Praėjusį penktadienį (kovo 14 dieną) į Varėnos kultūros centro kino ir parodų salę gausiai susirinkę Dzūkijos miško savininkai – pasiruošę diskutuoti su Aplinkos ministerijos, norinčios labai sugriežtinti miškų kirtimo tvarką, – vadovais, pastarųjų, deja, nesulaukė nė vieno…
Šių metų vasario pabaigoje Aplinkos ministerija pranešė parengusi Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūlo patikslinti praėjusios kadencijos Seimui pateiktą Miškų įstatymo projektą. Vyriausybės nutarimo projekte numatyta draustiniuose esančius miškus priskirti griežčiausiai saugomai miškų grupei, o miškus 1 kilometro atstumu nuo miestų – rekreacinio prioriteto grupei. Miškų įstatymo pataisomis Aplinkos ministerija siūlo visiškai uždrausti pagrindinius miško kirtimus nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose, o regioniniuose parkuose – riboti.
Kovo 7 dienos „Merkio krašte“ Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) paskelbė, kad priėmus Aplinkos ministerijos siūlomas pataisas, daugelis miško savininkų liktų be jokių realių teisių į savo nuosavybę, ir kvietė Dzūkijos miško savininkus į sueigą Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje ginti savo nuosavybės teisių. Į susitikimą atvyko pilnutėlė salė miškų savininkų, taip pat – rajono vicemeras Alvydas Verbickas, savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, ekologas Antanas Labanauskas bei Seimo nariai socialdemokratai Audrius Radvilavičius ir Martynas Katelynas.
LMSA Varėnos skyriaus pirmininkas, UAB „Log Forest“ direktorius Mantas Lesniauskas apgailestavo, kad laukiamiausi „svečiai“ iš Aplinkos ministerijos, nors buvo iš anksto pakviesti, sueigoje nepasirodė…
Drastiškam apribojimui nepritaria
Seimo narys Audrius Radvilavičius teigė ir pats esąs „diplomuotas miškininkas“, tad Aplinkos ministerijos planai smarkiai sugriežtinti miškų kirtimo tvarką jam irgi „kelia didžiulį nerimą“. „Esame paskaičiavę, kad medienos pramonė sugeneruoja grubiai 5 procentus bendrojo vidaus produkto, kurių mes dabar ieškome valstybės saugumui, – kalbėjo A. Radvilavičius. – Jeigu tapsime neargumentuotų sprendimų įkaitais, valstybei dėl to bus tikrai liūdnos pasekmės. Turime kritinį laiko tarpą, kai dar galime susivienyti ir bandyti sustabdyti šitą beatodairišką „žaliavimą“. Atėjo laikas saugoti miškus nuo miško saugotojų“.
Aplinkos ministerijos siūlomas Miškų įstatymo pataisas detaliau aptarė LMSA pirmininkas Algis Gaižutis. Pasak pranešėjo, viena miškingiausių Lietuvos teritorijų yra Dzūkijos nacionalinis parkas, kuriame miškai užima 48,4 tūkst. hektarų plotą, iš jų privatūs miškai sudaro 29,5 tūkst. ha, valstybiniai – 18,2 tūkst. ha.
Tuo tarpu miško kirtimai visos Lietuvos mastu, LMSA pirmininko pateiktais paskaičiavimais, būtų uždrausti privačiuose miškuose, kurių bendras plotas siekia 130-150 tūkst. ha, o tai esą yra apie 1,5 mlrd. vertės turtas. Jeigu Vyriausybė patvirtintų Miškų įstatymo projekto pakeitimus, kaip aiškino A. Gaižutis, miškų savininkai per ateinantį dešimtmetį patirtų iki 320 mln. eurų nuostolių. Ir nors ministerija yra numačiusi galimybę išmokėti kompensacijas visiems privačių miškų savininkams, kurių miško žemėje visiškai uždraudžiami pagrindiniai miško kirtimai, A. Gaižutis teigė, kad tokių pinigų valstybės biudžete – nėra, mat kompensacijoms kasmet reikėtų iki 32 mln. eurų.
„Numatoma mokesčių reforma, norima surinkti kelis šimtus milijonų eurų valstybės reikmėms finansuoti, nes visai šalia vyksta agresyvus karas, ir neaišku, kur ruso batas pasuks. Šnekama, kad reikia kurti darbo vietas, vystyti ekonomiką ir iš jos augimo uždirbti lėšų šalies ir savivaldybių reikmėms. Vien medienos pramonės metiniai pardavimai siekia maždaug 1,2 mlrd. Per 80 metų Lietuvoje miškų padaugėjo beveik 800 tūkst. hektarų, dauguma yra privatūs. Mums, privačių miškų savininkams, svarbus racionalus ir sąžiningas požiūris į mūsų nuosavybės tvarkymą. Reikia jūsų balso, kad politikai matytų, jog esate pasiryžę atstovauti savo interesams. Turime aiškiai pasakyti, kad nepritariame tokiam drastiškam miškų kirtimo apribojimui, kuris nėra paremtas nei mokslu, nei praktika“, – į miškininkus kreipėsi LMSA pirmininkas, pridūręs, kad kovo 26 dieną miškų savininkų atstovai žada susitikti su ministru pirmininku Gintautu Palucku.
Žala jau padaryta
Štai sueigoje dalyvavęs vietinės UAB „Dzūkijos miškas“ direktorius komercijai Sergejus Lavrenovas kreipėsi į atvykusius Seimo narius: „Negi miškininkas yra „persona non grata“ (liet. nepageidaujamas asmuo – aut.)? Mums tikrai yra skaudu. Be to, yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje aiškiai parašyta, kad privati nuosavybė – neliečiama. O jeigu tu nori visuomeninėms ar kitokioms reikmėms pasiimti tą privačią nuosavybę, pirmiausia turi su jos savininku suderinti, ar jis sutiks ir kokiais būdais. O čia – atėjo, buldozeriu nustūmė, ir jūs, kaimiečiai, gyvenkite kaip norite. Prašome Seimo narių, kad sustabdytų šituos marazmus“.
Marcinkonyse įsikūrusios įmonės „Litpinus“ savininkas Gintaras Stankaitis kalbėjo, kad Lietuva per 40 metų miškingumą padidino nuo 22 iki 33 procentų. „O dar sako, kad miškininkai dirbti nemoka. Baisiausia, kad purvais miškininkus drabsto žmonės, visiškai nieko nenusimanantys apie miškininkystę. Nesupranta, kad mes stengiamės, jog tas miškas augtų. Tuos miškus, kurie dabar kertami, užaugino kirvis“, – tvirtino G. Stankaitis.
Miškininkas nuo Kauno, LMSA narys Darius Dumbrava aiškino, kad Miškų įstatymo projektas dar nėra patvirtintas, bet miškininkams jau padaryta didelė skriauda. „Aplinkos ministerija pasiuntė žinutę rinkai, kad investuoti į nacionaliniuose parkuose esantį mišką yra artima beprotybei. Visus šiandien susirinkusius miškų savininkus galiu patikinti, kad jūsų miškas bent jau šiandien nieko nekainuoja. Taigi žala jau padaryta, o kad ji būtų ištaisyta, iš Vyriausybės reikėtų sąmoningų, proaktyvių veiksmų, įtikinant investuotojus, kad suklydo ir kad bent jau kelis dešimtmečius į priekį tokių panašių nesąmonių nedarys. Net jeigu mums pavyks pasipriešinti Miškų įstatymo pakeitimams, ta žinutė investuotojų galvose vis tiek liks – kad tai gali bet kada pasikartoti“, – kalbėjo D. Dumbrava.
Tuo tarpu LMSA valdybos narys Gediminas Lastauskas iš Alytaus rajono trumpai apžvelgė situaciją medienos rinkoje. „Paskutinės naujienos Dzūkijos krašte – beržo rąstai, popiermedis pradėjo neturėti paklausos. Gera žinia, kad Pagiriuose pastatyta nauja gamykla kitą savaitę pradės pirkti medieną. Biokuro sezonas irgi buvo labai prastas. Biržoje biokuro kaina pradėjo ristis nuo gruodžio pradžios ar gal netgi anksčiau. Manau, daug kas turi neparduotų krūvų šakų, ir jų kaina krenta. Poreikis galbūt atsiras vasaros viduryje“, – pažymėjo G. Lastauskas.
Pasisakyti buvo paprašytas ir Seimo narys socialdemokratas, merkiniškis Martynas Katelynas, prisipažinęs, kad „visa ši problematika“ jam yra nauja. „Ką galiu pasakyti – mes nesame komunistinė valstybė ir niekas turto neatims. Kažkokie ribojimai galbūt bus, galbūt nebus. Sunku spekuliuoti, ir aš nenoriu to daryti. Spėju, kad pagrindinis ministerijos argumentas bus, kad 85 procentai Lietuvos visuomenės, tai yra ne vieną kartą atlikta apklausa, pritaria kirtimų ribojimui saugomose teritorijose. Kitas aspektas – teisėti savininkų interesai. Turi būti rastas balansas tarp socialinio, ekonominio ir visų kitų interesų, negali būti taip, kad viena pusė sodinama, o kita – gauna viską. Tikiuosi, kad į Seimą ateis gerokai perdarytas Miškų įstatymas, negu dabar yra pateikta derinimui. Tikiuosi, kad socialiniai partneriai parodys ministerijai kelią, kaip būtų galima viską padaryti kryptingiau, ir turėsime visus tenkinantį projektą“, – kalbėjo M. Katelynas.
„Įdomus plėšikavimo būdas“
Netikėtai miškininkų sueigos metu LMSA pirmininkas A. Gaižutis pranešė, kad kovo 18 dieną LMSA atstovai kviečiami į Aplinkos ministeriją už uždarų durų aptarti jos iniciatyvos dėl Miškų įstatymo nuostatų. Kitą dieną „Merkio kraštas“ susisiekė su A. Gaižučiu ir pasiteiravo, ką asociacijos atstovai nuvykę į ministeriją išgirdo ir dėl ko pavyko susitarti.
„Aplinkos viceministrui išsakėme pastabas ir argumentus. Sutarėme vėl susitikti kitą antradienį ir aptarti kompensacijų miško savininkams klausimą, nes, jeigu valstybė nori privačiai nuosavybei nustatyti tokio masto apribojimus, turi sąžiningai už tai atlyginti. Ministerijai kilo idėja kompensavimo sumą priskirti valstybės pagalbai. Tačiau, jeigu tai būtų valstybės pagalba, tokiu atveju būtų ribojama suma, kurią galima išmokėti. Tai kokia čia gali būti valstybės pagalba, jeigu atėmė galimybę naudoti savo turtą, o kompensuoja tik kažkurią dalį? Tai yra įdomus plėšikavimo būdas“, – „Merkio kraštui“ komentavo A. Gaižutis.
LMSA pirmininko teigimu, šiandien (šį penktadienį) Ignalinoje vyks Aukštaitijos miško savininkų sueiga, tačiau Aplinkos ministerijos atstovai joje dalyvauti irgi nesiruošia. „Turėjome minčių, kad Aplinkos ministerija atsiųs Miškų politikos grupės vadovą, bet gavome pranešimą, kad sueigoje iš ministerijos visgi niekas nedalyvaus, nes neva dar niekas nėra nuspręsta. Tačiau, jeigu tu įsitikinęs, kad esi teisus, išdrįsk pažiūrėti žmonėms į akis. Žmonių susibūrimas ir nuomonės išsakymas, be abejo, veikia. Nors ministerija susitikimuose fiziškai ir nedalyvauja, visa informacinė erdvė yra matoma ir sekama. Vakar susitikimo metu mums buvo pasakyta teikti siūlymus ir galbūt ne į visus, bet į kažkuriuos siūlymus bus atsižvelgta, o į kokią dalį – priklausys ne tik nuo teisiškai ir argumentuotai pateiktų siūlymų, bet ir nuo žmonių aktyvumo“, – tikino A. Gaižutis, pridūręs, kad LMSA parengė 12-kos puslapių raštą „Dėl Vyriausybės nutarimo (išvados) projekto Nr. 25-3140“ su argumentuotomis pastabomis, ką reikėtų koreguoti Miškų įstatymo projekte, ir jį išsiuntė ministerijai derinti.
Aplinkos ministerija yra siūliusi Miškų įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo terminą nukelti iki 2027 metų sausio 1 dienos (anksčiau siūlyta, kad šios pataisos įsigaliotų nuo 2026-ųjų, tačiau pernai įstatymo nauja redakcija Seime nebuvo priimta). Tuo tarpu A. Gaižučio manymu, procesas greičiausiai užtruks dar ilgiau.
„Teisingumo ministerija numačiusi, jeigu įstatymo reglamentavimo siūlymai yra nepakeliami valstybės finansams, o dabar taip ir yra, nes laisvų šimtų milijonų eurų valstybės biudžete nėra, vadinasi, tokiam įstatymo projektui išvada turi būti neigiama. Pirmiausia išvadą turi patvirtinti Vyriausybė, ir nemanau, kad ji lengva ranka praleistų vien ideologiškai grindžiamus siūlymus, kurie valstybei ne pagal kišenę. Tuomet išvada turės būti apsvarstyta Seimo komitetuose, o tada keliaus į plenarinį posėdį Seimo narių egzaminui. Sunku pasakyti, ar pavasario sesijoje Seimo nariams užteks išminties įsigilinti ir išnagrinėti Aplinkos ministerijos siūlomą Miškų įstatymo projektą, ar Seimo nariai į nieką nežiūrės ir priims jį tokį, koks yra, neatsižvelgdami į pasekmes. Girdėjote, kaip sueigoje Varėnoje kalbėjo Seimo narys Martynas Katelynas? Jis iš kažkur įsitikinęs, kad 85 procentai žmonių nori uždrausti kirtimus saugomose teritorijose ir, tuo pagrindu daugiau į nieką neįsigilinęs, taip ir žiūri į visą šią situaciją…“, – kalbėjo A. Gaižutis.
Evelina Kuliešė
