Netgi tokį pavojų dėl įvairių emocinių sutrikimų turinčių vos 9-10 metų amžiaus mokinukų pasireiškiančio agresyvumo įžvelgia Varėnos „Ryto“ progimnazijos, į pagalbą pasitelkiančios greitosios pagalbos medikus (kai atvyksta ir vaiko teisių gynėjai, ir net… policija), direktorius Vygantas Pavalkis; tuo susirūpinusios ir šių pradinukų mamos, manančios, kad progimnazijos administracija, mokytojai, mokinio padėjėjai, socialiniai pedagogai, psichologas ir kiti specialistai galbūt tiesiog nenori ar nesugeba tinkamai dirbti su jų „sunkiais“ vaikais; tad kokia būtų išeitis iš šitos situacijos?..
Kai vaiko specialieji ugdymosi poreikiai yra dideli
Šio mėnesio vidury redakcijoje apsilankė dvi Varėnos „Ryto“ progimnazijos pradinukų mamos, kurių vaikams – antrokui ir trečiokei – diagnozuoti aktyvumo, dėmesio, elgesio, mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai. Ką tai reiškia, suprantamiau paaiškino abi redakcijos interesantės ir vienos jų atsinešti dokumentai.
Antai Varėnos švietimo centro psichologas, logopedas ir specialusis pedagogas, pernai įvertinę „Ryto“ progimnazijos antroko Stasiuko (vardas pakeistas) specialiuosius ugdymosi poreikius, rašė, kad vaikui daug sunkiau nei kitiems sekasi mokytis, jis nesugeba ilgiau sutelkti dėmesio, „nenori atlikinėti užduočių, išdykauja, blaškosi“, tad jo specialieji ugdymosi poreikiai yra „dideli“.
Stasiuko mama pasakojo, kad sūnus nuo mažens – itin judrus, nenusėdi vietoje, mėgsta sportuoti, bet jam mokykloje sunku susikaupti, išbūti ramiam visas pamokas, vaikas pavargsta, pasireiškia nuotaikų kaita.
„Praktiškai kasdien į savo kompiuterį iš mokyklos gaunu pastabų, kad sūnus nenorėjo rašyti ar skaityti, spardė duris, keikėsi, su kuo nors susipyko, bandė muštis, susimušė ir panašiai, – kalbėjo moteris. – Mudu su vyru su juo apie tai kalbam, klausiam: kodėl taip darai? O vaikas ir pats nežino, nemoka paaiškint. Jis nori visur pirmauti, būti lyderis, o kai nesiseka, meta ką pradėjęs, pyksta, ypač, jei kas mokykloj iš jo pasišaipo, šoka muštis. Gi namie sūnus visai kitoks – vaikas kaip vaikas…“
Nesusitvarko su antroku
Panašiai apie savo dukterį kalbėjo ir „Ryto“ progimnazijos trečiokės Skaistės (vardas pakeistas) mama.
Bet abidvi moteris į redakciją atvedė įvykiai, kurių jos sakė negalinčios nei suprasti, nei pateisinti, – kai jų palyginti mažiems vaikams dėl pasireiškusio agresyvaus elgesio progimnazija kvietėsi ne tik tėvus, bet ir greitosios pagalbos medikus, atvyko ir vaiko teisių gynėjai, ir net… policijos pareigūnai, po ko vaikai, lydimi savo mamų, tiesiai iš progimnazijos greitosios medicinos pagalbos automobiliu (su įjungtomis sirenomis ir švyturėliais!) buvo išvežti į Vilniaus Santaros klinikų Vaiko raidos centro Paauglių psichiatrijos ir krizių intervencijos skyrių.
Antrokas Stasiukas į tą skyrių buvo nuvežtas jau du kartus, paskutinįsyk – šio mėnesio 4 dieną, nes, pasak jo mamos, „susipyko su mergaite ir bandė muštis, nes ji iš jo juokėsi“, o trečiokė Skaistė ten pabuvojo vieną kartą, nes, pasak jos mamos, į kažką „metė žirkles“.
„Mokinio padėjėja sako, kad nesusitvarko su mano antroku, o socialinė pedagogė mus tiesiog stumia į tą Vaiko raidos centrą, – kalbėjo Stasiuko mama. – Ir niekam neįdomu, kaip paskui su vaiku iš Vilniaus grįšim namo į Varėną. Mokykloje ne kartą girdėjom, kad tokie vaikai, kaip mūsų, apskritai nėra pageidaujami, tai ką mums daryt? Mes, tėvai, stengiamės laikytis specialistų rekomendacijų, lankomės pas gydytoją psichiatrą Varėnos sveikatos centre, sūnus geria gydytojo išrašytus vaistus. Mudu su vyru pasikeisdami net palydim sūnų į mokyklą iki pat jo klasės ir pasitinkam po pamokų. O išleidę savo vaiką į mokyklą, kaip ir visi tėvai, tikimės, kad ten juo tikrai bus tinkamai pasirūpinta…“
Užburtas ratas
„Tad kodėl reikia kviestis greitosios pagalbos medikus ir netgi policiją, jei progimnazijoje yra socialinių darbuotojų, mokytojų padėjėjų, tai yra – specialistų, išmokytų dirbti su vaikais, taip pat yra nusiraminimo kambarys, kur susinervinęs vaikas pabūtų ir gal pats nurimtų? – svarstė redakcijos interesantės. – O kriziniais atvejais gal užtektų išsikviesti vien mus, tėvus, nes vaikai paprastai nurimsta, kai mes pasirodom? Be to, norėtumėm bent kiek konfidencialumo, nes dabar, įsivaizduokit, iš mokyklos skambina mums, prašo skubiai ateiti, nes nesusitvarko su vaiku, atlekiam kuri iš darbo, kuri iš kur, o mokyklos kieme stovi policijos, greitosios pagalbos automobiliai su įjungtom „migalkėm“, visa mokykla sujudusi, koridoriuj pasitinka būrys specialistų su mūsų vaiku ir direktorium priešaky, ir visas pokalbis vyksta tame koridoriuje. Tai ar nebūtų galima pasikalbėti kur tuščiame kabinete ir bent be policijos, be „migalkių“, kad kiti mokiniai to visko nematytų, nes paskui tik dar labiau tyčiojasi iš mūsų vaikų, o šie dar labiau širsta ir ginasi nuo patyčių mušdamiesi. Toks užburtas ratas darosi. Juk klasėj yra ne vienas integruotas vaikas su elgesio sutrikimais, bet ar juos visus tokiu būdu veža į Vilnius vaiko raidos centrą, ar privalo vežti?“
Stasiuko mama sakė apie tai jau du kartus kalbėjusi ir su rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja, bet progimnazijoje situacija su jos antroku nesikeičia. O dėl to kenčia ne tik pats vaikas ir jo tėvai, bet ir visa progimnazijos bendruomenė: kiti mokiniai, mokytojai, tų mokinių tėvai.
Ką daryti, sprendžia medikai
„Tai kas bus vėliau, kai vaikas paaugs, jei dabar visi tie specialistai mokykloje su juo nesusitvarko? – svarstė antroką sūnų ir trečiokę dukterį auginančios redakcijos interesantės.
„Merkio kraštas“ netrukus susisiekė su Varėnos „Ryto“ progimnazijos direktoriumi Vygantu Pavalkiu.
Ir pirmasis klausimas progimnazijos vadovui: kaip turi mušti mergaitę antros klasės mokinukas, kad dėl tokio jo elgesio į mokyklą skubiai prireiktų iškviesti ne tik tėvus, bet ir greitąją medicinos pagalbą, ir net policijos ekipažą, po ko tiesiai iš mokyklos tas vaikas greitosios med. pagalbos automobiliu su įjungtais švyturėliais ir sirenomis būtų gabenamas į sostinės Santaros klinikų Vaiko raidos centro Paauglių psichiatrijos ir krizių intervencijos skyrių?
