Liūdna Varėnos rajono statistika: daugėja mirčių ir savižudybių

Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba šiais me­tais yra pa­tvir­ti­nu­si vi­suo­me­nės svei­ka­tos ste­bė­se­nos ata­skai­tą, ro­dan­čią, kaip gy­ve­no­me 2019-ai­siais…

Mo­te­rų dau­giau nei vy­rų

Ko ge­ra, ne nau­jie­na, kad bė­gant me­tams gy­ven­to­jų Va­rė­nos ra­jo­ne ma­žė­ja. Štai 2016 m. mū­sų ra­jo­ne gy­ve­no be­veik 23 tūkst., 2017 m. – 22,082 tūkst., 2018 m. – 21,520 tūkst., o 2019 m. – 21,060 tūkst. gy­ven­to­jų. Mū­sų ra­jo­no ben­druo­me­nė taip pat spar­čiai sens­ta, nes gims­ta ge­ro­kai ma­žiau, o mirš­ta dau­giau žmo­nių, tarp jų – ir daug dar­bin­go am­žiaus nuo 18 iki 44 me­tų (2018 m. ra­jo­ne mi­rė 183 dar­bin­go am­žiaus žmo­nės, o 2019-ai­siais su­skai­čiuo­ta net 450 mir­čių). Tuo tar­pu nuo 2014 iki 2019 m. pa­dau­gė­jo gy­ven­to­jų nuo 65 me­tų am­žiaus ir vy­res­nių (2014 m. jų bu­vo 23,9 proc., 2015 m. – 24 proc., 2016 m. – 24,3 proc., 2017 m. – 24,6 proc., 2018 m. – 24,8 proc. ir 2019 m. – 24,9 proc.).

Sta­tis­ti­ka taip pat ro­do, kad 2018 m. ra­jo­no žmo­nės vi­du­ti­niš­kai gy­ve­no iki 72, o 2019 m. – iki 74 me­tų am­žiaus. Be to, dau­giau ne­gu pu­sė ra­jo­no gy­ven­to­jų yra mo­te­rys (tiek 2018, tiek 2019 m. jos su­da­rė be­maž 53 proc. vi­sų gy­ven­to­jų, tuo tar­pu vy­rų bu­vo kiek dau­giau nei 47 proc.). Bė­gant me­tams vy­rų pa­dau­gė­jo tik la­bai ne­žy­miai.

Sa­vi­žu­dy­bės ir žū­tys

Ty­či­niai su­si­ža­lo­ji­mai kas­met nu­si­ne­ša dau­gy­bę gy­vy­bių. Skai­čiai ro­do, kad 2018 m. Lie­tu­vo­je nu­si­žu­dė 683, o 2019 m. – 658 žmo­nės.

Tuo tar­pu 2019 m. mū­sų ra­jo­ne nu­si­žu­dė 13 žmo­nių, ir tai yra net 46 proc. dau­giau ne­gu 2018 m. Už­pra­ė­ju­siais me­tais Va­rė­nos ra­jo­nas dėl sa­vi­žu­dy­bių net­gi pa­te­ko į rau­do­ną­ją zo­ną. Už­fik­suo­ta, kad di­džio­ji da­lis nu­si­žu­džiu­sių­jų ra­jo­ne bu­vo kai­mo vie­to­vių gy­ven­to­jai nuo 15 iki 64 me­tų am­žiaus, be to, į sa­vi­žu­dy­bes la­biau lin­kę vy­rai (2019 m. – 11 vy­rų ir 2 mo­te­rys). Ir nors tei­gia­ma, kad Lie­tu­vo­je sa­vi­žu­dy­bių kiek­vie­nais me­tais nu­tin­ka vis ma­žiau, jų skai­čius vis tiek iš­lie­ka vie­nas di­džiau­sių vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ma­žes­nė­se sa­vi­val­dy­bė­se, to­kio­se kaip Va­rė­nos, Bir­žų, Ro­kiš­kio, Jur­bar­ko, ši pro­ble­ma – ypač di­de­lė, ir ma­no­ma, kad tam po­vei­kį tu­ri ma­žes­nis gy­ven­to­jų tan­ku­mas bei ma­žiau pa­lan­ki so­cia­li­nė ap­lin­ka.

