Sekmadienis, 21 sausio, 2024
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaNaujienosMatuizos irgi nori herbo

Matuizos irgi nori herbo

Rajono taryba paskutiniajame praėjusių metų posėdyje prieš pat Kalėdas visais balsais pritarė Matuizų seniūnijos iniciatyvai sukurti Matuizų kaimui herbo etalono ir antspaudo projektus pagal pateiktus šešis pirminius eskizus…

Sprendimo projektą dėl Matuizų herbo su pridėtais šešiais herbo etalono ir heraldinio projekto pirminiais eskizais rajono tarybai pristatė pats Matuizų seniūnas Mindaugas Matuiza.
Rajono taryba be diskusijų priėmė sprendimą pritarti, jog Matuizų kaimas, kaip seniūnijos centras, turėtų savo herbą, ir tuo pačiu įgaliojo merą Algį Kašėtą kreiptis į Lietuvos heraldikos komisiją, kad ši sukurtų seniūnijos prašomus heraldikos elementus.
Kaip „Merkio kraštui“ vėliau sakė Matuizų seniūnas M. Matuiza, visus šešis Matuizų kaimo herbo etalono ir heraldinio projekto eskizus nupiešė garsus dailininkas, grafikas ir herbų kūrėjas Arvydas Každailis.
„Gavę tuos eskizus, aptarėm su kaimo bendruomene, kuris geriausiai tiktų Matuizų herbui, tai daugumai labiausiai patiko, kur pavaizduotas traukinys“, – pasakojo seniūnas.
Tokių eskizų su traukiniu, gal tiksliau – su garvežiu, yra du. Pašnekovas pritarė, kad apatinėje vieno kurio iš tų eskizų dalyje po traukiniu vietoj nupieštų trijų gaidžių arba usnies galėtų būti kas nors, susijęs su Matuizų plytine, pavyzdžiui, – plytos. Panašu, kad ir šis variantas buvo aptartas su kaimo bendruomene. Juk Matuizos kadaise ilgus metus plačiai garsėjo būtent savo plytine, kurioje dirbo ne viena matuiziškių karta (ir tebedirba iki šiol, plytinę nupirkus estams), o iš Matuizų plytų pastatyta daugybė pastatų ne tik mūsų rajone, bet ir visoje Lietuvoje, taip pat užsienyje.
Bet dabar jau Heraldikos komisija spręs, koks bus Matuizų herbas, iš tų šešių eskizų, anot seniūno M. Matuizos, atrinkusi gal tik tris ar keturis.
Tuomet Matuizos būtų aštunta vietovė mūsų rajone, turinti tokį savo heraldinį simbolį. Be šio kaimo, savo herbus jau turi Perloja, Valkininkai, Merkinė, Marcinkonys, Senoji Varėna, Dubičiai ir Varėna.
Iš jų pirmiausia Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu prieš 31 metus – 1993-ųjų sausio 28 dieną – buvo patvirtintas dabartinis Perlojos herbas. Jame pavaizduotas rudas stumbras auksiniais ragais ir kanopomis su auksiniu lotynišku kryžiumi ant galvos sidabriniame (šviesiai pilkame) lauke su žalia papėde. Beje, panašų herbą, taip pat laisvojo miesto vardą ir Magdeburgo (savivaldos) teises Perloja jau buvo gavusi dar 1792 m. balandžio 26 dieną, valdant Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Stanislovui Augustui Poniatovskiui.
Dabartinis Valkininkų herbas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo patvirtintas tais pačiais metais kaip ir Perlojos – 1993-ųjų kovo 30 dieną. Herbe – auksinis liūtas sidabriniu liežuviu ir nagais raudoname lauke; skydą supa žalių laurų lapų ir šakelių vainikas su raudonomis uogomis, apačioje surištas raudonu kaspinėliu. Panašų herbą Valkininkams 1792 m. birželio 26 dieną buvo suteikęs tas pats Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas.
Dabartinis Varėnos herbas – auksinė bitė mėlyname lauke virš šešių viržių žiedų sidabriniais vainiklapiais ir auksiniais taurėlapiais – buvo patvirtintas 1995 m. sausio 12 dieną, t. y. prieš 29-erius metus. Panašus Varėnos miesto herbas buvo sukurtas sovietiniais metais, – 1969 m. kovo 24 dieną, bet vos po metų jį uždraudė tuometinis Lietuvos komunistų partijos centro komiteto antrasis sekretorius V. Charazovas.
Dabartinis Merkinės herbas buvo patvirtintas 1996 m. vasario 20 dieną. Jame pavaizduotas sidabrinis vienaragis raudonu liežuviu, auksiniu ragu ir auksinėmis kanopomis mėlyname lauke. Tiesa, Merkinė savo herbą pirmąkart gavo prieš daugiau nei 450 metų – nuo 1569 m. gruodžio 7 dienos, kai kunigaikštis Žygimantas Augustas suteikė Merkinei Magdeburgo teises. Deja, privilegijos originalas su spalvotu miesto herbu neišliko, tačiau yra žinomas to meto privilegijos nuorašas Lietuvos Metrikoje.
Marcinkonys savo herbu pirmąkart galėjo pasidžiaugti 2004 m. birželio 1 dieną, jo etalono autorius – A. Každailis. Herbe vaizduojamos trijų vilkų galvos raudonais liežuviais sidabriniame lauke; virš jų – penki dvigubi auksiniai patriarchaliniai kryžiai raudonoje juostoje.
Senosios Varėnos herbas – sidabrinis kunigaikščio Vytauto medžioklės ragas ir aukso spalvos heraldinės gegnės raudoname fone – Prezidento dekretu buvo patvirtintas 2013 m. kovo 10 dieną (herbo etalono autorius A. Každailis).
Dubičių herbas patvirtintas 2015 m. liepos 16 dieną. Jame pavaizduotas auksinis elnias sidabriniais ragais, sidabrinėmis kanopomis ir liežuviu raudoname fone – aliuzija į Vytauto Didžiojo medžioklę Dubičių apylinkėse, o raudona ir auksinė spalvos simbolizuoja vietos žmonių kovą už laisvę ir jų pralietą kraują. Šio herbo etaloną taip pat sukūrė dailininkas A. Každailis.
Diana Zubavičienė

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai