Rajono tarybos narys Martynas Katelynas, vienintelis iš 25-ių tarybos narių, kaip skelbia savivaldybės viešinami žiniaraščiai, nė karto negavo tarybos nario atlyginimo, kuris mokamas iš rajono biudžeto jo tarybos kolegoms kas mėnesį nuo praėjusių metų rugsėjo, tad „Merkio kraštas“ pasidomėjo, kodėl; ir štai kas iš to išėjo…
Į telefono skambutį ir SMS žinutę neatsakė
Rajono tarybos nariui Martynui Katelynui, kaip Kontrolės komiteto pirmininkui, priklauso gauti didžiausią galimą mėnesinį atlyginimą – 827 eurus į rankas (1285 eurai su mokesčiais). Bet rajono savivaldybės interneto svetainėje nuo praėjusio rugsėjo visuose viešinamuose žiniaraščiuose su savivaldybės tarybos narių atlyginimais prie M. Katelyno pavardės yra paliktos tuščios eilutės.
Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis savivaldybės tarybos nariams suteikia teisę atsisakyti to atlyginimo, tad „Merkio kraštas“ nutarė paklausti paties tarybos nario M. Katelyno – ar tiesa, kad jis, vienintelis, jo atsisakė? Ir kodėl? Ar vien tik iš kilnių paskatų, nusprendęs tokiu būdu taupyti rajono biudžeto pinigus ir triūsti Varėnos krašto bei jų žmonių labui už dyką, ar vis dėlto yra kita priežastis?
Tad dar sausio 11 dieną šių eilučių autorė paskambino rajono tarybos nariui M. Katelynui jo viešai skelbiamu telefono numeriu pasikalbėti jau minėtais klausimais, bet tarybos narys neatsiliepė ir neperskambino. Neatsakė jis nė į tą pačią dieną tuo pačiu telefono numeriu išsiųstą SMS žinutę.
Ir taip jau atsitiko, kad su „Merkio kraštu“ kalbėjęsis kitas rajono tarybos narys išsitarė, jog jis irgi gal mėnesiui buvo atsisakęs tarybos nario atlyginimo, nes, ieškodamas darbo, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, kuri jam mokėjo bedarbio pašalpą, didesnę nei toji tarybos nario alga. „Pasirinkau bedarbio pašalpą, kadangi, jei gauni atlyginimą, Užimtumo tarnyba pašalpos nemoka“, – paaiškino pašnekovas.
Tai gal ir M. Katelynas taip pat elgiasi kaip jo tarybos kolega?
Užimtumo tarnybos klientas
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) interneto svetainėje viešai skelbiama privaloma paskutinįkart rajono tarybos nario M. Katelyno pateikta jo privačių interesų deklaracija rodo, kad, be einamų tarybos nario pareigų, M. Katelynas jokioje kitoje darbovietėje nedirba.
Be to, redakcija sausio 25 dieną gavo patvirtinimą, kad asmuo Martyno vardu ir Katelyno pavarde iš tiesų yra įregistruotas Užimtumo tarnyboje.
Tad „Merkio kraštui“ beliko tiesiai šviesiai vėlgi paties M. Katelyno paklausti, ar jis tarybos nario atlyginimo irgi atsisakė tik todėl, kad Užimtumo tarnyba, kurioje yra užsiregistravęs, jam moka bedarbio pašalpą, didesnę nei tas atlyginimas?
Šįkart rajono tarybos narį M. Katelyną, kuriam šis ir dar keletas „Merkio krašto“ klausimų buvo raštu nusiųsti į jo viešai skelbiamą elektroninį paštą, pavyko pagaliau prakalbinti, tik pavadinti jo atsakymus konkrečiais bei logiškais nelabai išeina.
Antai į jau paminėtąjį pirmąjį klausimą M. Katelynas atsakė taip: „Šios redakcijos darbuotojų užduodami šališkai suformuluoti, diskredituoti siekiantys ir klaidinantys klausimai jau nebegali stebinti. Noriu paminėti, kad tokio termino, kaip bedarbio pašalpa, nėra, yra terminas nedarbo išmoka. Nesu, kaip Jūs teigiate, „oficialus bedarbis“. Darbą turiu. O atsakant į klausimą, Užimtumo tarnybos skiriama išmoka nebuvo didesnė negu mokama tarybos nario alga“.
Na, kaip mums, žurnalistams, įvairių seminarų ar konferencijų metu kartodavo buvęs ilgametis Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Rimgaudas Eilunavičius: „Kolegos, nebijokit klaust, – nėra durnų klausimų, yra tik durni atsakymai“.
Studijuoja, ūkininkauja ir dirba taryboje
O kalbant apie terminą, tai rajono tarybos narys galėjo jį užrašyti ir visą – „nedarbo socialinio draudimo išmoka“. Tai yra socialinės paramos nedarbo atveju forma. Tuo tarpu rajono gyventojai, su kuriais M. Katelynas, reikia manyti, intensyviai bendrauja ir kuriems skirti tie jo atsakymai, paprastai vengia formalumų ir socialinę paramą nedarbo atveju vadina populiariai – „bedarbio pašalpa“, o ją gaunančius asmenis – „pašalpiniais“.
Beje, „pašalpiniu“ galėjo būti pavadintas ir pats rajono tarybos narys M. Katelynas, kuris pernai pusmetį, kaip pats rašo, nuo 2023 metų gegužės 2 dienos iki tų pačių metų spalio 16-osios, buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, o jam „skiriama išmoka nebuvo didesnė negu mokama tarybos nario alga“.
Bet įdomiau tai, kad rajono tarybos narys M. Katelynas, atsakydamas į „Merkio krašto“ klausimą, nepaneigia, jog ir dabar jis yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, nors… tvirtina darbą turįs.
Tai kodėl jam, turinčiam darbą, prireikė registruotis toje Užimtumo tarnyboje, kurioje registruojasi darbo neturintys žmonės praktiškai dėl pašalpos (atsiprašau – dėl nedarbo išmokos) bei socialinių garantijų? Ir kokį darbą gali turėti jo VTEK-ui nedeklaravęs Užimtumo tarnybos klientas?
Šito tiesiai M. Katelynas nepasako, bet iš kitų respondento atsakymų panašu, kad tokiu darbu jis laiko savo studijas biochemijos doktorantūroje, kurios „savo esme yra kaip darbas pilnu krūviu“, taip pat einamas tarybos nario pareigas ir ūkininkavimą. Ūkininkavimo veikla, kaip pats paaiškino, „vykdoma kaip individuali veikla pagal pažymą“ ir „jos deklaruoti nėra būtina, nebent ši veikla galėtų sukelti interesų konfliktą, priimant sprendimus“.
Savo pajamomis nesiskundžia
Visa tai yra puiku, tik iš rajono tarybos nario atsakymų taip ir lieka neaišku, ko jam prireikė Užimtumo tarnyboje bei kodėl jis atsisakė tarybos nario atlyginimo, nors pats nepamiršo pasigirti, kad tokiu būdu iki šiol „sutaupė Varėnos rajono gyventojams 9000 eurų“.
Čia pat M. Katelynas parašė savo pajamomis nesiskundžiantis bei manantis, kad ir „rinkėjai džiaugiasi, jog tarybos nariai sugeba užsidirbti ir be bandymų „prasigyventi“ iš mokesčių mokėtojų pinigų galimai neskaidriais metodais“.
Bet ar gali būti, kad rajono tarybos narys, Kontrolės komiteto pirmininkas bei Biudžeto ir finansų komiteto narys tiesiog pamiršo dar vieną savo niekur ir niekada nedeklaruotą darbą Vilniaus universiteto Biochemijos instituto Bioanalizės skyriuje, kuriam vadovauja dr. Marius Dagys? Šio VU instituto visiems prieinamoje interneto svetainėje juodu ant balto išvardinti Bioanalizės skyriaus darbuotojai, tarp kurių yra ir biochemijos doktoranto Martyno Katelyno pavardė.
Ta proga ne pro šalį prisiminti ir ne taip seniai buvusią M. Katelyno darbovietę – viešąją įstaigą Krikščioniškosios kultūros institutą, kur rajono tarybos narys nuo 2020 m. rugsėjo ilgiau nei porą metų ėjo generalinio direktoriaus pareigas gaudamas beveik 32 tūkst. eurų metinių pajamų. Visa tai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) deklaravo pats M. Katelynas prieš paskutiniuosius savivaldos rinkimus kandidatuodamas į rajono tarybą. Bet po rinkimų iš darbo Krikščioniškosios kultūros institute jis išėjo, o „Merkio kraštui“ paaiškino, kad yra „laisvas pasirinkti, kokį darbą noriu dirbti ir kokia veikla užsiimti“.
Ir vis dėlto tame Krikščioniškosios kultūros institute M. Katelynas išdirbo kelerius metus: nuo 2017 metų spalio iki 2020 m. rugsėjo – vadybininku, po to – generaliniu direktoriumi net ir tuomet, kai tiek jis pats, tiek jo darbovietė ėmė garsėti gana prieštaringa veikla ir ypač savo finansavimo šaltiniais.
Pinigai, susiję su Vladimiro Putino bendražygiu
Viešai tebeskelbiamose 2018 ir 2019 metų VšĮ Krikščioniškosios kultūros instituto veiklos ataskaitose vardijama, kad per tuos metus įstaiga išplatino dešimtis tūkstančių skrajučių „Švč. Marijos garbei“, siekdama „skleisti žinią apie Fatimos apsireiškimus“, taip pat – šimtus tūkstančių peticijų prieš homoseksualų eitynes bei išdalino aibę leidinių „Kodėl homoseksualų santuokos nėra santuokos“ mokykloms ir pan.
Visai tai veiklai vykdyti 2018 metais Krikščioniškosios kultūros institutas iš fizinių asmenų ir dviejų lenkiškų organizacijų gavo daugiau nei 130 tūkst. eurų, iš kurių daugiausia pinigų institutui skyrė Lenkijoje įregistruotas kunigo Petro Skargos fondas – 75 tūkst. eurų.
2019 metais institutas iš tų pačių šaltinių gavo dar didesnį finansavimą – beveik 196 tūkst. eurų, iš jų vėlgi didžiausia suma – 82 tūkst. eurų – buvo lenkiškojo Petro Skargos fondo duoti pinigai. Beje, beveik pusė tos visos gautos sumos – daugiau nei 91 tūkst. eurų – buvo išmokėta instituto darbuotojų (kurių metų pradžioje dirbo 5, o metų pabaigoje – 4, tarp jų ir vadybininkas M. Katelynas) atlyginimams.
Lietuvos žurnalistai kartu su Lenkijos kolegomis ėmė aiškintis, kas per paukštis tas Petro Skargos fondas Krokuvoje, taip dosniai remiantis viešąją įstaigą Vilniuje, kurioje dirba vos keli darbuotojai, o užsiima galai žino kuo.
Ta tema tuomet (2018 m. ir vėliau kartu su kitais) rašęs žinomas naujienų portalo „15min“ tyrimų redaktorius Šarūnas Černiauskas ir nepriklausomas Lenkijos žurnalistas Wojciechas Ciesla, irgi domėjęsis Petro Skargos fondu, savo straipsniuose yra paskelbę, kad katalikų Bažnyčia Lenkijoje jau prieš keletą metų viešai atsiribojo nuo to fondo ir su juo susijusių organizacijų veiklos. Be to, W. Cieslos teigimu, Petro Skargos fondas per tarptautines organizacijas yra susijęs su Vladimiru Jakuninu – vienu artimiausių Vladimiro Putino bendražygių.
Dar daugiau laiko skirs politiniam darbui
Apie visa tai iki šiol galima pasiskaityti viešai skelbiamuose Š. Černiausko ir kitų žurnalistų straipsniuose internete. Tačiau mūsų rajono tarybos nariui ir tuometiniam Krikščioniškosios kultūros instituto vadybininkui M. Katelynui, regis, mažai terūpėjo, iš kur jis gauna atlyginimą, – mūsų rajono tarybos narys 2020 metais tapo šios viešosios įstaigos generaliniu direktoriumi. O išėjo iš to darbo prieš trumpiau nei metus, kai instituto darbuotojų, Registrų centro duomenimis, praktiškai nebeliko, o respublikinėje žiniasklaidoje vėl sumirgėjo gana aštri kritika apie Krikščioniškosios kultūros institutą ir jo generalinį direktorių. Bet gal taip sutapo.
Pats M. Katelynas, atsakydamas į „Merkio krašto“ klausimą, kodėl išėjo iš vadovaujamo ir palyginti neblogai apmokamo darbo VšĮ Krikščioniškosios kultūros institute, „taip sakant, į niekur“, paprieštaravo „į niekur“ neišėjęs, nes: „Matydamas itin padidėjusį mano darbo taryboje įvertinimą (2019 m. gauti 235 balsai, 2023 m. gauti 706 balsai) nusprendžiau dar daugiau laiko skirti politiniam darbui, kurį atlikti mane įpareigojo rinkėjai“.
