Miškų nuo kirtimo neapsaugo net įstatymai

Nuo seniausių laikų žmogui miškas – neįkainojama vertybė, ligi šiol skambiai vadinama planetos plaučiais, tačiau šiandien kyla didžiulių problemų dėl miškų priežiūros ir išsaugojimo, nes miškai tapo pelningu pajamų šaltiniu, o ką daryti, kai Kabeliuose kertamas pušynas nėra oficialiai įteisintas?..

Už neatsodintą mišką – baudos
„Merkio kraštui“ paskambinęs mūsų skaitytojas papasakojo, kad Kabelių pasienio užkardos pašonėje, valstybinėje žemėje, yra savaime užaugęs maždaug 10-15 metų amžiaus pušynas, bet jį esą jau baigiama iškirsti. Redakcijos interesanto įsitikinimu, taip elgiasi vadinamieji „sofos ūkininkai“, kurie išsinuomoja sklypą su savaime užaugusiu, bet neįregistruotu mišku, jį iškerta, gauna pinigų už medieną, o sklypą paliks likimo valiai, kadangi ten ūkininkauti nepavyks dėl nederlingos žemės.
Miškų savininkų pareigas numato Miškų įstatymas ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai. Šie du pagrindiniai privačių miškų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja žuvusius želdinius ir žėlinius atkurti ne vėliau kaip per dvejus, o medynus – per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Už kiekvieną neatsodintą miško hektarą gresia 300 eurų arba 440 eurų dydžio bauda.
Tiesa, savaime užaugę miškai dažniausiai lieka neįteisinti, kitaip tariant, jie nebūna įtraukti į apskaitą ir todėl neturi miško statuso. Vadinasi, praktiškai miškas yra, bet juridiškai neegzistuoja. Antai Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis yra sakęs, kad Lietuvoje turime maždaug 15 tūkst. hektarų savaiminukų medžių, kurių amžius siekia vidutiniškai 20 metų. Akademiko nuomone, tokius medžius būtina įtraukti į Miškų valstybės kadastrą kaip miško plotą, kad jis būtų tinkamai prižiūrimas, o kirtimas – ribojamas. 
Jeigu miškas auga, vadinasi, žemė nėra bevertė
Dėl kirtavietės Kabeliuose pirmiausia kreipėmės į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėją Irmantą Laniauską.
„Miškai nėra mūsų skyriaus kompetencija, daugiau žiūrime į dirbamus laukus. Tačiau, norint ką nors daugiau pakomentuoti, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokia yra sklypo paskirtis. Galiu tik bandyti spėti, kad greičiausiai taip ir yra, jog miškas nėra oficialiai įregistruotas, nes taip paprastai miško greičiausiai niekas nekirstų ir jo neužleistų, nes labai paprasta atsekti. Šiuo konkrečiu atveju yra per mažai informacijos, kad būtų galima kažką daugiau pasakyti. Vis dėlto manau, kad savaiminį mišką kirsti galima, tokių sklypų rajone turime gana daug. Pavyzdžiui, nemažai savaiminių miškų išvaloma Gudakiemio kaime“, – kalbėjo I. Laniauskas, pasiūlęs tokiu atveju suinteresuotiems žmonėms kreiptis į aplinkosaugininkus.
Už miško kirtimus valstybiniuose ir privačiuose miškuose bei už miško žemės naudojimo kontrolę yra atsakingas Aplinkos apsaugos departamentas. Vis dėlto vienareikšmiško atsakymo neturėjo ir „Merkio krašto“ pakalbintas Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Valdas Kavaliauskas, žurnalistę nukreipęs į Valstybinę miškų tarnybą (VMT).
„Kiek žinau, jeigu miškui nėra 20-ties metų, žmogus turi teisę jį iškirsti. Keista, kad žmogus pasakė, jog toje vietoje negalima ūkininkauti, nes, pavyzdžiui, net ir žvyržemyje kuo puikiausiai gali augti šaltalankiai, Varėnos rajone žinau ne vieną tokį plotą. Galiu pasakyti, kad jeigu toje vietoje savaime užaugo medžiai, vadinasi, žemė nėra bevertė. Tačiau tikrai pasitaiko ir tokių niekadėjų, kurie mišką iškerta ir jo neatsodina“, – komentavo aplinkosaugininkas.
Ministro įsakymas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui
Kreiptis į VMT pasiūlė ir „Merkio krašto“ pakalbintas Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio vadovas Tomas Bazevičius.
Taigi susisiekus su VMT viešųjų ryšių specialistu Ūdriu Staselka, pavyko sužinoti daugiau. Jo paaiškinimu, į Miškų valstybės kadastrą įrašomi tik tie plotai, kuriuose augančių medžių savaiminukų vidutinis amžius – ne trumpesnis kaip 20 metų. Jaunesniais kaip 20 metų savaiminukais apaugę plotai įregistruojami kaip miškas, jeigu to prašo žemės savininkas.
„Įstatymiškai nėra tokios prievolės, kad miškų savininkai privalėtų mišką įregistruoti, nebent tuo atveju, kai vyksta visų miškų inventorizacija. Kol savaiminis miškas nėra įregistruotas miškų kadastre, tol Miškų įstatymas negalioja, kadangi tas miškas nėra miškas, nors akimis matome kitaip. Lietuvoje dar yra nemažai medžių savaiminukais apaugusių tiek privačių, tiek valstybinės žemės plotų. Valstybinė miškų tarnyba kviečia tokių plotų savininkus inventorizuoti ir įregistruoti juos kaip miškus ir tapti miškų savininkais“, – kalbėjo Ū. Staselka.
Trumpai paminėsime, kad pernai lapkritį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs viešąjį interesą ginančio prokuroro pareiškimą, nustatė, kad aplinkos ir žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta tvarka, leidžianti neįtraukti į miško apskaitą savaiminukų medžių, kurių vidutinis amžius ne trumpesnis kaip 20 metų, kai jie auga kitos paskirties arba konservacinės paskirties žemės kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Evelina Kuliešė