Penktadienis, 25 spalio, 2024
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaGyvieji archyvai„Liaudies žmogus“ – policininkas Petras Barzda (1905-1963)

„Liaudies žmogus“ – policininkas Petras Barzda (1905-1963)

Petras Barzda gimė 1905 m. balandžio 5 d. Zarasų apskrityje, Dusetų valsčiuje, Eivenių kaime, ūkininkų Jono Barzdos ir Onos Marcinkevičiūtės šeimoje.
Zarasų miesto progimnazijoje baigęs 4 klases, išvyko į Kauną. Čia įgijo buhalterio specialybę. Vėliau dirbo mokytoju šalia gimtinės. Būtinąją karinę tarnybą atliko Lietuvos kariuomenės aviacijos pulke. Po tarnybos priimtas į Utenos apskrities viešąją policiją. 1929 m. rugsėjo mėn. baigė Kauno aukštesniosios policijos mokyklos X laidą. Nuo 1930 m. balandžio 3 d. paskirtas Utenos valsčiaus nuovados viršininko padėjėju. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą. Nuo 1931 m. gruodžio 1 d. – Utenos miesto nuovados viršininkas. 1934 m. birželio 6-7 d. pasižymėjo, užkardant „Voldemarininkų“ politinės grupuotės surengtą perversmą Kaune. 1934 m. birželio 27 d. Petras Barzda už pavyzdingą tarnybą buvo apdovanotas LDK Gedimino V laipsnio ordinu. 1936 m. už uolų bei sąžiningą pareigų vykdymą vidaus reikalų ministras tarnybos vardu P. Barzdai išreiškė padėką. P. Barzda priklausė Lietuvos policijos sporto klubo Utenos skyriaus valdybai.
1938 m. birželio 10 d. P. Barzda paskirtas vadovauti Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus policijos nuovadai. Jis, kaip ištikimas įstatymo ir teisingumo saugotojas, tuo neramiu laikotarpiu šalia demarkacijos linijos su Lenkija daug nuveikė dėl Merkinės valsčiaus gyventojų: saugojo viešąją tvarką, vykdė pažeidimų prevenciją bei tyrė kriminalinius nusikaltimus – vagystes, nužudymus, netikrų pinigų padirbinėjimą bei platinimą.
P. Barzda savo bei jam pavaldžių policininkų nuveiktus darbus, išaiškintus kriminalinius nusikalimus, pasiūlymus dėl tarnybos gerinimo Merkinės valsčiaus teritorijoje publikavo Lietuvos policijos dvisavaitiniame žurnale „Policija“ (straipsniai – „Dzūkijoje likviduotas pinigų dirbimas ir platinimas“, „Besilinksmindami ir klausydamiesi radijo, pakliuvo policijai“, „Sulaikė kontrabandininką“, „Moteriškumo tragedija“, „Bankas po egle“ bei kt.). Nuovados viršininkas meniškai parašytus straipsnius dažnai pasirašydavo slapyvardžiu „Šarkabarzdis“.
Petras Barzda bei jo žmona Izabelė Barzdienė (g. 1906) energingai įsiliejo į Lietuvos šaulių sąjungos Merkinės šaulių kuopą, priklausė 3-čiam būriui. 1939 m. išrinktas į Merkinės šaulių kuopos tarybą, vėliau ėjo kuopos iždininko pareigas. P. Barzda su kitais aktyviais šauliais – L. Čapliku, K. Steigvila, K. Dėdinu, J. Gutausku rūpinosi Merkinės šaulių namų reikalais, ginklų įsigijimu, aukų rinkimu bei kt. 1939 m. sausio 6 d. į Merkinės moterų šaulių būrio tarybą bei būrio pirmininko pavaduotojo (vėliau pirmininko) pareigas buvo išrinkta Izabelė Barzdienė. Šis būrys rūpinosi švietimo, pirmosios pagalbos suteikimo, Merkinės šaulių namų remonto, Šv. Vincento a Paulo draugijos kuruojamo Merkinės beturčių vaikų darželio finansavimu bei kt. veikla. To meto spaudoje buvo rašoma: „Merkinės moterų šaulių būrys tokiam sulenkėjusiam pafrontės miestelyje yra tartum šviesos židinys…“ Taip pat šaulių būriuose vykdytos rikiuotės pamokos, šaudymo pratybos, miestelio bei valsčiaus visuomenei rengtos vakaronės, gegužinės, vaidinimai bei sporto renginiai.
Lietuvos centriniame valstybės archyve, Alytaus apskrities viršininko fonde, saugomas dokumentas, iš kurio sužinome, kad pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje, 1940-ųjų vasarą, 75 Merkinės valsčiaus gyventojai kreipėsi su prašymu į prosovietinės valdžios Alytaus apskrities viršininką, jog Merkinės policijos nuovados viršininkas P. Barzda būtų paliktas eiti šias pareigas. Šiame prašyme pasirašė daug žydų tautybės asmenų. Dokumente pateikti iki šiol istoriografijoje nežinomi faktai apie tai, kad 1939 m. rugpjūčio 15 d. Merkinėje buvo rengiamas žydų tautybės asmenų „pogromas“, kuris neįvyko tik policininko P. Barzdos pastangų dėka.
Alytaus apskrities Viršininkui
1939 m. rugpjūčio mėn. 15 d. buvo surengta visų apylinkių žmonių sambūris padaryti Merkinėje muštynes (pogromą) dėl žydų tautų neapykantų.
Bet Merkinės nuovados policijos Viršininkas Barzda visomis jo pastangomis, nežiūrint Smetonos režimo įtakos, vis gi sutrukdė jų sugalvotų darbų ir apsaugojo Merkinės miesto žydų gyventojus nuo niokojimo (pogromo) ir t. t.
Apie tikrumą šį faktą gali patvirtinti ne tik vietos ir apylinkės gyventojai, bet ir Lietuvos Kompartijos komitetas Merkinėje.
Todėl prašome, kad Merkinės nuovados policijos Viršininkas visgi pasiliktų Merkinėje eiti toliau jo pavestoj pareigos.

