Pastarąjį mėnesį redakcija sulaukė daug daugiau mūsų skaitytojų skundų nei įprasta dėl vėluojančios prenumeratos, pensijų, pašalpų, taip pat dėl kitų Lietuvos pašto veiklos trūkumų, dėl ko dažniausiai kaltinti Varėnos rajoną aptarnaujantys mobilieji laiškininkai, nors jie, kaip išsiaiškino „Merkio kraštas“, šiuo atveju bene mažiausiai kalti…
Susisiekti su konsultantais pritrūko kantrybės
Vos prieš pusantros savaitės, rugpjūčio 19 d., „Merkio krašto“ straipsnyje „Lietuvos paštas diktuoja savo tvarką“ rašėme apie būtent pastarąjį mėnesį vis dažnėjančius mūsų skaitytojų ir ilgamečių prenumeratorių nusiskundimus.
Žmonės skundėsi, kad iki tol gerai dirbę mobilieji laiškininkai kažkodėl buvo pakeisti naujais, o šie iškart suardė jau nusistovėjusią tvarką, t. y. net kelias dienas vėluoja atnešti pensijas ar kitas išmokas nei nuo seno įprasta, daug vėliau pristato ir užsisakytus laikraščius.
O po minėtojo straipsnio publikacijos redakcija sulaukė naujų skundų.
Pirmasis rugpjūčio 23 dieną kreipėsi Juozas Petručionis, gyvenantis apie 10 kilometrų už Merkinės ir internetu iš privataus asmens Ukmergėje per Lietuvos paštą užsisakęs siuntą, – 300 eurų vertės motorinį dviratį.
Lietuvos pašto klientas iš anksto apmokėjo pašto išlaidas – 21 eurą ir 50 centų – bei buvo įsitikinęs, kad už tuos pinigus mobilusis laiškininkas internetu atsisiųstą prekę jam pristatys tiesiai į namus. Tokią paslaugą nuolat deklaruoja ir pats Lietuvos paštas.
Bet vietoj siuntinio ponas Juozas tegavo pranešimą, kad jo dviratis yra Varėnos pašte ir jį parsivežti į savo namus net už Merkinės teks pačiam p. Juozui.
Kodėl siuntinys jam nepristatomas, žmogus bandė išsiaiškinti su Lietuvos pašto konsultantais dviem pašto klientams viešai skelbiamais (ir, beje, mokamais) telefonais – 1842 arba 8 700 55400. Bet per pusę dienos jiems taip ir neprisiskambinęs, nes telefonai nuolat buvo užimti, kantrybės nebetekęs p. Juozas kreipėsi į „Merkio kraštą“.
Tegul jas galas tokias pašto paslaugas!
„Merkio kraštas“ redakcijos interesanto klausimą raštu perdavė Lietuvos pašto atstovui žiniasklaidai Lukui Zadarackui, kuris atrašė štai ką: „Norime atkreipti dėmesį, kad laiškininkai miestų teritorijose nešioja tik iki 2 kg sveriančias siuntas, o mobilieji laiškininkai gyventojams išvežioja siuntas iki 10 kg. Visais kitais atvejais, kuomet siunta yra sunkesnė nei 10 kg, ją gyventojas kviečiamas atsiimti iš artimiausio pašto skyriaus. Jūsų minimu atveju skaitytojo siuntos svoris siekia 26 kg.“
„Buvo Merkinės paštas, iš kurio tą savo siuntą būčiau be vargo galėjęs pasiimti, bet jį neseniai panaikino, pažadėję, kad visas siuntas į namus pristatys mobilus laiškininkas (tokius merkiniškiams viešai duotus Lietuvos pašto valdžios pažadus užrašėme ir šių metų birželio 14 d. „Merkio krašto“ str. „Nemaloni žinia merkiniškiams: teks atsisveikinti su pašto skyriumi“-aut.), – pyko J. Petručionis. – O dabar liepia važiuoti į Varėną net 45 kilometrus. Tik kaip aš tą dviratį parsivešiu – automobilio bagažinėn netilps, reikės priekabėlės. O jei automobilio žmogus neturi? Tegu jas galas tokias pašto paslaugas…“
Tą pačią dieną, antradienį, kitas redakcijos interesantas iš Urkionių skundėsi, kad užsisakytą „Merkio kraštą“ pastaruoju metu gauna ne iki 11 valandos, kaip nuo seno buvo įpratęs, bet gerokai po pietų, o prieš kelias dienas šio laikraščio penktadienio numerį laiškanešys atnešė net pusę aštuonių vakaro.