Pri­klau­so­my­bės

Žmo­nių svei­ka­tos būk­lė pri­klau­so ir nuo gy­ve­ni­mo bū­do – mi­ty­bos įpro­čių, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo, stre­so, rū­ky­mo, al­ko­ho­lio ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų var­to­ji­mo. An­tai ža­lin­gas al­ko­ho­lio var­to­ji­mas sie­ja­mas su dau­ge­liu li­gų (vė­žiu, in­sul­tu, ke­pe­nų ci­ro­ze, nau­ja­gi­mio įgim­to­mis ydo­mis bei pro­to ne­ga­lia), taip pat su mir­ti­mis ir ne­įga­lu­mu dėl trans­por­to eis­mo įvy­kių, trau­mų, už­puo­li­mų, smur­to, žmog­žu­dys­čių ir sa­vi­žu­dy­bių. Dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo kas­met pa­sau­ly­je mirš­ta dau­giau nei 3 mln. žmo­nių, o tai su­da­ro be­veik 6 proc. vi­sų mir­čių. Lie­tu­vo­je 2019 m. dėl ne­sai­kin­go al­ko­ho­lio var­to­ji­mo mi­rė 534 gy­ven­to­jai, o tai yra 27 žmo­nė­mis dau­giau nei 2018 m.

Tuo tar­pu 2019 m. stip­riai vir­ši­jo­me Lie­tu­vos vi­dur­kį, mat dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo ra­jo­ne nu­mi­rė 10 žmo­nių, o tai yra 3 žmo­nė­mis dau­giau nei 2018 m. Mū­sų ra­jo­ne, kaip ir vi­so­je ša­ly­je, 2019 m. daž­niau­siai pa­si­tai­kan­ti bu­vo al­ko­ho­li­nė ke­pe­nų li­ga, nuo ku­rios mi­rė 7 gy­ven­to­jai: 2 mo­te­rys 60-64 me­tų am­žiaus ir 5 vy­rai, ku­rių am­žius pa­si­skirs­tė taip: 1 – 70-74 me­tų am­žiaus, 1 – 55-59 me­tų am­žiaus, 1 – 45-49 me­tų am­žiaus ir 2 – 35-39 me­tų am­žiaus. Dėl al­ko­ho­lio su­kel­tų psi­chi­kos ir el­ge­sio su­tri­ki­mų mi­rė 4 mū­sų ra­jo­no gy­ven­to­jai: 3 mo­te­rys ir 1 vy­ras. Vi­si jie bu­vo 65 me­tų am­žiaus ir vy­res­ni.

Kuo ser­ga­me

Šiaip ar taip, pa­grin­di­nė mir­čių prie­žas­tis jau dau­ge­lį me­tų iš­lie­ka ta pa­ti – šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos. Lie­tu­vo­je 2019 m. dėl ce­reb­ro­vas­ku­li­nių li­gų (sme­ge­nų in­fark­to, in­sul­to, sme­ge­nų ar­te­ri­jų už­si­kim­ši­mo ir ki­tų li­gų) mi­rė be­veik 5 tūkst. žmo­nių, tai yra maž­daug 400 mir­čių ma­žiau nei 2018 m. Mū­sų ra­jo­ne 2019 m. dėl ce­reb­ro­vas­ku­li­nių li­gų mi­rė 61 žmo­gus, ir tai yra 16 mir­čių dau­giau nei 2018 m. Vis dėl­to dau­giau­sia žmo­nių mi­rė nuo sme­ge­nų in­sul­to. Va­rė­nos ra­jo­ne sme­ge­nų in­sul­to at­ve­jai net 82 proc. vir­ši­jo Lie­tu­vos ro­dik­lį, sme­ge­nų in­fark­to – 98,2 proc. Pa­na­ši si­tu­a­ci­ja su­si­klos­tė ir dėl ki­tų sme­ge­nų krau­ja­gys­lių li­gų.

2019 m. mir­tin­gu­mo dėl ce­reb­ro­vas­ku­li­nių li­gų ro­dik­lis ra­jo­ne ir­gi vir­ši­jo Lie­tu­vos vi­dur­kį. Lie­tu­vo­je nuo ce­reb­ro­vas­ku­li­nių li­gų mi­rė kiek dau­giau nei 3 tūkst. mo­te­rų ir be­veik 2 tūkst. vy­rų, o mū­sų ra­jo­ne tais pa­čiais me­tais šio­mis li­go­mis sir­go ir dėl jų mi­rė 38 mo­te­rys bei 23 vy­rai. 52 proc. mo­te­rų ir 26 proc. vy­rų bu­vo 85 me­tų am­žiaus ir vy­res­ni. 78 proc. mo­te­rų ir 69 proc. vy­rų gy­ve­no kai­muo­se.

Taip pat nuo 2015 iki 2018 m. vie­na opiau­sių ra­jo­no pro­ble­mų bu­vo pa­aug­lių (nuo 15 iki 17 me­tų am­žiaus) nėš­tu­mas, ku­rios daž­niau­siai ven­gia kreip­tis į gy­dy­to­ją, ban­dy­da­mos kuo il­giau nu­slėp­ti sa­vo nėš­tu­mą, tad dėl to di­dė­ja kom­pli­ka­ci­jų ti­ki­my­bė. Vie­ni iš pa­grin­di­nių kom­pli­ka­ci­jų su­kė­lė­jų yra nėš­tu­mo me­tu var­to­ja­mas al­ko­ho­lis, nar­ko­ti­kai, rū­ky­mas ar ly­tiš­kai plin­tan­čios li­gos. Ir nors 2019 m. ra­jo­ne ap­ma­žė­jo pa­aug­lių gim­dy­mo at­ve­jų, skai­čiai vis dar iš­lie­ka ga­na aukš­ti ir vir­ši­ja Lie­tu­vos vi­dur­kį (2016 m. ra­jo­ne pa­aug­lių gim­dy­mai sie­kė 25,1 at­ve­jo 10000-čiui gy­ven­to­jų, tuo tar­pu 2019 m. šis ro­dik­lis nu­kri­to iki 6,1 at­ve­jo, ir tai su­da­rė 78 proc. ma­žiau gim­dy­mų).

Ge­res­ni ro­dik­liai

Ga­li­ma pa­si­džiaug­ti, kad 2019 m. ra­jo­ne ne­už­re­gist­ruo­ta žu­vu­sių ar sun­kiai su­ža­lo­tų dėl ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų. ne­už­re­gist­ruo­ta ir mir­čių dėl nar­ko­ti­kų. Taip pat ne­mi­rė nė vie­nas kū­di­kis (iki 1 me­tų am­žiaus) ir nė vie­nas žmo­gus ne­su­sir­go vais­tams at­spa­ria tu­ber­ku­lio­ze.

Ma­žiau ir žar­ny­no in­fek­ci­nė­mis li­go­mis ser­gan­čių gy­ven­to­jų. 2019 m. mū­sų ra­jo­ne ser­ga­mu­mo žar­ny­no in­fek­ci­nė­mis li­go­mis bu­vo 60,8 at­ve­jo 10 000 gy­ven­to­jų, ir tai ne­vir­ši­jo Lie­tu­vos vi­dur­kio (72,0 at­ve­jo 10 000 gyv.). Be to, 2019 m. kiek dau­giau ne­gu pu­sė Va­rė­nos ra­jo­ne gy­ve­nan­čių mo­te­rų da­ly­va­vo gim­dos kak­le­lio ir pik­ty­bi­nių na­vi­kų pre­ven­ci­nė­je pro­gra­mo­je. Taip pat be­veik 46 proc. mo­te­rų da­ly­va­vo sto­ro­sios žar­nos vė­žio pre­ven­ci­nė­je pro­gra­mo­je, o ly­gi­nant su 2018 m. tai yra net 639 mo­te­ri­mis, ne­abe­jin­go­mis sa­vo svei­ka­tai, dau­giau. Pa­ste­bė­ta, kad 2019 m. bu­vo ma­žiau mir­čių dėl krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų.

Ke­le­rius me­tus iš ei­lės mū­sų ra­jo­nas pa­ten­ka į są­ra­šą sa­vi­val­dy­bių, ku­rio­se už­fik­suo­tas ma­žiau­sias kie­kis iš­me­ta­mų ter­ša­lų į at­mo­sfe­rą. Tei­gia­ma, kad Va­rė­nos ra­jo­ne oras yra šva­rus.

Eve­li­na Kuliešė