Matuiziškis Rokas Trunc iliuzijos meną puoselėja jau penkerius metus – stengiasi nustebinti žmones triukais iš kortų, monetų ar dar kitų priemonių. Ryšių su visuomene studentas iki šiol veda renginius ir žaidžia krepšinį, ką darė dar besimokydamas Matuizose ir Varėnoje. Tačiau Rokui geriausiai sekasi atkreipti dėmesį į save, padarant magijos triuką. Apie magijos subtilybes ir asmeninę patirtį prieš savaitę su „Merkio kraštu“ kalbėjosi 20-metis Rokas Trunc
Roko keturi darbai ir studijos
Dirbti keturis skirtingus darbus atrodo neįmanoma, tačiau Rokas Trunc tai įstengia. Vaikinas pasakoja kiekvieną dieną dirbantis vis kitur: jis yra pardavėjas-konsultantas, padavėjas, iliuzionisto asistentas ir renginių vedėjas. planuodamas darbo dienas ir derindamas grafiką bei laisvadienius Rokas be problemų visur suspėja.
Pasirinkęs studijuoti ryšius su visuomene Rokas džiaugiasi „pataikęs tiesiai į dešimtuką“. Bet vaikinas neslėpė, kad pirmosiomis studijų savaitėmis jaudinosi nežinodamas, kaip jis išsiskirs iš 140 bendrakursių. Vis dėlto Rokas buvo aktyvus – per paskaitas ėmė rodyti magijos triukus, juokauti su dėstytojais, diskutuoti ir be perstojo uždavinėti klausimus.
Matuiziškis prisipažino kurse gavęs „magijos berniuko“ etiketę ir vienu metu mąstė pabėgti nuo šio įvaizdžio, tačiau suprato, kad triukai suteikia galimybę susipažinti su žmonėmis: „Kai man reikia įsilieti į naują aplinką, išsitraukiu kortų kaladę ir pradedu nepaprastais būdais maišyti kortas. Žmonės atkreipia dėmesį ir paklausia: „Ką čia darai? Ar moki triukų?“
Magija susidomėjo spontaniškai
Kortų triukais Rokas Trunc pradėjo domėtis 9-oje klasėje – kartą naršydamas „Youtube“ įsijungė „Amerikos talentų“ nugalėtojo Mato Franco magijos pasirodymą, kuriame vyras detaliai aiškino, ką darė. Taigi vaikinas pasiėmė kortas, atkartojo mago veiksmus, ir jam triukas pavyko. Nuo tada Rokas intensyviai žiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose rodomi magijos triukai, mokydavosi jų ir treniruodavosi. „Užsikabinau ir man patiko tas (žmonių – aut.) stebinimo efektas“, – pažymėjo matuiziškis.
Kiek įgudęs rodyti triukus naudojant kortas, Rokas nusprendė dalyvauti Varėnos talentų konkurse „Vakaro žvaigždės 2017“. „Toks debiutas… Išeini į sceną pirmą kartą – nežinai, ko tikėtis, iki galo nežinai, kaip ta magija veikia. Rankos drebėjo, tekstas pynėsi“, – patirtą emocijų katilą perteikė jaunuolis.
Taigi Rokas rankų nenuleido bei savo sėkmę „Vakaro žvaigždėse“ bandė ir kitąmet, nors, kaip pats sako, nelabai ir patobulėjo per tuos metus. Tačiau prieš ir po abiejų pasirodymų talentų konkurse Rokas susilaukė palaikymo iš kito Roko – Bernatonio, garsaus iliuzionisto Lietuvoje, apie kurį mūsų pašnekovas sužinojo žiūrėdamas „Youtube“ prieš penketą metų.
Po kiek laiko pradedantysis iliuzionistas Rokas prisistatė pažengusiajam ir Amerikos magų šou besifilmavusiam iliuzionistui Rokui Bernatoniui. „Parašiau didžiausią litaniją, pusę ištryniau, vėl parašiau – kiek streso buvo!“ – jaudulio kupina patirtimi dalinosi matuiziškis. Pokalbis po pokalbio ėmė megztis ryšiai, Rokas Trunc vis labiau tobulėjo kaip jaunasis iliuzionistas, o jau šiandien dirba kaip Roko Bernatonio asistentas, kurio pareigų spektras platus: nuo maisto atvežimo iki operatoriaus stebėjimo filmavimo studijoje.

„Man patinka, kai viskas eina pagal planą, bet taip niekada nebus“
Dažniausiai jaunasis iliuzionistas triukams naudoja kortas, knygas ir monetas. Iš knygų gali skaityti mintis, jas perkelti kitur, plėšyti puslapius, o monetas gali pradanginti ar apkeisti vietomis. „Stengiesi apimti kuo daugiau, nes jei užsiciklinsi tik su kortom, tai būsi kaip krepšininkas, kuris pataiko tik baudas”, – pabrėžė Rokas.
Paskutinį kartą auditoriją Rokas magijos triukais stebino šį birželį – atidarė vaikų stovyklą Panevėžio šiaurinėje bibliotekoje. „Į lagaminą įsidėjau daug kortų. Kaip lenktynininkai vežasi padangas, taip aš – kortas“, – apie priemones triukams šmaikštavo Rokas.
„Kai atėjau pas vaikus, jie buvo susigūžę, nedrąsūs ir nežinojo, kas bus. Bet, dar nepadarius nė pirmojo triuko, jie ėmė šaukti: „Aš žinau, kaip padarei!“ O kaip pabaigei triuką, jau nebežino“, – su šypsena kalba Rokas. Jo manymu, iliuzionistams sunku dirbti su vaikais, nes šie nejaučia ribų.
Nors Roko dažnai prašo paaiškinti, kaip jam pavyksta atlikti triukus, jis negali atskleisti tokių paslapčių. „Kai manęs klausia, kaip tai padariau, ir paprašo pakartoti triuką, aš pasakau, kad moku saugoti paslaptis“, – pašnabždėjo jaunasis iliuzionistas.
Tačiau Rokas Panevėžyje nesutriko. pasitaikė ir netikėtų akimirkų, kai po pasirodymo vaikai patys paprašo kažką padaryti, pavyzdžiui, pradanginti servetėlę. „Tu visiškai nesi tam pasiruošęs – tiesiog improvizuoji. Bendraudami po pasirodymo jie būna smalsūs ir džiaugsmingi“, – sako Rokas.
Rokas dalijasi požiūriu apie magiją
Pasak vaikino, vyresni žmonės magiją vis dar įsivaizduoja su ištrauktais triušiais iš kepurių arba šalia iliuzijos – „DiArchy“. Tačiau jaunuomenė magiją mato pažangesnę. Net toks triukas, kai patrinama tatuiruotė ir iš jos išskrenda gyvas drugelis, paties Roko teigimu, jaunosios kartos jau nebestebina, bet tampa dabartine klasika.
„Būdamas „stand-up“ komikas tu „bajerius“ turi gerai papasakoti, kad žmonės iš tavęs juoktųsi. Aš triuką galiu nusipirkti, jį parodyti, ir žmonės man vis tiek plos.“ Roko manymu, jei jis ir „iš gatvės“ atėjęs žmogus atliktų paprastą triuką, rezultatas būtų labai panašus. „Gal aš pasirodyčiau kiek plastiškesnis ir charizmatiškesnis, bet mes abu sulauktume plojimų“, – sako Rokas.
„Labai gerai, kur esu dabar“
Lipti ant scenos, bendrauti su žmonėmis ir platų pažinčių ratą turėti norintis 20-metis didžiuojasi, kad gali save realizuoti ir jam nereikia dirbti kokioje nors parduotuvėje „užgniaužus savo svajones“.
„Visą gyvenimą aš aukojau mokslus, kad dalyvaučiau renginiuose, pabūčiau kieme su draugais ar pažiūrėčiau „Youtube“ ir sužinočiau naujų dalykų“, – sako Rokas. Tokiu būdu jis, kaip pats teigia, išmoko bendrauti su skirtinga publika, nes gali vystyti pokalbį įvairiomis temomis.
Rokas po 10 metų save mato darantį tai, kuo šiandien gyvena, tik „šimtą kartų geriau“. „Norėčiau būti kūrėjas, dirbti su renginiais, rašyti scenarijus ar būti prodiuseris. Įsivaizduoju save spaudos atstovu kažkokiai įmonei, norėčiau būti „Žalgirio“ (komandos – aut.) atstovas spaudai“, – savo ateities perspektyvą po 10 metų brėžia Rokas.
O didžiulė Roko svajonė būtų tapti „nemirtingam“. Kaip pats sako, žmogus miršta dukart – kartą, kai palaidoja, ir antrą, kai žmonės nustoja sakyti tavo vardą. Taigi Rokas norėtų, kad už tam tikrus gyvenimo nuopelnus apie jį būtų kalbama ir po mirties.
Rytis Skamarakas