Trečiadienis, 7 vasario, 2024
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaNaujienosMarcinkoniškiai nušvilpė Dzūkijos nacionalinio parko ketinimus kaimo centre įrengti skerdyklą

Marcinkoniškiai nušvilpė Dzūkijos nacionalinio parko ketinimus kaimo centre įrengti skerdyklą

Marcinkoniškiai, sužinoję, kad jų etnografinio kaimo vidury Dzūkijos nacionalinis parkas užsimojo pastatyti skerdyklą, neslepia pasipiktinimo ir savo kategoriškos nuomonės – skerdyklos kaimynystėje jiems nereikia, nors praėjusį ketvirtadienį įvykusiame susitikime Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius bandė įrodyti priešingai…

Laiškas redakcijai
Praėjusį trečiadienį „Merkio kraštas“ gavo elektroninį laišką, kad Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija Marcinkonių kaimo centre ruošiasi įrengti skerdyklą. Laišką pasirašiusi Agnė taip pat teigė, kad vietos gyventojai apie tokius planus iš anksto nebuvo informuoti.
Kaip rašoma laiške, praėjusių metų gruodį įvyko projekto pristatymas nuotoliu, o štai šių metų sausio 11 dieną „dėl dalies gyventojų nepasitenkinimo“ bus organizuojamas susirinkimas. „Dėl pačios veiklos – skerdyklos – iš principo neprieštaraujame, bet jos parinkta lokacija tikrai netinkama. Projektas finansuojamas iš ES lėšų, jis Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos koridoriuose buvo svarstomas tikrai seniai, bet tylomis“, – rašė Agnė.
Skerdyklos statyboms nepritaria bemaž 200 gyventojų
Žinią apie ketinimus Marcinkonyse atidaryti skerdyklą viešai išplatinusi Marcinkonių kaimo bendruomenės tarybos narė Lina Sūnelaitytė „Merkio kraštui“ pasakojo, kad Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija skerdyklos projektą pradėjo rengti dar 2017 metais. Tuomet skerdyklą buvo planuota statyti Grybaulios kaime. Tačiau praėjusių metų gruodžio 11 dieną paaiškėjo, kad planai pasikeitė – skerdyklą norima atidaryti vidury Marcinkonių, Miškininkų gatvėje 18A.
„Parko direktorius Eimutis Gudelevičius bendruomenės tarybai atsiuntė prisijungimą prie „Zoom“ (internetinė platforma, skirta nuotolinėms vaizdo konferencijoms – aut.). Išgirdusi, kad šalia gyvenamųjų namų norima statyti skerdyklą, negalėjau tylėti ir parašiau apie tai savo feisbuke. Tuomet visi pradėjo mano įrašu dalintis, ir taip sužinojo nemalonią naujieną. Šiuo metu yra surinkti 195 gyventojų parašai – skerdyklai kaimo teritorijoje žmonės nepritaria. Juolab kad Marcinkonyse nėra nė vieno ūkininko, kuriam ta skerdykla būtų aktuali. Šiose žemėse netgi neįmanoma ūkininkauti, vien smėlis. Parko direktorius teigia, kad žmonės žinojo apie skerdyklą Marcinkonyse, bet tai netiesa. Mes žinojome, kad skerdyklą norima statyti Grybaulioje, bet kodėl jie ten nestatė, neaišku. Direktorius man išsakė daug versijų, bet dabar aš nežinau, ar juo tikėti, ar ne“, – kalbėjo L. Sūnelaitytė.

Su kaimo gyventojais nederino
Kaip jau rašėme praėjusiame „Merkio krašte“, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos ketinimai Marcinkonių kaimo centre atidaryti skerdyklą su vietos gyventojais iš anksto nebuvo aptarinėjami. Tik praėjusių metų gruodį internetinėje konferencijų platformoje „Zoom“ kaimo bendruomenės tarybos nariams buvo pristatytas „Sandėliavimo paskirties pastato keitimo į gamybos, pramonės paskirties pastato-skerdyklos Miškininkų g. 18A, Marcinkonių k., Marcinkonių sen., Varėnos r. sav., rekonstravimo projektas“.