Direktoriaus atsakymas pribloškė: „O jei jis tą mergaitę užmuš? Nes, kai toks elgesio sutrikimų turintis vaikas įsisiautėja, jį dvi darbuotojos vos nulaiko…“
Šių eilučių autorei, beje, irgi teko girdėti atvejį, kad net vaikų darželyje įsisiautėjęs mažylis… išvertė duris.
„Tokiais ekstra atvejais ir kviečiam paramedikus, nes mes neturim medikų, ir jie, o ne mes, sprendžia, ką su vaiku daryti toliau, – kalbėjo „Ryto“ progimnazijos direktorius V. Pavalkis. – Gaila, kad per pačią krizę medikų mokykloj nebūna. O policijos mes nekviečiam – tiesiog paskambinam telefonu 112 į Bendrosios pagalbos centrą, kuris atsiunčia kartu ir policiją.“
Mokinių su įvairiais sutrikimais daug
Progimnazijos vadovas griežtai paprieštaravo, kad minėtus ekstra atvejus su medikais ir policija stebi visa mokykla. Pasak jo, „mums cirkų nereikia, pokalbiui visus nusivedam į tuščią patalpą“. Tuo tarpu antrokas Stasiukas, pašnekovo patikinimu, „užpuolė mergaitę“ koridoriuje prieš pat pamoką, ir, kai suvažiavo specialiosios tarnybos, pokalbis su jų atstovais, mokyklos specialistais ir Stasiuko mama vyko jau tuščiame koridoriuje pamokų metu, visiems mokiniams sėdint klasėse.
„Mokinių su įvairiais sutrikimais 2021-2022 mokslo metais turėjom 15, o šiais mokslo metais – net 80, – kalbėjo „Ryto“ progimnazijos direktorius V. Pavalkis. – Tokių integruotų vaikų yra visose pradinėse klasėse maždaug po 2 ir daugiau, ir kiekvienas jų elgiasi skirtingai. Mokykloje su jais dirba 28 mokinio padėjėjai, bet, mano manymu, jų jau reikės daugiau, nes, pavyzdžiui, mūsų minimam antrokui yra paskirtas personalinis padėjėjas, kuris su vaiku per pamokas sėdi kartu. Sunku ir mokytojams, nes kiekvienam tokiam mokiniui reikia parengti atskiras užduotis, jam skirti daugiau dėmesio, didėja mokytojų psichologinis krūvis, dėl ko būtent nauji mokytojai ir nenori ateiti dirbti į mokyklas.“
Tuo tarpu Vaiko raidos centras Vilniuje, pasak progimnazijos direktoriaus, turintis didžiulę ypač kompetentingų specialistų komandą, sudėtingesnio elgesio vaikus stebi, visapusiškai ištiria ir per Varėnos švietimo centrą duoda rekomendacijas mokyklai, kaip su kiekvienu reikėtų elgtis, nes kiekvienas vaikas ir jo elgesys yra individualus.
Situacijos progimnazijoje Švietimo skyriui žinomos
„Mums, mokyklai, svarbu viską apie tą vaiką žinoti anksčiau, kad neturėtume dar didesnių problemų vėliau, kai jis paaugs, – kalbėjo progimnazijos direktorius V. Pavalkis. – Ir pagrindinis dalykas – nuolatinis bei glaudus vaiko tėvų bendradarbiavimas su mokykla. Tai – vienintelis variantas. Jau turim gražių pavyzdžių, kai tokio bendradarbiavimo dėka sutrikusio elgesio vaikai padaro labai didelę pažangą. Tokios sėkmės istorijos tikrai džiugina, nes visiems šitiems vaikams reikės gyventi visuomenėje, o juk visi – tiek mokykla, tiek tėvai – nori, kad jiems gyvenime sektųsi. Bet mokykla viena visko neišspręs, ir niekad nebus gero rezultato be tėvų prisidėjimo. Deja, dalis tėvų nelabai nori bendradarbiauti, dėl to ir randasi krizinės situacijos, kai tenka kviestis medikus…“
„Merkio kraštas“ taip pat paprašė rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus l.e.p. vedėjos Rimos Svirskienės komentaro aptariamuoju klausimu. Štai tas komentaras.
„Pirmiausia norėčiau patikslinti, kad vadovaujantis Mokinių registro duomenimis, „Ryto“ progimnazijoje ugdomi 67 didelių ir vidutinių ugdymosi poreikių turintys mokiniai, bet tikrai ne visi šie vaikai turi elgesio ir emocijų sutrikimų.
Be to, Vilniaus Santaros klinikų Vaiko raidos centro specialistai vertintų vaikų rekomendacijas teikia tėvams, tačiau tai nėra mokymo rekomendacijos. O vertintų vaikų rekomendacijas dėl mokymosi galių bei sunkumų tėvams ir mokyklai teikia Varėnos švietimo centro Pedagoginių psichologinių paslaugų skyriaus specialistai.
Taip pat norėčiau akcentuoti, kad įtraukųjį ugdymą tikslinga sieti su kiekvieno mokinio ugdymu, atitinkančiu kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius. Esminės vertybės, kuriomis turėtų remtis pedagogai, dirbantys švietimo sistemoje, – pagarba mokinių įvairovei, skirtybes laikant galimybėmis ir ištekliais, kuriais grindžiamas kiekvieno mokinio ugdymasis, taip pat – pagalba kiekvienam mokiniui, puoselėjant aukštus lūkesčius dėl kiekvieno mokinio pasiekimų. Labai svarbus yra bendradarbiavimas ir darbas komandoje bei asmeninis profesinis tobulėjimas, prisiimant atsakomybę už mokymąsi visą gyvenimą, vadovaujantis principu, jog mokyti reiškia mokytis.
„Ryto“ progimnazijos situacijos mums žinomos, su vadovu esame aptarę problemas ir galimybes, tačiau Švietimo skyrius negali nurodyti, kokiu būdu turi būti sprendžiamos šios problemos. Vadovas kartu su savo komanda priima sprendimus, kurie turi užtikrinti tinkamą pagalbos teikimą mokiniams ir saugumą mokykloje.
Vaikas turi ugdytis mokykloje. Kad ugdymas(is) mokykloje būtų sėkmingas, būtinas tėvų-mokytojų-švietimo pagalbos specialistų-vadovų bendradarbiavimas, turėtų būti susitarta dėl pagrindinių taisyklių laikymosi tiek namuose, tiek ugdymo įstaigoje.
Mokyklos vadovui esame pasiūlę kreiptis pagalbos į regioninį Kaišiadorių šventosios Faustinos ugdymo centrą, kuriam priskirta konsultuoti Varėnos rajono savivaldybės mokyklas. Regioninis centras padeda švietimo įstaigoms įtraukiojo ugdymo klausimais, taip pat – spręsti šiuo metu kylančius iššūkius, teikia metodinę konsultacinę pagalbą mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams, kurie ugdo specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius. Šio centro konsultavimo paslaugų teikimo paskirtis – padėti ugdymo įstaigai sukurti tinkamas įtraukiojo ugdymo(si) sąlygas mokiniams, kai pedagoginės psichologinės tarnybos ir (ar) kitų įstaigų pateiktų rekomendacijų nepavyksta įgyvendinti.
Esu įsitikinusi, kad tai būtų puiki pagalba pedagogams, švietimo pagalbos specialistams, tėvams ir padėtų mokyklai išspręsti kilusias problemas.“
Diana Zubavičienė