Toliau – parašai (aut. past.)
Dokumentų kalba netaisyta (aut. past.)
Kitas dokumentas, datuotas 1940 m. liepos 2 d. – žr. faksimilę.
Vis dėlto 1940 m. liepos 12 d. P. Barzda naujosios prosovietinės valdžios iš tarnybos policijoje atleistas. Neramų laikotarpį jis dirbo mokytoju Merkinės valsčiaus Masališkių pradinėje mokykloje. Užsiėmė kūrybine veikla: tapė akvarele, rašė eilėraščius.
1941 m. birželio 14 d. rytą P. Barzda, I. Barzdienė ir jų vaikai: Petras (g. 1925 m.), Algirdas (g. 1927 m.), Kęstutis (g. 1931 m.) bei Birutė (g. 1936 m.) raudonųjų okupantų kaip „liaudies priešai“ ištremti į Slavgorodo miestą Altajaus krašte. Čia 1942 m. gegužės mėn. P. Barzda suimtas, po metų už „antisovietinę“ veiklą teismo nuteistas 10 m. kalėti. 1945 m. lapkričio 21 d. už Lietuvos laisvės idėjos iškėlimą poetinėje kūryboje dar kartą nuteistas. 1955 m. balandžio 21 d. jam pritaikyta amnestija pagal pirmą teistumą. 1960 m. vasario 26 d. bausmė panaikinta pagal antrą teistumą. Paleistas iš įkalinimo P. Barzda sugrįžo į Slavgorodo miestą.
1963 m. rugpjūčio 28 d. P. Barzda tragiškai žuvo dirbdamas statybose, palaidotas Slavgorodo miesto kapinėse.1989 m. P. Barzdos palaikai dukros Birutės Barzdaitės-Grigaliūnienės iniciatyva parvežti į Lietuvą ir perlaidoti Rokantiškių kapinėse, Vilniuje.
P. Barzda daugelio senųjų merkiniškių atmintyje liko kaip sumanus, doras bei teisingas policijos valdininkas bei didelis Lietuvos patriotas. Šiandien jo užrašytus kriminalinius straipsnius kaip metodinę priemonę studijuoja jaunieji policijos pareigūnai.

Merkinės valsčiaus gyventojų 1940 m. liepos 2 d. prašymas Alytaus apskrities viršininkui. Dokumentų kopijos iš LCVA

Literatūra:
Česnulis Vytautas.Varėnos krašto šauliai 1919-1940. Vilnius, 2008.
Indrašius Vytautas. Aukštaitijos šviesuoliai. Vilnius,1999.
Kavaliauskas Vilius. Už nuopelnus Lietuvai, II dalis. Vilnius, 2003.
Kvaraciejus Juozas. Policininko atsiminimai. Merkinė, 2015.
Lietuvos gyventojų genocidas, I tomas (A-Ž), 1939-1941. Vilnius, 1999.
Noreika Kęstutis. Alytaus apskrities policija 1918-1940 metais. Alytus, 2016.
„Policija“. 1930 m. Nr. 9.
„Policija“. 1932 m. Nr. 2.
„Policija“. 1933 m. Nr. 5.
„Policija“. 1934 m. Nr. 14, 21.
„Policija“. 1937 m. Nr. 6.
„Policija“. 1937 m. Nr. 24.
„Policija“. 1938 m. Nr. 11, Nr. 21.
„Policija“ 1939 m. Nr. 8, Nr. 9.
„Policija“. 1943 m. Nr. 1.
„Trimitas“. 1939 m. Nr. 6, Nr. 46.
„Trimitas“. 1939 m. Nr. 46.

Gintaras Lučinskas,
Alytus

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai