Medžius nuomojamoje žemėjeišsikirtusiam merkiniškiui – penkiaženklė bauda

Lietuvos įstatymai numato, kad pjauti ar genėti medžius vos užsigeidus nevisuomet galima, mat kai kuriais atvejais tam pirmiausia reikia gauti atskirą savivaldybės administracijos leidimą, antraip gali tekti susimokėti solidžią baudą, kaip tai nutiko vienam merkiniškiui…

Praėjusį mėnesį Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) bandė iš merkiniškio prisiteisti 18 tūkst. 648 eurų, mat, vyras, neturėdamas Varėnos rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo, išsinuomotoje valstybinėje žemėje iškirto 88-ias pušis ir 1 beržą, teisės aktų nustatyta tvarka priskiriamus saugotiniems želdiniams.
Aplinkosaugininkai nustatė, kad savo veiksmais merkiniškis pažeidė Želdynų įstatymą, tad jam buvo surašytas ir paštu išsiųstas pasiūlymas gera valia atlyginti padarytą žalą aplinkai, tačiau kirtėjas padarytos žalos neatlygino. 
Spalį įvykusiame teismo posėdyje AAD teismo prašė ieškinį tenkinti, nurodęs, kad merkiniškis žalą galėtų atlyginti per dvejų metų laikotarpį. Tuo tarpu merkiniškis pageidavo, kad AAD ieškinys šioje civilinėje byloje išvis būtų atmestas. Jis pasakojo 2019 metais iš valstybės 25-eriems metams išsinuomojęs 2,7694 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, kurio daugiau nei pusė (1,4345 ha) apaugusi medžiais ir krūmais.
Po metų, 2020-aisiais, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Varėnos skyrius patikrino, kaip merkiniškis ta valdiška žeme naudojasi, ir nustatė, kad žemės sklypas – apleistas. Kadangi nuomininkui buvo liepta per 3 mėnesius susitvarkyti, kitaip žemės nuomos sutartis bus nutraukta, merkiniškis be savivaldybės sutikimo išpjovė 89 medžius. Vyras teisinosi, kad NŽT jo neperspėjo, jog šalinant želdinius, reikia laikytis tam tikros įstatymu nustatytos tvarkos ir sąlygų, tad žalą jis padaręs netyčia.
Sklypo nuomininkas prašė sumažinti ieškinyje nurodytą sumą dėl prastos šeimos turtinės padėties, nurodęs, kad augina 2 vaikus, žmona šiuo metu niekur nedirba, o jis pats yra ūkininkas, tačiau – derlius prastas, mažėja grūdų supirkimo kainos, be to, teigė turįs beveik 25 tūkst. eurų dydžio skolų. Kaltinamasis taip pat siūlėsi nuostolius atlyginti pasodindamas pušų mišką, nes turi asmeninį 1,5 ha žemės sklypą, netinkamą žemės ūkiui, bet tinkamą miškui įveisti.
Atsižvelgęs į aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas nusprendė AAD ieškinį tenkinti iš dalies ir jo prašomą priteisti sumą sumažino perpus – iki 9 tūkst. 324 eurų, kuriuos merkiniškis turės atlyginti per 24 mėnesius, tai yra, AAD kas mėnesį mokėti po 400 eurų.
Trumpai priminsime, kad pagal šiuo metu galiojančius kriterijus valdiškoje žemės ūkio paskirties žemėje saugotiniems želdiniams priskiriami 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys ir miškinės kriaušės. Kertant ir intensyviai genint šiuos saugotinus medžius ar krūmus, būtina gauti savivaldybės administracijos leidimą.
Specialų leidimą privalo gauti ir privačių žemės ūkio paskirties sklypų šeimininkai, norintys iškirsti ąžuolus, uosius, klevus, guobas, skroblus, skirpstus, bukus, vinkšnas, liepas, maumedžius, beržus ar pušis, kurių skersmuo yra 30 cm ir didesnis.
Tuo tarpu kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijose, privačioje žemėje mieste saugotini yra 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, ne mieste saugotini šių rūšių medžiai – 30 cm ir didesnio skersmens.
Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui.
Evelina Kuliešė