pe (uni­ka­lus Nr. 4400-0503-0254)“, –  laiš­ke ra­šė NŽT at­sto­vė.

Ta­čiau „kaž­kur miš­kuo­se“ da­bar ofi­cia­liai įkur­din­ti plia­žą, A. Ka­šė­tos nuo­mo­ne, bū­tų vė­jais iš­mes­ti pi­ni­gai, mat me­ras su­abe­jo­jo, ar pras­tais miš­ko ke­liais ten kas nors iš vi­so va­žiuo­tų. O kad sa­vi­val­dy­bė im­tų­si ofi­cia­liai for­muo­ti pa­plū­di­mio zo­ną, tam rei­kė­tų ra­jo­no ta­ry­bos na­rių kvo­ru­mo. Pa­plū­di­my­je tu­rė­tų bū­ti nu­ma­ty­tos au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tos po­il­siau­to­jams, per­si­ren­gi­mo ka­bi­nos ir pa­na­šiai. A. Ka­šė­ta dar pa­brė­žė, kad pa­plū­di­mys tu­rė­tų bū­ti vi­siems pa­to­giai pa­sie­kia­mo­je ap­lin­ko­je. „Jei­gu ta­me urė­di­jos skly­pe­ly­je rei­kė­tų pa­skir­ti plia­žui vie­tą, tai, vi­sų pir­ma, kas ten va­žiuo­tų? Ieš­ko­ti jo kaž­kur miš­kuo­se, tarp pri­va­čių že­mės skly­pų… Be to, ten nė­ra su­si­for­ma­vęs joks plia­žas. Pri­va­žia­vi­mas blo­gas, miš­ko ke­liais sun­ku tą vie­tą ras­ti. Bu­vo ben­druo­me­nei įpras­tos vie­tos ša­lia kai­mo, ten ga­lė­jo įreng­ti, bet nie­kas apie tai ne­pa­gal­vo­jo. Ko­kia pras­mė vi­du­ry­je miš­kų pa­da­ry­ti plia­žą, kai vi­si mie­liau no­rė­tų at­va­žiuo­ti ten, kur pa­to­gu? Ir da­bar si­tu­a­ci­ja to­kia, kad nė­ra kur įreng­ti, kad bū­tų pa­to­gu, erd­vu, kad žmo­nės tu­rė­tų kur pa­si­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius. Mes ga­lė­tu­me de­rin­ti ir for­muo­ti, jei­gu tik bū­tų pras­mė. ga­li­me ki­tam se­zo­nui ban­dy­ti iš­mes­ti pi­ni­gus į vė­ją, bet rei­kia, kad žmo­nės nau­do­tų­si, o ne pa­da­ry­ti bu­ta­fo­ri­ją ir sa­ky­ti, kad įren­gėm“, – kal­bė­jo ra­jo­no me­ras.

Apie sta­ti­nius ant eže­ro kran­to aiš­ki­na NŽT

Su „Merkio kraštu” bendravusi NŽT spe­cia­lis­tė at­krei­pė dė­mė­sį, kad drau­džia­ma sta­ty­ti pa­sta­tus ma­žes­niu kaip 50 met­rų at­stu­mu iki pa­vir­ši­nių van­dens tel­ki­nių pa­kran­tės ap­sau­gos juos­tos iš­ori­nės ri­bos, iš­sky­rus, kai at­sta­to­mi iden­tiš­ki bu­vu­sios so­dy­bos pa­sta­tai, sta­to­mi pa­sta­tai mies­tuo­se, mies­te­liuo­se ir kai­mų kom­pak­tiš­kai už­sta­ty­to­se te­ri­to­ri­jo­se, so­dy­bo­se, sa­vi­val­dy­bių ar jų da­lių ben­druo­siuo­se pla­nuo­se nu­ma­ty­to­se ur­ba­ni­zuo­ti te­ri­to­ri­jo­se kai­me.

Už pa­vir­ši­nių van­dens tel­ki­nių pa­kran­tės ap­sau­gos juos­tos iš­ori­nės ri­bos sta­to­ma ne dau­giau kaip vie­na ne di­des­nio kaip 25 kvad­ra­ti­nių met­rų ben­dro­jo plo­to ir ne aukš­tes­nė kaip 4,5 met­ro as­me­ni­nio nau­do­ji­mo pir­tis be rū­sio so­dy­bo­je ar ki­tos pa­skir­ties že­mės rek­re­a­ci­nių te­ri­to­ri­jų nau­do­ji­mo bū­do že­mės skly­pe, sta­to­mi elin­gai, nu­ma­ty­ti sa­vi­val­dy­bės ar jos da­lies ben­dra­ja­me pla­ne ar sau­go­mos te­ri­to­ri­jos spe­cia­lio­jo te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo do­ku­men­tuo­se nu­sta­ty­to­je rek­re­a­ci­jai skir­to­je te­ri­to­ri­jo­je.

Sta­tant nau­jus ar­ba re­konst­ruo­jant esa­mus pa­sta­tus so­dy­bo­je, drau­džia­ma ma­žin­ti 50 met­rų at­stu­mą nuo pa­vir­ši­nių van­dens tel­ki­nių pa­kran­tės ap­sau­gos juos­tos iš­ori­nės ri­bos, iš­sky­rus, kai at­sta­to­mi iden­tiš­ki bu­vu­sios so­dy­bos pa­sta­tai ar­ba sta­to­mi pa­sta­tai mies­tuo­se, mies­te­liuo­se ir kai­mų kom­pak­tiš­kai už­sta­ty­to­se te­ri­to­ri­jo­se, so­dy­bo­se, sa­vi­val­dy­bių ar jų da­lių ben­druo­siuo­se pla­nuo­se nu­ma­ty­to­se ur­ba­ni­zuo­ti te­ri­to­ri­jo­se kai­me.

Eve­li­na Pet­ru­šy­tė

- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai