Praėjusią savaitę į „Merkio kraštą“ kreipėsi du mūsų rajono gyventojai su labai panašiomis istorijomis: štai ponas Stasys pasakojo gavęs iš Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) didesnę nei 100 eurų sąskaitą už atliekų tvarkymą, nors pats jas ir tvarko, o štai ponios Janinos reikalaujama mokėti už šiukšlių išvežimą iš visiškai negyvenamos sodybos; tuo tarpu ARATC‘o atstovė ir rajono valdžios vyrai atkerta, esą jeigu turi turto – susimokėk…
Šiukšlių neišveža, užtat išrašė didelę sąskaitą
Ponas Stasys (pavardė redakcijai žinoma) iš Juočių kaimo į „Merkio krašto“ redakciją užsuko praėjusios savaitės pradžioje. Jis parodė gautą sąskaitą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kurią balandžio 13 dieną jam atsiuntė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC). O toje sąskaitoje puikuojasi triženklė suma – 104,34 Eur per metus.
Mokestis – už orą, kitaip nepavadinsi, nes šiukšliavežė maždaug pusmetį į kaimą nė neužsuka. Ir net kai užsukdavo, p. Stasys turimą konteinerį iš savo sodybos vis tiek turėdavo vežti… 1 kilometrą ir 200 metrų iki artimiausio taško, kur sustodavo atliekų surinkėjai.
„Pernai prie kaimo kapinių šalia kelio stovėjo konteineris. Kadangi šiukšliavežis iki mano namų neatvažiuodavo, aš savo konteinerį su šiukšlėmis automobiliu veždavau prie kapinių ir ten palikdavau, kad jį ištuštintų. Bet kas važiuodavo pro šalį, tame kapinių konteineryje išmesdavo savo šiukšles. Vydenių seniūnė pasižiūrėjo, kad kažkas kitas ten šiukšles meta, ir tą kapinių konteinerį panaikino, nuo tada šiukšliavežis į kaimą nebeatvažiuoja. Ir taip yra nuo praėjusio rudens“, – aiškino Juočių kaimo gyventojas.
Kadangi šiukšlių vežėjai Juočių kaimą apleido, redakcijos interesantas sakė atliekomis atsikratantis pats, pavyzdžiui, vienas – sukūrena, o kitas – kompostuoja. Vyro žiniomis, Juočiuose yra 6 sodybos, 5 iš jų – gyvenamos, tad ir likusieji kaimo gyventojai esą vargsta lygiai taip pat, o jeigu turi galimybę, šiukšles gabena į Varėną. „O kas daugiau mums belieka? Buvau savivaldybėje, bet mane nusiuntė į ARATC padalinį Varėnos seniūnijoj. Ten man pasakė, kad kitaip nebus“, – gūžčiojo pečiais p. Stasys.
Šiukšliavežė neužsuka, nes kaimas – miške
Apie tai, kodėl Juočių kaimo gyventojai negali civilizuotai atsikratyti atliekomis, kalbėjomės su Vydenių seniūne Gene Ramaškiene.
„Anksčiau seniūnija teikdavo savivaldybei pažymą, kad vienoje ar kitoje gyvenvietėje nėra teikiama atliekų surinkimo paslauga ir gyventojai turėtų būti atleidžiami nuo mokesčio. Tačiau rajono taryba patvirtino naują tvarką, ir mes buvome perspėti, kad to daryti nebegalime. O kad šiukšliavežis nevažiuoja, tai tikrai, nes kaimas – miške, nuošaly. Tokiai didelei mašinai ten netinkamas kelias privažiuoti“, – komentavo G. Ramaškienė.
Tuo tarpu šalia Juočių kaimo kapinaičių stovėjusį konteinerį, anot seniūnės, teko iškeldinti dėl žmonių elgesio, kurie tuo konteineriu esą naudojosi ne visai pagal paskirtį: „Žmonės ten prikraudavo statybinių atliekų ir viso kito, todėl buvo priimtas sprendimas konteinerio atsisakyti. Esame ten palikę maišą šiukšlėms ir kaskart nuvažiuojame jų surinkti, bet atliekų būna nedaug, kadangi kapinės gana tolimos, o sodybų mažai, nedaug ir prižiūrimų kapaviečių“.
Siūlo šiukšles vežti į konteinerį, nutolusį už… 20 kilometrų
Tai už ką gi p. Stasys nusipelnė tokios didelės sąskaitos, teiravomės ARATC komunikacijos vadovės Aldonos Jankauskienės. Pašnekovės teigimu, dalis mokėjimo pranešime įrašytos sumos – 48,90 Eur – yra mokestis už praeitį, kitaip tariant, skola, o štai likusieji pinigai – 55,44 Eur – jau šiųmetė rinkliava, apskaičiuota pagal rajono tarybos patvirtintus vietinės rinkliavos nuostatus.
„Tiek už praėjusius, tiek už šiuos metus paklausėjui (p. Stasiui – aut.) yra skaičiuojama tik viena – pastovioji rinkliavos dalis, kurią moka visi nekilnojamojo turto savininkai. Kadangi gyventojas neturi galimybės naudotis individualiais ar jam priskirtais kolektyviniais konteineriais, kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama“, – aiškino A. Jankauskienė.
ARATC atstovės pateiktais duomenimis, Juočių kaime yra iš viso 5 rinkliavos mokėtojai, tačiau individualūs konteineriai jiems nepastatyti. Kodėl? Ogi dėl to, kad, pasak A. Jankauskienės, atliekų surinkimo technikai neva „sudėtinga privažiuoti į miškingoje vietovėje esantį kaimą, o priklausomai nuo oro sąlygų, būna ir visai neįmanoma“.
Bet jeigu didelė šiukšliavežė niekaip negali privažiuoti keliuku į 5-ias sodybas, tai kuo čia dėti tų sodybų savininkai, vis tiek privalantys mokėti už paslaugą, kurios negauna? Argi už tuos pinigus negalima nupirkti mažesnių šiukšliavežių, kad jos galėtų įvažiuoti ir į „miškingas vietoves“? Tačiau ARATC, regis, mąsto kitaip. Štai šios įmonės atstovė A. Jankauskienė tikino, kad individualių konteinerių pageidaujantys juočiškiai pirmiausia turi elektroniniu paštu atsiųsti rašytinį prašymą ARATC’ui.
Galima pamanyti, kad paprasti kaimo žmonės kremta skaitmenines technologijas kaip riešutus ir gerai išmano interneto subtilybes. Na, o jeigu kuri senyva močiutė ar senelis vis dėlto sugebėtų tą prašymą suregzti ir jį išsiųsti, privalėtų atliekų išvežimo dieną, žiemą – vasarą, dar nuvilkti gautą sunkų konteinerį prie kelio Varėna-Rudnia-Katra.
Kitas variantas – šiukšles susikrauti į nuosavą automobilį arba samdyti žmogų su priekaba. Bet kur tas šiukšles vežti? Kaip „Merkio kraštui“ teigė A. Jankauskienė, artimiausias atliekų konteineris Juočių kaimo gyventojams – Palkabalio kaime, tai yra… maždaug už 20 kilometrų. Gal tuomet nereikia stebėtis, kad pakelėse pilna šiukšlių?
„Negi dabar man reikės tą namą padegti?“
Atliekų tvarkytojai užmokesčio už paslaugą, kurios visai neteikia, reikalauja ir iš ponios Janinos (pavardė redakcijai žinoma). Moteris pasakojo, kad 2007 metais mirus mamai, ji paveldėjo Kruklių kaime likusį namą, kuriame ir iki tol, ir iki šiol niekas negyvena – labai seniai atjungta elektra, nėra ir šiukšlių konteinerio, tačiau susimokėti už šiukšlių tvarkymą ji vis tiek kažkodėl privalo. Norėdama viską išsiaiškinti, p. Janina nuėjo į ARATC’o Rinkliavų administravimo padalinį, įsikūrusį Varėnos seniūnijoje.
„Sodyba stovi nenaudojama, tik kartą per metus atvažiuoju ten nusišienauti. Kiekvienais metais gaudavau sąskaitą už šiukšles, bet savivaldybė mane nuo to mokesčio visada atleisdavo. Šiemet vėl gavau 70 eurų sąskaitą. Nuėjau į Varėnos seniūniją, tikėdamasi, kad vėl galėsiu parašyti prašymą ir rinkliavos mokėti nereikės, bet ARATC’o darbuotojos man pasakė, kad šiemet kompensacijos negausiu, atseit, nuo sąskaitos gali „minusuoti“ tik 20 eurų, nes neturiu konteinerio. Darbuotojos pasiliko kvitą, pažadėjo atsiųsti naują sąskaitą“, – sakė p. Janina.
Redakcijos interesantė teigė rinkliavos administratorės pasiteiravusi, kodėl šiais metais jai reikia mokėti už šiukšlių surinkimą ir tvarkymą, nors konteinerio net neturi, bet ARATC’o darbuotojos atsakymas privertė suglumti: „Žmonės nuo mokesčio atleidžiami tik tada, kai sklype nėra pastatų arba jie yra sudegę“.
„Labai nustebau, negi dabar man reikės tą namą padegti?“ – stebėjosi moteris.
Rajono valdžios patvirtintose taisyklėse tikra painiava
Vadinamąjį dvinarį vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą mokestį dar 2017 metais įteisinusi Vyriausybė nutarė, kad kiekvienas, kas tik turi nekilnojamojo turto, kaupia ir atliekas, o tai reiškia, kad privalo mokėti pastoviąją dalį visai atliekų sistemai išlaikyti. Kitaip tariant, susimokame tiek už konteinerius ir atliekų surinkėjų transportą, tiek už darbuotojų atlyginimus ir visa kita.
Tačiau pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką savivaldybės gali savarankiškai nuspręsti, kokio dydžio tos įmokos bus ir pagal ką jos nustatomos. Kovo pabaigoje mūsų rajono taryba patvirtino naujus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, įsigaliojusius balandžio 1-ąją. Nuo tos dienos vietinės rinkliavos pastovioji dalis apskaičiuojama už kiekvieną turimą objektą – namą, butą, garažą ir panašiai. Tuo tarpu vietinės rinkliavos kintamoji dalis – pagal konteinerio faktinį ištuštinimą.
Taigi šiųmečiuose mokėjimo pranešimuose rinkliavos pastovioji ir kintamoji dalis už tris šių metų mėnesius paskaičiuota, vadovaujantis senaisiais vietinės rinkliavos nuostatais, o už kitus devynis mėnesius – jau pagal naują rajono tarybos patvirtintą tvarką. Eilinis pilietis gali galvą nusisukti mėgindamas išnagrinėti sunkiai suprantamą nuostatų formuluotę, bet ar viską supranta patys tų taisyklių kūrėjai ir juos patvirtinę vietos politikai?
Antai tų naujųjų nuostatų 6-ojo skyriaus „Vietinės rinkliavos grąžinimo atvejai“ 30 punkto 2 dalis skelbia, kad „sumokėta rinkliava“ grąžinama, „jeigu paslauga nesuteikta“. Vadinasi, negavus komunalininkų paslaugų (o tokių atvejų, kaip paaiškėjo, yra, ir nemažai) galima reikalauti savivaldybės grąžinti visą vietinės rinkliavos įmoką. Tai, žinoma, gyventojų atžvilgiu būtų sąžiningiausia.
Tačiau, kai „Merkio kraštas“ apie tai užklausė sprendimo projektą dėl nuostatų patvirtinimo rajono tarybai parengusio savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Justo Skirevičiaus, jis atrodė net kiek nustebęs. Galiausiai, pasižiūrėjęs į nuostatus, pašnekovas aiškino, kad pagal 30 punkto 2 dalį gyventojams gali būti grąžinama tik kintamoji dalis, paliekant pastoviąją.
Tai kodėl teisės akte, kurį patvirtino rajono taryba, parašyta kitaip?
Daug popierizmo norintiems lengvatų
Toje valdiškoje nuostatų maišalynėje yra numatyta ir daugiau lengvatų, bet taip paprastai jų negausime, mat prieš tai dar reikės įveikti ilgą biurokratinį kelią. Tarkime, visiškai atleisti nuo pastoviosios atliekų tvarkymo rinkliavos dalies galima tik tada, jeigu nekilnojamasis turtas yra visiškai netinkamas naudoti – po stichinės nelaimės ar gaisro. Tokiu atveju Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui (ARATC) reikėtų pateikti prašymą ir Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą. Jeigu statinys yra iki pamatų nugriautas, o jo likučiai sutvarkyti ir negadina kraštovaizdžio, ARATC’ui reikės seniūnijos pažymos.
50 proc. mažesnę atliekų tvarkymo rinkliavos dalį gali mokėti vienas arba keli bendrai gyvenantys žmonės, jeigu metinės pajamos, tenkančios vienam asmeniui, neviršija 18 valstybės remiamų pajamų (VRPD), tai yra – 3 tūkst. 168 Eur; 30 proc. lengvata – kai metinės pajamos neviršija 30 VRPD (5 tūkst. 280 Eur). Rašant prašymą rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, taip pat reikia pateikti informaciją apie visas gautas pajamas.
Pagal rinkliavos skaičiavimo metodiką gyvenantieji daugiabučiuose arba turintieji sodo paskirties nekilnojamojo turto taip pat gali prašyti 50 proc. dydžio lengvatos, deklaravę elektros skaitiklio rodmenis ir įrodę, kad tam tikrą laiką nekilnojamuoju turtu nesinaudos.