Bet apie politinį M. Katelyno darbą – kitame numeryje.
Martyno Katelyno darbai ir uždarbiai
Pajamomis nesiskundžia
Kaip jau rašėme šio straipsnio pradžioje, publikuotoje vasario 23 dieną „Merkio krašte“, iš rajono tarybos nario Martyno Katelyno redakcijai atsiųstų atsakymų taip ir nepaaiškėjo, kodėl jis negauna tarybos nario atlyginimo.
Tiesa, M. Katelynas nepaneigė, kad yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ir gauna bedarbio pašalpą, bet tvirtino turįs „darbą“. Tačiau iš tų darbų, ką jis paminėjo, tik iš vieno galima gauti pajamų – iš ūkininkavimo, nors tos savo „individualios veiklos pagal pažymą“ nei Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), nei Vyriausiajai valstybinės etikos komisijai (VTEK) rajono tarybos narys nėra deklaravęs, nes esą „nėra būtina“.
O apie darbą viešojoje įstaigoje Krikščioniškosios kultūros institute Vilniuje, kur M. Katelynas nuo 2017 iki 2020 metų ėjo vadybininko pareigas, o nuo 2020 iki 2023 metų pavasario – generalinio direktoriaus su beveik 32 tūkst. eurų metinėmis pajamomis, rajono tarybos narys nė neužsiminė. Gal todėl, kad jautėsi ir taip pernelyg išgarsėjęs respublikinėje žiniasklaidoje dėl jo paties ir instituto įtartinos veiklos bei dar įtartinesnių šią veiklą dosniai finansuojančių šaltinių, sietų su artimu Vladimiro Putino bendražygiu Vladimiru Jakuninu.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viešai skelbiami metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų duomenų išrašai rodo, kad nuo 2019 iki 2022 metų M. Katelyno deklaruotas turtas ir piniginės lėšos padidėjo nuo 18,5 tūkst. eurų iki beveik 71 tūkst. eurų. Be to, 2022 metais tuomet 27-erių metų amžiaus rajono tarybos narys dar buvo deklaravęs ir 24,5 tūkst. eurų dydžio paimtą bei negrąžintą paskolą.
Tačiau dabar, kaip M. Katelynas teigė „Merkio kraštui“, savo pajamomis jis „tikrai“ nesiskundžia ir šiuo metu, be ūkininkavimo, studijuoja biochemijos doktorantūroje, o „matydamas itin padidėjusį mano darbo taryboje įvertinimą (2019 m. gauti 235 balsai, 2023 m. gauti 706 balsai)“, kaip pats rašė, „nusprendžiau dar daugiau laiko skirti politiniam darbui, kurį atlikti mane įpareigojo rinkėjai“.
Su R. Radžvilu, bet paskui V. Mikalauską
Tad pakalbėkime apie M. Katelyno politinį darbą, kuris dar įdomus tuo, kad glaudžiai, kaip matysime, siejasi su daug labiau mums žinomu politiku Vidu Mikalausku.
M. Katelyno politinio darbo pradžia turbūt galima laikyti jo veiklą visuomeniniame komitete „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“, su kuriuo Vilniaus universiteto (VU) profesorius Vytautas Radžvilas susiruošė dalyvauti 2019 metų gegužės 26 dienos rinkimuose į Europos Parlamentą.
Dar tų pačių metų vasarį prof. V. Radžvilas viešai paskelbė rinkimų programą ir išvardijo 141 komiteto narį, tarp kurių 52-uoju numeriu buvo įrašytas „buvęs Varėnos meras“ V. Mikalauskas, o 67-uoju – VU studentas M. Katelynas. Be to, M. Katelynas buvo paskirtas koordinuoti komiteto veiklą bei vadovauti rinkimų štabui.
O bekoordinuodamas komiteto „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“ veiklą ir bevadovaudamas rinkimų į Europarlamentą štabui, šio komiteto narys M. Katelynas kartu su V. Mikalausku spėjo sudalyvauti… ir tų pačių 2019 metų pirmiau (kovo 3 dieną) įvykusiuose savivaldos rinkimuose į Varėnos rajono tarybą.
Bet į aukščiausiąją mūsų rajono valdžią tiedu prof. V. Radžvilo komiteto nariai ėjo jau kaip… Lietuvos centro partijos, kuriai tuo metu pirmininkavo Naglis Puteikis, nepartiniai kandidatai (ir nė vienas jų VRK nedeklaravo, kad priklauso V. Radžvilo komitetui).
O šiaip M. Katelynas nė neslėpė, kad jis, kaip ir „visas“ Lietuvos centro partijos kandidatų į Varėnos r. tarybą sąrašas, yra „nepartinis“, ir Centro partija tepasinaudota tik kaip „platforma“, o asmeniškai jo „partija“ yra „radzvilas2019.lt“ (nuoroda į visuomeninio komiteto „Vytautas Radžvilas: grąžinkime valstybę!“ narių sąrašą).
Tikslas – į merus iškelti buvusį „ilgametį Centro partijos narį“
Tokią savo poziciją M. Katelynas atskleidė „feisbuko“ paskyroje diskutuodamas su M. B. ir M. K. (pavardės redakcijai žinomos), kurie iš jo šaipėsi: „Jūs einate kaip Centro partijos narys, tačiau ne tos, kur Puteikis? Ar tos, bet jūs su ja nesusijęs? Ar yra toks Radžvilas ir Puteikis, ar yra Radžvilo centro partija? (…) Ką bandote apgauti savo tokiu „aš nepartinis“?“
Į tai M. Katelynas atsako: „Jūs turbūt nesuvokiate, kad rinkimuose galima dalyvauti ir nesant partijos nariu. (…) Rinkimams tik pasinaudojome platforma, o mūsų keliamas kandidatas į merus yra ilgametis Centro partijos narys (šiuo metu jau nebe), jos kūrime ir veikloje dalyvavo dar kartu su Romualdu Ozolu, jeigu jums ši pavardė kažką sako. Išsilavinusiam žmogui tikrai turėtų sakyti.“
Na, išsilavinusiam žmogui daug ką sako ne tik Lietuvos centro partijos įkūrėjo ir jos ilgamečio pirmininko R. Ozolo pavardė, bet ir R. Ozolą itin įskaudinusio „ilgamečio Centro partijos nario“ (tuo metu jau nebe) V. Mikalausko politinė išdavystė 2011 metais.
Trumpai priminsime, kad tais metais ilgametis rajono meras ir Centro partijos Varėnos skyriaus pirmininkas V. Mikalauskas, į savivaldos rinkimus tradiciškai ėjęs su aukštai iškelta Centro partijos vėliava, pirmąkart nebebuvo išrinktas meru. Šį postą tuomet užėmė Lietuvos socialdemokratų partijos Varėnos skyriaus pirmininkas Elvinas Jankevičius (merą tuomet rinkdavo išrinktoji rajono taryba).
Ir ką gi tada darė eiliniu rajono tarybos nariu tapęs ilgametis centristų lyderis V. Mikalauskas? Ogi, praėjus vos pusmečiui po rinkimų, spjovė į savo rinkėjus ir beveik su visu Centro partijos Varėnos skyriumi (apie 100 narių) urmu perbėgo pas mero E. Jankevičiaus vadovaujamus Varėnos socialdemokratus, nepasivarginęs apie tai bent jau informuoti tuometinio Lietuvos centro partijos garbės pirmininko R. Ozolo.
Varėniškiai rinkėjai išdavystės neatleido
Kad R. Ozolą tokia V. Mikalausko išdavystė „vardan valdžios“ labai įskaudino, nereikia nė sakyti – tai buvo jam triuškinantis smūgis iš pasalų. Apie tai pats R. Ozolas parašė „Merkio krašto“ redakcijai atsiųstame savo laiške, skirtame „Lietuvos Centro partijos nariams“, kurį išspausdinome 2011 m. rugsėjo 16 d. laikraščio numeryje (žr. faksimilę apačioje).
Tuo tarpu rajono tarybos narį socialdemokratą V. Mikalauską dėkingas socialdemokratas meras E. Jankevičius netrukus paskyrė vicemeru. O 2013 metais naujieji Varėnos socialdemokratai, ne be tuometinio Premjero pareigas ėjusio Socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus pagalbos, merą E. Jankevičių „iškomandiravo“ į Vilnių užimti jam iš anksto paruoštos vidaus reikalų viceministro vietos. Ir V. Mikalauskas vėl tapo rajono meru, ko ir siekė. Bet tai jau buvo paskutinis jo vos poros metų „pasispardymas“ mero poste.
Rajono meru Socialdemokratų partijos nariui V. Mikalauskui nebepavyko tapti nei 2015 metų tiesioginiuose mero rinkimuose, nei 2019 metų rinkimuose jau kaip Lietuvos centro partijos kandidatui, nors ir ne partiniam, – kartą skaudžiai apvilti net ir ištikimiausi varėniškiai rinkėjai jam šito nebeleido.
Apie „ilgamečio Centro partijos nario“ politinius viražus tuometiniam dar „žaliam“ politikui M. Katelynui – 2019 metais įsirašiusiam kartu su V. Mikalausku į prof. V. Radžvilo komiteto narius ir po to abiem sėkmingai kandidatavus į Varėnos r. tarybą pagal Centro partijos kandidatų sąrašą – gal niekas nė nesivargino pasakoti. O jau V. Mikalauskui tikrai nebuvo sudėtinga sava versija 24-erių metų jaunuolį įtikinti taip, kad tas, kaip matysime, iki šiol ja kone šventai tiki.
Į Seimą – su Nacionaliniu susivienijimu
Beje, tų pačių 2019 metų gegužės 26 dienos rinkimuose į Europarlamentą dalyvavęs visuomeninis komitetas „Vytautas Radžvilas: grąžinkime valstybę!“, kurį koordinavo ir rinkimų štabui vadovavo mūsų rajono tarybos nariu tapęs M. Katelynas, nelaimėjo nė vieno mandato.
Bet prof. V. Radžvilas jau po metų susiruošė į Seimą, 2020-ųjų kovo 7 dieną įsteigęs politinę partiją – Nacionalinį susivienijimą – bei tapęs jos pirmininku.
Naujosios politinės partijos paviešintus „15 programos punktų“ iki šiol galima rasti internete, ir kai kurie iš jų gana radikalūs, pavyzdžiui: „Partija sieks, kad būtų nutrauktas valstybės kišimasis į šeimų gyvenimą ir panaikinta nacionalinė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba; Konstitucinio Teismo panaikinimas; naikinti išlaikytinių mentalitetą ir mažinti išmokas pagalbos neieškantiems alkoholikams, nuolatiniams bedarbiams bei vaikų tėvų nežinančioms daugiavaikėms mamoms“ ir kt. Apskritai Nacionalinis susivienijimas laikomas kraštutinių dešiniųjų, konservatyviųjų, nacionalistinių pažiūrų politine partija, nors kai kas gal mano kitaip.
Tuo tarpu mūsų rajono tarybos narys M. Katelynas, išrinktas pagal Centro partijos kandidatų sąrašą, netruko įstoti į prof. V. Radžvilo šviežiai sukurtą politinę partiją ir tuojau pat buvo įtrauktas į jos kandidatų, pasirengusių tapti seimūnais, sąrašą labai aukštoje pozicijoje – 5-uoju numeriu.
Be to, Nacionalinis susivienijimas savo narį M. Katelyną iškėlė kandidatu į Seimą ir vienmandatėje Dzūkijos rinkimų apygardoje. Bet Nacionalinio susivienijimo kandidatui ir tuo pačiu mūsų rajono tarybos nariui, išrinktam pagal Lietuvos centro partijos kandidatų sąrašą, į Seimą per 2020 m. spalio 11 dienos rinkimus nei per vienmandatę, nei per daugiamandatę rinkimų apygardas patekti nepavyko. (Nebuvo išrinktas į Seimą ir nė vienas kitas Nacionalinio susivienijimo kandidatas.)
Tebežavi buvę Varėnos centristai
Tačiau mūsų rajono tarybos narys M. Katelynas narystės Nacionaliniame susivienijime neatsisakė ir aktyviai dalyvavo šios politinės partijos veikloje. Nuo 2020 metų rugsėjo dirbdamas Krikščioniškosios kultūros instituto, jau tuomet prieštaringai vertinto dėl savo veiklos ir ypač finansavimo šaltinių, generaliniu direktoriumi rajono tarybos narys aktyviai protestavo prieš LGBT partnerystę, eitynes, o jo „feisbuko“ paskyroje pareikštą mintį, kad „stabdyti nelegalus nuo neteisėto patekimo į Lietuvą“ būtų galima „jėga, prireikus – ir mirtinomis priemonėmis“, iki šiol cituoja respublikinė žiniasklaida.
Narystės Nacionaliniame susivienijime M. Katelynas neatsisakė ir antrąkart kandidatuodamas į mūsų rajono tarybą praėjusių metų savivaldos rinkimuose jau nebe kaip Centro partijos, bet kaip… Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas tame pačiame kandidatų sąraše kartu su neginčijamu jo politiniu autoritetu V. Mikalausku.
Respublikinė žiniasklaida dar prieš minėtuosius rinkimus subruzdo stebėdamasi, kaip kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Nacionalinio susivienijimo narys, pasisakantis prieš LGBT, atsidūrė viename kandidatų sąraše su kairiaisiais socialdemokratais, LGBT palaikančiais. Ką į tai atsakė M. Katelynas, žurnalistų atvirai išvadintas veidmainiu, galima pasiskaityti straipsniuose „Politinės metamorfozės: iš prieš LGBT pasisakančio Krikščioniškosios kultūros instituto – į LSDP rinkimų sąrašą“, „Veidmainystė. Kovoja prieš LGBTQ+, bet randa vietą socialdemokratų rinkimų sąraše“, iki šiol publikuojamuose internete.
O bene vienas iš pagrindinių M. Katelyno žurnalistams išsakytų argumentų, kas lėmė jo pasirinkimą šįkart eiti į rajono tarybą su socialdemokratais, – „daugiau asmeninės ir politinės politikų savybės, be to, LSDP Varėnoje yra ir vieno didžiausių mano autoritetų, valstybės kūrėjo Romualdo Ozolo buvusios Centro partijos dalis, žmonės, perėję čia po Ozolo pasitraukimo“.
Visai neblogai sekasi
Na, po tokio M. Katelyno argumento belieka priminti prieš savaitę „Merkio krašte“ publikuotą Aloyzo Tendzegolskio (jei ši pavardė rajono tarybos nariui, biochemijos doktorantui ir ūkininkui ką nors sako) vieno sakinio feljetoną: „Mokytojas Mikalauskas toks stiprus, kad jo mokiniai rajono taryboje niekada nepasveiks“.
Nes juk pagrindinė „valstybės kūrėjo Romualdo Ozolo buvusios Centro partijos dalis“, kaip jau priminėme šiame straipsnyje, ir yra „ilgametis Centro partijos narys“ V. Mikalauskas, kuris kartu su jo vadovaujamais Varėnos centristais 2011 metais gana niekšingai išdavė R. Ozolą ir tuometinę Centro partiją.
Ką padarysi, kai tokios „buvusios Centro partijos dalies“ „asmeninės ir politinės politikų savybės“ žavi ne tik V. Katelyną, bet ir tos „dalies“ rinkėjus.
Kita vertus, M. Katelynui, kartu su tąja „dalimi“ – Vidu Mikalausku, Algiu Miškiniu, Daiva Tamulevičiene – ir dar su dviem Socialdemokratų partijos kandidatais išrinktam į rajono tarybą, o visiems susivienijus į opozicinę Socialdemokratų frakciją, politinis darbas visai neblogai sekasi.
Antai frakcija nepartinį M. Katelyną delegavo ne tik į svarbų Kontrolės komiteto pirmininko postą (M. Katelynas taip pat yra Biudžeto ir finansų komiteto narys), bet ir šių metų vasario 13 dienos tarybos posėdyje išsirinko jį opozicijos lyderiu vietoj Povilo Saulevičiaus.
Be to, M. Katelynas po šaršalo respublikinėje žiniasklaidoje atsisakė narystės Nacionaliniame susivienijime ir išėjo iš Krikščioniškosios kultūros instituto.
Tad, regis, nėra nė ko abejoti, kad mūsų rajono tarybos narys M. Katelynas, pamatęs „itin padidėjusį“ jo darbo taryboje įvertinimą, kaip jis rašė „Merkio kraštui“, yra pasiryžęs „dar daugiau laiko skirti politiniam darbui“, kurį atlikti jį „įpareigojo rinkėjai“.
Diana Zubavičienė
