Liūdna tikrovė: prekybininkai mėsą verčiau meta lauk, užuot aukoję skurstantiems

Praėjusį ketvirtadienį Varėnoje oficialiai pristatyta vadinamoji „Maisto banko“ atiduotuvė, primenanti įprastą parduotuvę, mat jos lentynose – vaisiai, daržovės, duona, saldėsiai bei kiti produktai, už dyką dalinami labiausiai nepasiturintiems mūsų rajono gyventojams; tiesa, šaldytuvo turinys atrodo tikrai varganai – jame beveik nėra mėsos, kurią prekybininkai mieliau išmeta, negu atiduoda labdarai…

Rajone – beveik 1,5 tūkstančio nepasiturinčiųjų
Praėjusio ketvirtadienio (gegužės 16-osios) popietę „Maisto bankas“ pakvietė rajono valdžią ir „Merkio kraštą“ į savo atiduotuvės, dar šių metų vasarį įsikūrusios Varėnos Jono Basanavičiaus gatvėje 1 šalia Alytaus profesinio rengimo centro Varėnos skyriaus, pristatymą.
Užėjus vidun, vaizdas primena parduotuvę – yra lentynos, šaldytuvas, prekės ir darbuotojai. Atiduotuvės lankytojai, pasiėmę pirkinių krepšelį, gali produktus rinktis savarankiškai, kaip darytų įprastoje parduotuvėje, skirtumas tik tas, kad už jokį maistą susimokėti nereikia. „Žmonėms ir taip nėra malonu imti labdaros paketą, todėl nutarėme padaryti taip, kad jie jaustųsi kaip tikroje parduotuvėje arba netgi kaip namie. Norime ne šiaip atiduoti maistą, bet tai daryti oriai, kad žmonėms nereikėtų laukti eilėse prie sandėlių“, – aiškino „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius.
Tiesa, bet kas „apsipirkti“ atiduotuvėje negali, mat savivaldybė yra sudariusi sunkiau besiverčiančių rajono gyventojų sąrašą, ir tik jie sykį per metų ketvirtį turi teisę pasiimti 5 kilogramus maisto. Antai pirmąjį šių metų ketvirtį – sausio, vasario ir kovo mėnesiais, pasak „Maisto banko“ vadovo, tokių žmonių mūsų rajone buvo iš viso net 1 tūkst. 392.
„Kiek įmanoma, stengiamės viską skaitmenizuoti, todėl gyventojams išsiuntinėjame trumpąsias žinutes su nuoroda. Spustelėję ant tos nuorodos, jie gali patys pasirinkti patogų laiką. Nemokantieji užsiregistruoti savarankiškai – skambina, ir tų skambučių būna tikrai labai daug. Bet mes vis tiek norime žmones išmokyti registruotis ir tikimės, kad po truputį jie išmoks“, – sakė S. Gurevičius.
Privačių verslininkų ir ūkininkų produkcijos kol kas nėra
Visas atiduotuvėje išdėliotų maisto „prekių“ asortimentas atkeliauja iš vietinių arba Druskininkų prekybos centrų. Paprastai tai būna neparduota besibaigiančio galiojimo arba su neteisingai paženklintomis, pažeistomis pakuotėmis produkcija, taip pat nestandartinių dydžių ar formų daržovės, pernokę vaisiai. Tokį maistą prekybininkai, pasibaigus jo galiojimo terminui, paprastai sunaikina, tuo tarpu „Maisto bankas“ jį surenka ir perduoda skurstančiųjų šeimoms.
Vien pernai „Maisto bankas“ tokiu būdu išgelbėjo iš viso net 6 tonas ir 700 kilogramų maisto. „Kodėl svarbu jį surinkti? Lietuvoje kas 7 žmogus sako, kad negali sau leisti nusipirkti produkto, kurio jam reikia, o kas 5 žmogus susiduria su skurdo rizika“, – įvardijo S. Gurevičius.
Štai Varėnos atiduotuvės lentynose yra vaisių, daržovių, duonos, saldėsių, kūdikių maisto, pieno, konservų, makaronų ir kitko. „Produktai nėra švieži, bet vartojimui tikrai tinkami. Daugiausia yra duonos, bet vien jos prikrauti juk negalime. Ką turime, tą turime, bet maistą atiduodame visa širdimi“, – teigė „Maisto banko“ vadovas.