„Mano kaimynas tądien išvis negavo užsiprenumeruoto „Merkio krašto“ – ko anksčiau niekada nebūdavo, – pasakojo vyras. – Girdėjau, kad pašto valdžia lyg ir pakeitė ankstesnę mūsų laiškanešę kitu. Bet jei taip bus ir toliau, aš verčiau rytais, važiuodamas į darbą, tą laikraštį nusipirksiu krautuvėj nei prenumeruosiu. Nes kur matyta, kad paštas tos dienos laikraštį atneštų tik vakare! Ir kiti prenumeratoriai skundžiasi, kas čia su tuo paštu pasidarė…“
Lygiai su tokiu pačiu skundu netrukus, 15 val. 48 min., į redakciją kreipėsi ir mūsų prenumeratorė varėniškė Jadvyga K., nesulaukusi tos dienos „Merkio krašto“.
Klientai „privalo” šokti pagal Lietuvos pašto dūdą
Redakcija anksčiau visus panašius, tiesa, žymiai retesnius mūsų prenumeratorių skundus raštu ar žodžiu perduodavo AB Lietuvos pašto atstovams žiniasklaidai arba Varėnos pašto viršininkui Juozui Raulušaičiui, kurie greitai pašalindavo nesklandumus, atsiprašydavo prenumeratorių ir pasižadėdavo pasistengti, kad daugiau tokių nesklandumų nebūtų.
Tačiau Varėnos pašto viršininkas J. Raulušaitis jau nebedirba (prieš porą mėnesių, kaip neseniai sužinojome, išleistas į pensiją), o kiti Lietuvos pašto atstovai pašto paslaugomis nepatenkintų savo klientų (ir tuo pačiu „Merkio krašto“ prenumeratorių) pastaruoju metu nė nebeatsiprašinėja – tiesiog nurodo savo valdžios pasitvirtintas tvarkas, kurių, jų įsitikinimu, pašto klientai laikytis tiesiog privalo.
Pavyzdžiui, Lietuvos pašto interneto svetainėje skelbiamose periodinių leidinių prenumeratos taisyklėse, konkrečiai – 4.9 punkte, nurodoma, kad „prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl periodinio leidinio pristatymo, privalo (išryškinta mano-aut.) kreiptis el. paštu info@post.lt “.
O ką daryti, tarkim, prenumeratoriams kaimuose, kuriuose nėra ne tik interneto, bet ir prastas telefono ryšys? Ir net jei pastarasis ryšys geras, prisiskambinti Lietuvos pašto konsultantams vos dviem duotais mokamais telefonais nepavyksta net per pusdienį, o kitos galimybės susisiekti su Lietuvos paštu jo klientams nebėra?
Atsakymo į tokius klausimus minėtose Lietuvos pašto taisyklėse nėra.
Tiesa, Varėnoje gyvenančiai mūsų prenumeratorei poniai Jadvygai, iki 15 val. 48 min. savo pašto dėžutėje neradusiai tos dienos „Merkio krašto“ numerio, labai pasisekė – Lietuvos pašto konsultantui pavyko prisiskambinti per 5-7 minutes.
„Viską jam išsakiau dėl blogo pašto darbo, – vėliau pasakojo p. Jadvyga šių eilučių autorei . – Kodėl turiu visą dieną laukti, kol atneš naują laikraštį, nuolat tikrinti savo pašto dėžutę, o jo kaip nėra, taip nėra? Anksčiau taip nebūdavo. Konsultantas vardu Viktoras atsiprašė manęs ir pažadėjo informuoti savo viršininkus. O po to pokalbio, apie 17 valandą, savo pašto dėžutėj jau radau ir „Merkio kraštą“. Galvoju, jei nebūčiau susiskambinus, gal to laikraščio net nebūtų atnešę…“
Bet panašu, kad Lietuvos pašto konsultanto Viktoro viršininkai, kaip spėjo išsiaiškinti „Merkio kraštas“, bent jau artimiausiu laiku nėra nusiteikę pačių nusistatytas taisykles pakeisti prenumeratorių naudai. Ir panašu, kad šiuo atveju mūsų rajono laiškininkai mažiausiai kalti…
To dar nebuvo
Kodėl būtent praėjusį mėnesį labai padažnėjo mūsų rajono gyventojų skundų ypač dėl prenumeratos pristatymo, kai užsakytus laikraščius ir kitą korespondenciją laiškininkai atneša ne iš ryto ar bent priešpiet, kaip įprasta dar nuo sovietinių laikų, bet vakare, kitą dieną arba net po kelių dienų?
Daugumos redakcijos interesantų nuomone, kaip rašėme praėjusiame „Merio krašte“ ir anksčiau, taip yra dėl to, kad iki tol gerai dirbę kai kurie laiškininkai kažkodėl buvo pakeisti naujais, o šie ir suardė nuo seno nusistovėjusią tvarką.
Antai „Merkio krašto“ redakcija praėjusį šeštadienį taip pat negavo užsiprenumeruotų „Lietuvos ryto“ bei „Respublikos“ tos dienos numerių. Šeštadienio laikraščius su atsiprašymais naujai įdarbinta laiškininkė atnešė… tik po trijų dienų, šį antradienį, ir tik po to, kai vyr. redaktorė pareiškė pretenzijas iškart trims Lietuvos pašto atstovams Vilniuje: Tinklo padalinio direktoriui Jonui Sadauskui, tame padalinyje už prenumeratą atsakingai Ingai Vaisiūnienei ir atstovui žiniasklaidai Lukui Zadarackui, nes tokio atvejo per daugybę metų dar nebuvo.
Raštu redakcijai paaiškinta, kad laikraščiai nebuvo laiku pristatyti „dėl pavaduojančios laiškininkės klaidos“, „nes dirba laikinai priimta laiškininkė atostogų metu, lauko durys buvo užrakintos (pašto dėžutė pakabinta viduje), todėl negalėjo prieiti prie pašto dėžutės. Pastovi laiškininkė turi raktą nuo durų ir buvo atidavusi laikinai dirbančiai, bet ta apie raktą pamiršo“…
„Dėl pavaduojančios laiškininkės klaidos“ Lietuvos paštas „Merkio krašto“ redakcijos atsiprašė, bet tai dar nereiškia, kad ir po atostogų grįžusi nuolatinė laiškininkė redakcijos užsiprenumeruotus 3 skirtingus laikraščius, 7 literatūrinius žurnalus bei kitą korespondenciją atneš iš ryto, ką ji ne vienus metus iki šios liepos pabaigos labai pareigingai ir nuoširdžiai darė.
Pertvarkos nepatinka nei pašto klientams, nei laiškininkams
O reikalas tas, kad valstybės įmonė AB Lietuvos paštas (t. y. akcinė bendrovė, kurios 100 proc. akcijų priklauso valstybei) praėjusius metus užbaigė su 6,4 mln. eurų grynojo nuostolio ir šiemet, siekdama ištaisyti situaciją, ne tik suplanavo atleisti 600 darbuotojų (daugiausia laiškininkų ir klientų aptarnavimo specialistų), drastiškai padidinti savo paslaugų kainas, bet ir ėmėsi kitokių pertvarkų, kurias pašto klientai kol kas vertina labai neigiamai.
Pavyzdžiui, mūsų rajone dideliam merkiniškių ir aplinkinių kaimų gyventojų nepasitenkinimui buvo uždarytas Merkinės pašto skyrius, Varėnos pašto klientų aptarnavimo skyriuje palikta vos viena darbuotoja iš buvusių dviejų (dėl ko prie durų nuolat susidaro nepatenkintų klientų eilės), o laiškininkams jų aptarnaujamos apylinkės buvo gerokai praplėstos, atlyginimo už tai praktiškai nepadidinus.
Pažįstami mobilieji laiškininkai „Merkio kraštui“ pasakojo, kad šiuo metu jų darbo krūvis didžiulis, klientus per 8 darbo valandas vos spėja aptarnauti iki darbo pabaigos ir, jei anksčiau tarnybiniu pašto automobiliu nuvažiuodavo iki 100 kilometrų per dieną, dabar sukaria ir virš 250 kilometrų.
„Anksčiau, kai buvo mažesnės apylinkės, klientus spėdavom aptarnauti greičiau, ir, svarbiausia, jie buvo patenkinti. Dabar gi valdžia užkrovė daug daugiau darbo ir reikalauja, kad atidirbtume visą darbo dieną – nuo 8 iki 17 valandos, o atlyginimą pakėlė gal tik keliais eurais – dabar gaunam 530 eurų į rankas per mėnesį, – sakė „Merkio krašto“ pašnekovai. – Todėl kai kurie mūsų ilgamečiai laiškininkai nebeištveria, bėga iš darbo, o į jų vietą priimamas bet kas. Tad prenumeratoriai ir skundžiasi, laikraštį gavę vakare arba visai jo negavę…“
Skundus dėl vėluojančios prenumeratos atmeta
Šio antradienio „Merkio krašto“ numerio negavo ir Varėnos Mechanizatorių gatvėje gyvenanti mūsų skaitytoja, kuriai šį laikraštį daug metų užprenumeruoja dukra.
„Dukra apie tai pati pranešė, užėjusi į Varėnos paštą, ir laikraštį laiškininkė atnešė – bet ne antradienio, o praėjusio penktadienio, kurį aš jau turiu, – pasakojo moteris, anksčiau pati dirbusi laiškaneše. – Tuomet paprašiau laiškininkės, kad man atneštų antradieninį „Merkio kraštą“, užsakytą dukters vardu, o penktadieninį pasiimtų – gal kuris kitas prenumeratorius jo negavo. Tai man toji laiškininkė ir sakys: „Jeigu dukra užsakė, tegul jums ir neša“!.. Na, dukra vėl sakė eisianti į Varėnos paštą prašyti, kad atneštų tą „Merkio kraštą“, kurio man trūksta, nes aš juos archyvuoju…“
Lietuvos pašto Tinklo padalinio atstovė Jūratė, į kurią su varėniškės skundu kreipėsi „Merkio kraštas“, atsiprašydama paaiškino, jog „dirba nauja laiškininkė, tad tikėtina – sumaišė adresą, bet pasistengsime, kad tokių nesklandumų daugiau nebūtų, o jūsų prenumeratorė gaus savo laikraštį artimiausiu laiku.“
Labai norėtųsi tikėti, kad tokių ir panašių nesklandumų su Lietuvos paštu nebebus (nes jie jau kelia neviltį), o naujoji pašto darbuotoja su savo klientais bendraus daug pagarbiau ir profesionaliau.
Bet ar ji, taip pat kiti rajono laiškininkai, laikraščius bei kitą spaudą prenumeratoriams atneš iš ryto ar bent iki pietų, kaip pastarieji, taip pat ir „Merkio krašto“ redakcija prašo?
Deja, tiek „Merkio krašto“ pakalbinta Varėnos pašto vyr. specialistė Danutė Avižinienė, tiek Lietuvos pašto Tinklo padalinio direktorius Jonas Sadauskas teigė, kad laiškanešiai privalo atidirbti visas 8 darbo valandas per dieną, „už ką jiems mokami atlyginimai“, dėl to buvo padidintos ir jų aptarnaujamos apylinkės, nes anksčiau laiškininkai esą tedirbdavo vos po kelias valandas, o likusį laiką „sėdėdavo namie“.
Tad J. Sadauskas, taip pat jo vadovaujamo padalinio specialistė, atsakinga už prenumeratą, I. Vaisiūnienė „Merkio kraštą“ atkakliai tikino, kad Lietuvos paštas nėra įsipareigojęs leidinius prenumeratoriams pristatyti būtinai iš ryto ar bent iki pietų – laikraščius pašto klientams galima atnešti ir vakare.
Lietuvos paštas žudo regioninę spaudą
Tą patį žurnalistams dar šių metų pradžioje kalbėjo ir pati Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė, atmetusi „Nacionalinės spaudos“ bei Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos (kuriai priklauso „Merkio kraštas“ ir dar apie 40 redakcijų) skundus, kad prenumeratos pristatymo paslauga blogėja – užprenumeruoti leidiniai gyventojams nepristatomi visai arba smarkiai vėluoja.
Šios nuostolingai dirbančios valstybės įmonės generalinė direktorė, gaunanti 8 tūkst. 800 eurų atlyginimą per mėnesį (neatskaičius mokesčių), t. y. daugiau nei 10 kartų didesnį nei mokama mūsų rajono laiškininkams, nė neima domėn, kad leidėjai Lietuvos paštui už spaudos pristatymą sumoka nemažus pinigus (pvz. „Merkio krašto“ bendrovė laikraščio platintojams atseikėja net apie 40 proc. visų privalomų mokesčių), šią paslaugą Lietuvos paštui dar kompensuoja ir valstybė visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigais.
Maža to, Lietuvos paštas leidėjams kainas už prenumeratos pristatymą mieste (ir Varėnos mieste taip pat) nuo kitų metų pradžios žada padidinti… 10 kartų!
Ir kodėl gi nenunėrus paskutinio kailio nuo šių savo klientų, jei tokiai Lietuvos pašto vadovybės politikai pritaria pats susisiekimo ministras Marius Skuodis, kurio vadovaujamai ministerijai AB Lietuvos paštas yra tiesiogiai pavaldus, nors ši valstybės įmonė su savo vienašališkomis pertvarkomis, kaip jau rašė didieji šalies dienraščiai, tiesiog žudo spaudą, ypač regioninę, tuo pačiu naikindama ir save.
„Nacionalinei spaudai“ bei Nacionalinei rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijai priklausančios redakcijos (taip pat ir „Merkio kraštas“) neketina taikstytis su tokia politika ir jau susilaukė palaikymo Kultūros ministerijoje bei pačiame Seime, kuris netrukus susirinks į rudeninę sesiją. O ar palaikymas bus veiksmingas, parašysime.
Diana Zubavičienė