Baiminasi blogų kvapų ir žiurkių
Sunerimę dėl Dzūkijos nacionalinio parko užmačių, marcinkoniškiai surinko beveik pusantro šimto parašų po prašymu išsiaiškinti situaciją (vėliau jų buvo surinkta apie 200) ir išsiuntė jį Varėnos rajono merui Algiui Kašėtai, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkei Aistei Gedvilienei, aplinkos ministrui Simonui Gentvilui ir Seimo nariui Juozui Baubliui. Pastarasis kreipėsi į Dzūkijos nacionalinio parko direktorių Eimutį Gudelevičių – nuspręsta suorganizuoti susitikimą su gyventojais.
Praėjusį ketvirtadienį, sausio 11 dieną, žmonės rinkosi Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Marcinkonyse. Gana erdvi salė buvo sausakimša, nemažam būriui susirinkusiųjų teko stovėti koridoriuje. Likus keliolikai minučių iki susitikimo pradžios, „Merkio kraštas“ užkalbino keletą marcinkoniškių – Vidą, Gintarą ir Valdemarą. Jie sakė, kad skerdyklai iš esmės neprieštarautų, jeigu tam būtų parinkta nuošalesnė vieta. „Mūsiškiai gyvulių net neaugina, tai kam mums reikia, kad į mūsų kaimą važiuotų skersti svetimi? Atsiras blogų kvapų, prisiveis „pacukų“, – kalbėjo vyrai.
„Gėda, gėda!“
Išvydęs pilnutėlę salę žmonių, Dzūkijos nacionalinio parko direktorius E. Gudelevičius atrodė nustebęs, esą į susitikimą jis kvietė tik vietinius gyventojus, bet štai suvažiavo ir valdžios atstovų, ir žurnalistų.
Direktorius pradėjo rodyti skaidres ir kalbėti apie gyvulių ganymą saugotinose teritorijose, norėdamas įtikinti klausytojus, kad skerdykla reikalinga, siekiant atkurti natūralias buveines ir upių slėnius. Tačiau bandymas susitikimą paversti paskaita žlugo. Dzūkijos nacionaliniam parkui žmonės turėjo ir daugiau priekaištų, o žinia apie galimą skerdyklą buvo paskutinis lašas jų kantrybės taurėje – marcinkoniškių emocijos išsiveržė tarsi ugnikalnis. Sukilę prieš skerdyklos kaimynystę marcinkoniškiai reikalavo pranešėjo greičiau eiti prie esmės ir atsakyti į rūpimus klausimus, o jo kalbą nutraukė švilpimu bei garsiais plojimais, po to ėmę skanduoti: „Gėda, gėda!“
„Mes čia gimę ir užaugę, todėl gerai žinome apie gyvulių ganymą. Nė vienas marcinkoniškis neturi nei karvių, nei avių“, – piktinosi žmonės, direktorių išvadinę „atėjūnu“. Gyventojų rūstybę užsitraukęs Dzūkijos nacionalinio parko direktorius teigė besistengiantis dėl šio krašto, kad jis „suklestėtų, būtų vykdomos kažkokios veiklos ir atsirastų darbo vietos“.
Parko direktoriaus nebenori nė matyti
Supykusią minią nuraminti bandęs parko direktorius E. Gudelevičius tvirtino, kad įstatymiškai Marcinkonių kaimo vidury – Miškininkų g. 18A – atidaryti skerdyklą galvijams skersti būtų galima, nes tai yra pramoninė zona. Jis taip pat aiškino, kad saugomoje teritorijoje tokia veikla nėra uždrausta. „Iš pradžių galvojome skerdyklą įrengti Grybaulioje, tačiau ten yra privati teritorija, o Marcinkonyse – mūsų nuosavybė. Taip pat svarstėme įsigyti mobilių skerdyklų. Kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją, ar jie ruošiasi jas įteisinti, atsakymas buvo – ne. Vadinasi, jeigu gyvulys paskerdžiamas mobilioje skerdykloje, mėsą galima naudoti tik sau. Neturime kitos vietos, neturime žemės, neturime pastatų. Mūsų veiklos planus tvirtina valdžios institucijos. Ir jeigu mes negalėtumėm statyti skerdyklos, nebūtumėm pradėję šio projekto. Be to, ekologinė apsaugos zona yra už 50 metrų, todėl mes nieko nepažeistume“, – aiškino direktorius, teigęs, kad lankėsi kitose skerdyklose, kur įsitikino, jog gyventojų susirūpinimas dėl smarvės yra be pagrindo.
Tačiau išsakyti argumentai neįtikino marcinkoniškių. Jie siūlė skerdyklą statyti Stėgalių stumbryno teritorijoje, bet direktorius atsakė, kad ten negalima, mat žemė – miško paskirties. Viena moteris direktoriaus teiravosi, ar jis pats norėtų gyventi šalia skerdyklos. „Aš – nenorėčiau, nes kristų mano turto vertė“, – pastebėjo ji. Tuo tarpu kita vietos gyventoja sakė išnagrinėjusi 2021 metais patvirtintus Dzūkijos nacionalinio parko nuostatus ir juose neradusi nieko panašaus apie galimybę vykdyti tokią veiklą. Direktoriui prabilus, kad yra nauji nuostatai, kurie buvo patvirtinti praėjusių metų lapkritį, salėje kilo didžiulis triukšmas. Žmonės išrėkė nepasitikintys direktoriumi ir nenorintys jo daugiau matyti šiose pareigose.

Pripažino, kad buvo bendravimo spragų
Salėje kiek atslūgus emocijoms, Dzūkijos nacionalinio parko direktorius E. Gudelevičius ėmė tikinti išgirdęs ir supratęs gyventojų poziciją: „Aš pats negaliu nuspręsti, bet jūsų nuomonę perduosiu projektą administruojantiems partneriams – APVA‘i (Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūra – aut.), kad kaimo žmonės skerdyklos nenori“. Reaguodamas į gyventojų priekaištus, kad apie skerdyklą kaimo centre jie nieko nežinoję, direktorius teigė komunikavęs per seniūniją ir kaimo bendruomenės pirmininkę, tačiau pripažino, kad „komunikacija iš tiesų nebuvo tokia, kokia turėjo būti“.
Pasisakė Marcinkonių kaimo bendruomenės pirmininkė Rimutė Avižinienė: „Buvo kalbėta apie skerdyklą Grybaulioje. O kad ji bus vidury Marcinkonių kaimo, mes sužinojome tik gruodį. Jeigu jau sugalvojote atidaryti skerdyklą, nuvežkite ten grupę žmonių ir parodykite, kaip viskas atrodo, kad jie turėtų kažkokį supratimą. Tačiau kaimo viduryje mes jos vis tiek nenorime“.
Idėjos įrengti skerdyklą Marcinkonyse nepalaikė ir Seimo narys J. Baublys: „Direktorius daug kalbėjo apie gyvulius, ir tik pabaigoje – apie žmones. Pats ūkininkavau ir suprantu, kad gyvuliai yra reikalingi, bet jeigu mes išvarysime žmones iš kaimo, argi neturėsime problemų, kaip juos sugrąžinti atgal? Vienintelis dalykas, dėl ko gyventojai šiek tiek per daug sutirštino spalvas, yra kvapai ir „pacukai“. Bet čia tik detalės. Esminis dalykas, ar Marcinkonims tikrai reikia skerdyklos? Dzūkijos nacionalinis parkas yra pareiškėjas ir jam tereikėtų atsiimti projektą“.
O kur dingo seniūnė?
Tuo tarpu Verslumo ugdymo centro Varėnoje specialistas Valdas Kavaliauskas kalbėjo kiek kitaip: „Norėčiau paprieštarauti Seimo nariui. Parkas tikrai neturėtų atsiimti projekto dėl skerdyklos, nes žlugs projektas dėl teritorijų nuganymo. Skerdykla yra trūkstama grandis, kuri reikalinga, kad tas procesas būtų tvarus. Kartais reikia atsižvelgti ne tik į savo, bet ir į kaimyno interesus, todėl turime kažkaip susikalbėti. Tačiau skerdykla nebūtinai turėtų būti Marcinkonyse“.
Į susirinkusiųjų būrį kreipėsi ir rajono vicemeras Alvydas Verbickas, jiems padėkojęs, „kad neprimušėt parko direktoriaus“. Kai kurie marcinkoniškiai sakė vicemero nė nepažįstantys, o štai nuo praėjusių metų gruodžio 1-osios pradėjusia dirbti naująja Marcinkonių seniūne Egle Ikasaliene liko nusivylę, nes ji šiame daugeliui žmonių svarbiame susitikime nė nepasirodė. „Ji turi labai rimtą priežastį, Darbo kodeksas suteikia teisę turėti atostogas“, – seniūnės stojo ginti vicemeras, vėliau pridūręs, kad „mūsų rajono savivaldybės principinis reikalas – žmogus ir jo interesai, o tik tada gyvulys ir visa kita. Šioje situacijoje matau vieną dalyką, kuris buvo blogas – komunikacijos stoka“.