Tuo tarpu šaldytuvas, kur turėtų būti mėsos gaminių – pustuštis, dar nė nepradėjus paramos dalybų. Šimtai skurstančiųjų mūsų rajono gyventojų atiduotuvėje mėsos praktiškai negauna, nes parduotuvės ją pardavinėja iki termino pabaigos. O jeigu parduoti vis dėlto nepavyksta – mėsa virsta atliekomis, nors, įdėjus ją į šaldymo kamerą, tokią mėsą būtų galima valgyti net ir po mėnesio.
„Tarkime, mėsos galiojimo laikas baigiasi gegužės 16 dieną. Jeigu prekybininkai atiduotų mums mėsą tos dienos rytą, mes dar galėtumėm ją atiduoti žmonėms. Bet prekybininkai mėsą laiko iki pat vakaro, o jeigu neparduoda – išmeta. Nuo prekybininkų geros valios priklauso, ar mūsų šaldytuvas užsipildys. Prieš porą metų lankiausi „Varėnos pienelyje“, prašiau, kad netinkamus prekybai sūrelius atiduotų „Maisto bankui“, nes vaikai ypač juos mėgsta. Bet, kaip matote, Varėnos sūrelių šaldytuve irgi nėra“, – išties liūdnai atrodančio šaldytuvo turinį rodė S. Gurevičius.
„Maisto banko“ vadovas apgailestavo, kad atiduotuvės lentynose nepamatysi ir ūkininkų produkcijos, nors ją taip pat mielai priimtų. Juk ūkyje užauginta produkcija, kaip antai svogūnai, bulvės, morkos, ne tik kokybiška, bet ir naudinga.
„Liepą atiduotuvė pradės veikti ir Druskininkuose, todėl maistą galėsime pasiimti tik iš Varėnos prekybos centrų. Mums iš tiesų yra didelė problema, kur gauti to maisto. Būtų labai džiugu, jeigu prisidėtų ir ūkininkai. Anksčiau nerealizuotą produkciją jie sumesdavo į duobę arba sušerdavo gyvuliams. Taip, gyvuliais rūpintis reikia, bet yra daug žmonių, kuriais irgi būtų gerai pasirūpinti“, – kalbėjo S. Gurevičius.
„Maisto banko“ vadovo norai ir rajono valdžios pažadai
„Maisto bankas“ šiuo metu Varėnoje turi vienintelę nuolatinę darbuotoją – varėniškę Robertą Daukšytę. Jos užduotis – iš prekybos centrų surinkti maisto produktus, juos kruopščiai išrūšiuoti, o tada išdalinti žmonėms. Tuo tarpu savanorių – tik dvi, dar vienas savanoris ateina į pagalbą, kai atvažiuoja paletės su sunkiomis arba didelėmis maisto pakuotėmis. Anot „Maisto banko“ vadovo, savanorių rankos – labai reikalingos.
„Laukiame visų, kurie, pavyzdžiui, tiesiog leidžia laiką namuose ir neturi kuo užsiimti. Gali ateiti ir pabandyti. O galbūt yra koks nors vyrukas, išėjęs į pensiją, ir jam nėra ką veikti“, – prisijungti prie „Maisto banko“ savanorių kolektyvo kvietė S. Gurevičius.
„Maisto banko“ vadovas džiaugėsi, kad į atiduotuvės pristatymą susirinko gausus būrys rajono valdžios atstovų ir socialinių darbuotojų – tokio dėmesio esą nebuvo nė vienoje kitoje savivaldybėje. Vietos valdžiai S. Gurevičius taip pat dėkojo už tai, kad ši atiduotuvei parūpino patalpas, tačiau jos yra antrajame aukšte, o tai esą ne visai patogu, nes pasiimti maisto ateina daug neįgaliųjų ir senjorų.
„Galbūt ateityje atsirastų galimybė skirti mums patalpas pirmajame aukšte, – pageidavo S. Gurevičius. – Nes savanorėms sunku į antrą aukštą užsinešti dėžes. Be to, daug atiduotuvės lankytojų – neįgalieji arba sunkiai vaikštantys, ir jiems sudėtinga čia užlipti“.
Atiduotuvės pristatyme dalyvavęs rajono meras Algis Kašėta tikino išgirdęs „Maisto banko“ vadovo pasiūlymus ir prašymus bei pažadėjo stengtis „talkinti petys petin“. O savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Stasė Bingelienė tikino, jog Alytaus profesinio rengimo centro direktorius galėtų paskolinti keltuvą, kuris į antrąjį aukštą per langą sukeltų visą krovinį.
Evelina Kuliešė