Mažesnį mokestį žadama taikyti ir biologines atliekas kompostuojantiems individualių bei daugiabučių namų gyventojams. Jiems reikia užpildyti vadinamąją sąžiningumo deklaraciją ir kartu su kompostavimą įrodančiomis nuotraukomis išsiųsti ARATC’ui elektroniniu paštu info@alytausratc.lt arba atnešti į ARATC’o Rinkliavų administravimo padalinį, įsikūrusį Varėnos seniūnijoje adresu J. Basanavičiaus g. 40, Varėna.
Daugiau informacijos apie vietinės rinkliavos įkainius, numatytas lengvatas ir deklaracijų formas galima rasti balandžio 19 dienos „Merkio krašte“ arba oficialioje savivaldybės internetinėje svetainėje https://varena.lt/naujienos/informacija-del-vietines-rinkliavos-uz-komunaliniu-atlieku-surinkima-is-atlieku-turetoju-ir-atlieku-tvarkyma/. Rajono tarybos patvirtintas vietinės rinkliavos nuostatus galima rasti adresu https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/c5b38da2e50511ee9fdedfc979ae62a9.
Jeigu mokėti nenori, – parduok savo pastatus arba griauk
Kaip rašėme šio straipsnio pradžioje, publikuotoje gegužės 10 dienos „Merkio krašto“ numeryje, ARATC‘as redakcijos interesantei poniai Janinai išrašė 70 eurų dydžio sąskaitą už negyvenamą sodybą Krukliuose, o štai iš pono Stasio, gyvenančio Juočių kaime, reikalauja daugiau kaip 100 eurų už šiukšlių surinkimą ir tvarkymą, nors atliekomis vyras atsikrato pats, kadangi šiukšliavežė į kaimą neatvažiuoja. Pagal dabar galiojančių naujų vietinės rinkliavos nuostatų 30 punkto 2 dalį nei p. Janinai, nei p. Stasiui už šiukšles nereikėtų mokėti nė cento. O ką šneka ARATC’as ir savivaldybė?
ARATC‘o komunikacijos vadovė Aldona Jankauskienė „Merkio kraštui“ aiškino, kad p. Stasys prievolės susimokėti pastoviąją dalį vis tiek neišvengs, net jeigu ir negauna komunalininkų paslaugų, esą jis gali būti atleidžiamas tik nuo kintamosios dalies mokesčio arba turėtų įsipareigoti pats nuvilkti konteinerį su šiukšlėmis prie važiuojamosios kelio dalies, kur sustoja atliekų surinkėjai. Dar ji pasiūlė redakcijos interesantui savo šiukšles vežti… 20 kilometrų iki Palkabalio kaimo ir jas išmesti į ten stovintį konteinerį.
Tą patį siūlė ir rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Egidijus Zaleskis. „Pavyzdžiui, atvažiavus į Varėną apsipirkti, galima šiukšles išmesti į bendrus konteinerius, ir niekas už tai nebaus. Ne vieną kartą teko matyti, kai žmonės sustoja „kombikormo aikštėje“ (sendaikčių turgus prie UAB „Galinta ir partneriai“ – aut.) prie konteinerio ir ten išmeta savo šiukšles. Apskritai visame rajone tikrai yra pristatyta konteinerių, kuriais galima pasinaudoti. Turime nemažai vienkiemių, ir daugelis galvoja, kad šiukšliavežis gali visur privažiuoti, tačiau taip nėra. Būtent todėl rinkliava yra skirstoma į dvi dalis – pastoviąją ir kintamąją. Pastoviąją reikia mokėti visiems, nes tai numato įstatymas, kurį priėmė ne savivaldybė“, – komentavo E. Zaleskis.
Susimokėti pastoviąją vietinės rinkliavos už šiukšlių tvarkymą dalį taip pat teko ir p. Janinai, nors jos sodyba 20 metų tuščia, joje niekas negyvena ir atliekų nekaupia. Apmokestindama tuščių patalpų savininkus rajono valdžia tikisi, kad šie savo turtą kam nors parduos arba jį nugriaus.
„Anksčiau nuo pastoviosios įmokos dalies buvo atleidžiami žmonės, kurių nekilnojamasis turtas turėjo tam tikrų trūkumų ir dėl to nenaudojamas. Šiais metais tokių lengvatų yra atsisakyta sąmoningai, nes būdavo taip, kad žmonės laikė apleistus namus ir jų neprižiūrėjo, o dar mes jį atleisdavome nuo rinkliavos, nors pastatas gadina kraštovaizdį ir panašiai. Manome, kad jeigu žmogus turi nekilnojamojo turto, turi jį prižiūrėti, o jeigu to padaryti negali arba jam to turto nereikia – galima parduoti, galų gale, nugriauti“, – kalbėjo Turto valdymo skyriaus vedėjas.
Evelina Kuliešė