Susitikime taip pat dalyvavo ir rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėja Jurgita Skirevičiūtė bei Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas, tačiau savo viešos pozicijos šiuo klausimu neišsakė. O štai Marcinkonių gyventoju prisistatęs vyras rėžė tiesiai šviesiai. „Pagal profesiją esu matematikas, todėl skaičiuose šiek tiek susigaudau. Dėl viešumo viskas aišku, kitas dalykas – ar skerdyklai yra pakankamai gyvulių? Suskaičiavau, kad skerdykloje per dieną būtų paskerdžiama maždaug 10 avių. Varėnos rajone iš viso jų yra apie 2 tūkstančius. Jeigu skers po 10, rajone nebeliks avių. Ar išanalizavote rinkodarą, pasiskaičiavote, ar skerdykla bus užimta, ar bus pelninga, ar tik norite pasiimti Europos Sąjungos pinigus sau į kišenę?“ – piktinosi vyras. Be to, kaip sakė marcinkoniškis, ilgamečiai kaimo gyventojai gerai prisimena, kad siūlomos skerdyklos vietoje Miškininkų g. 18A maždaug 40 metų veikė naftos bazė, todėl gruntas gali būti užterštas.
Pokalbis su direktoriumi
Susitikimas tęsėsi maždaug valandą. Galiausiai pasiektas susitarimas, kad Dzūkijos nacionalinio parko direktorius galutinį sprendimą pateiks raštu. Kai visi ėmė po truputį skirstytis, „Merkio kraštas“ pakalbino Dzūkijos nacionalinio parko direktorių E. Gudelevičių. „Būtent tokių gamybinės paskirties teritorijų, kuriose būtų galima statyti skerdyklą, parkas neturi. Žmonės greičiausiai prisimena skerdyklas senais laikais, bet dabar viskas kitaip“, – komentavo direktorius.
Jis pažadėjo, kad „bus priimti sprendimai, o žmonės apie tai informuoti artimiausiu metu“. Vis dėlto direktorius leido suprasti, kad skerdyklos projekto Marcinkonių kaime greičiausiai bus atsisakyta.
Šią savaitę aplinkos ministras S. Gentvilas išsiuntė laišką Dzūkijos nacionalinio parko direktoriui bei kitoms pavaldžios institucijoms. Tame laiške ministras rašo: „Įvertinus praeitos savaitės susitikimą Marcinkonyse, noriu primygtinai rekomenduoti perplanuoti projektą. Ilgamečių gyventojų liudijimu, toks paskutinis susitikimas Marcinkonyse buvo tik griuvus kolūkiui. Aplinkos ministerija gavo 128 parašus, pasisakančius prieš šio projekto vietą. Šiuo metu neturime komforto planuoti komercinę veiklą, kuri neturi atspirties vietinėje bendruomenėje, neaiškus jos išlaikymo mechanizmas. Traukiantis gyvulininkystei, iš esmės neaišku, ar tai perspektyvu. Siūlau peržiūrėti „Naturalit“ veiklas. Šį pusmetį tai antra grubi nacionalinio parko veikla, kuri susilaukia didelio atmetimo iš vietinės bendruomenės. Kalbu apie Dzūkijos kopų atvėrimą“.
Stabdo skerdyklos įrengimą
Šį trečiadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Dzūkijos nacionalinis parkas parašė, kad atsižvelgęs į „susitikime su Marcinkonių kaimo bendruomene dėl skerdyklos pastato statybos Marcinkonių kaime išsakytas pastabas ir susirūpinimą, nuogąstavimus ir įžvalgas, stabdo skerdyklos įrengimą Marcinkonių kaime, projekte numatytoje vietoje“.
Pranešime taip pat nurodoma, kad „projekto „Naturalit“ komanda papildomai atliks galimybių analizę dėl skerdyklos svarbos šiame krašte, jos įrengimo vietos parinkimo, siekiant palaikyti atvirų saugomų rūšių buveinių palankią apsaugos būklę, sudarant geresnes sąlygas ūkininkams ekstensyviai galvijininkystės veiklai parke kurti, smulkiems bei vidutiniams mėsinių gyvulių augintojams vykdyti ekonomiškai gyvybingą ūkininkavimą“ bei pažadėta informuoti apie tolimesnius veiksmus.
Evelina Kuliešė

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai