Iki spalio 1-osios mūsų rajone nebeturėtų likti nė vieno nelegaliai Lietuvos valstybės sieną kirtusio migranto, be to, naujų Covid-19 susirgimų atvejų pas mus mažiau nei vidutiniškai šalyje, ir rajonas iš buvusios vadinamosios „juodosios zonos“ perėjo į „raudonąją“ – apie tai praėjusią savaitę įvykusiame nuotoliniame rajono tarybos posėdyje informavo savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas ir savivaldybės gydytoja Irma Lukminienė savo tradiciniuose pranešimuose…
„Iš esmės džiugios naujienos“
Rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas savo pranešimą pradėjo, pasak jo, turėdamas „iš esmės džiugių naujienų, nes šiandien (rugsėjo 28 d.-red.) priešpiet, pirmą kartą po kelių mėnesių, pradėti vežti migrantai“. Tądien, pranešėjo teigimu, iš buvusios Vydenių mokyklos buvo išvežtos visos ten apgyvendintos moterys – 41 nelegali migrantė, tad Vydeniuose liko tik vyrai – 102 nelegalai.
Iš viso mūsų rajone – tiek Vydeniuose, tiek A. Barausko ir Kabelių pasienio užkardose – liko 205 neteisėtai valstybės sieną perėję migrantai (atitinkamai 102, 35 ir 68 asmenys). Tačiau yra Vidaus reikalų ministerijos (VRM) planas, pagal kurį iki šių metų spalio 1 dienos numatyta visus migrantus iš šalies pasienio užkardų ir savivaldybių administracinių patalpų pervežti į jiems paruoštus apgyvendinimo centrus.
Todėl savivaldybės administracijos direktorius A. Verbickas sakė tikįs, jog ir mūsų rajone iki spalio 1 d., penktadienio, „nebeturėtų likti nė vieno migranto“, juolab kad VRM planas „jau pradėtas įgyvendinti“.
Kiek migrantai kainavo rajono biudžetui per porą mėnesių
Per liepos mėnesį su neteisėtais migrantais susijusios išlaidos rajono biudžetą patuštino 56 tūkst. 571 euru, tačiau Finansų ministerija šias išlaidas, savivaldybei pateikus įrodančius dokumentus ir prašymą, kaip sakė savivaldybės administracijos vadovas, jau kompensavo.
Per rugpjūčio mėnesį neteisėtiems pustrečio šimto migrantų išlaikyti prireikė jau daugiau rajono biudžeto pinigų – 67 tūkst. 630 eurų. Iš jų daugiausia skirta atvykėlių maitinimui – 44,6 tūkst. eurų; komunalinėms išlaidoms (atliekų surinkimui, šaltam ir karštam vandeniui, elektrai ir pan.) – 6,6 tūkst. eurų; patalpų valymui ir tvarkymui – 5 tūkst. eurų; degalams ir migrantų transportavimui – 4 tūkst. eurų; socialinėms paslaugoms ir medikamentams – 3,3 tūkst. eurų ir t. t.
Pastarąsias išlaidas grąžinti į rajono biudžetą savivaldybė ketina prašyti Finansų ministerijos iškart po komisijos posėdžio spalio 1-ąją.
Rugsėjį išleistos sumos dar neapskaičiuotos
Rugsėjį rajono savivaldybės administracija iš pasienio užkardų į Pravieniškių kalėjimo ir Švenčionių ligonines išvežė 26 koronavirusu sergančius neteisėtus pabėgėlius.
Paskelbus rajone šildymo sezoną, pradėtos šildyti ir buvusioje Vydenių mokykloje svetimšalių gyvenamosios patalpos, prieš tai „Varėnos šilumai“ patikrinus šildymo sistemą ir suremontavus katilinę. Katilinės remontas kainuos 6,5 tūkst. eurų, o įsigytų prekių ir kitų atliktų paslaugų kaina bus žinoma, spalio pradžioje gavus sąskaitas. Šios išlaidos, kaip sakė pranešėjas A. Verbickas, savivaldybei taip pat bus kompensuotos, be to, padidės ir savivaldybės turimo minėtojo nekilnojamojo turto Vydeniuose vertė.
Pranešėjui dar teko atsakyti ir į tarybos opozicijos klausimus: ar jam žinomos Vydenių kaimo gyventojų bėdos dėl šalto vandens tiekimo; kas maitina A. Barausko pasienio užkardoje apgyvendintus 35 nelegalus; ar tiesa, kad Covid-19 užsikrėtę nelegalūs migrantai Dubičių užkardoje „izoliuojami vietoj“, o jei jie išvežami, kaip izoliuojasi jų šeimų nariai?
Atsakymai į klausimus
Savivaldybės administracijos direktoriaus A. Verbicko patikinimu, problemų Vydeniuose dėl šalto vandens tiekimo buvo liepos „pačioje pradžioje“, ir „Varėnos vandenų“ specialistai iškart išsiaiškino, kad reikia naujo siurblio, bet dėl visame pasaulyje sutrikusio tiekimo siurblys dar tik bus montuojamas „greitu laiku“, tačiau skundų pastaruoju metu savivaldybė negavo.
Taip pat atsakyta, jog visų pasienio užkardų migrantus „maitina patys pasieniečiai“, o situacijos, kad koronavirusu susirgę migrantai paliekami izoliuotis vietoje, „negali būti“, nes grėsmė pirmiausia kyla ir juos prižiūrintiems pareigūnams, kurie privalo laikytis nustatytos tvarkos – sergančiuosius išvežti, kas ir daroma. O apie išvežtųjų šeimos narių izoliavimąsi, pasak A. Verbicko, turėtų atsakyti pasieniečiai.
Savo pranešimą apie Covid-19 situaciją rajone rugsėjo mėnesį savivaldybės gydytoja Irma Lukminienė irgi pradėjo nuo džiugesnių naujienų.
Rugsėjį Covid-19 židinys įsižiebė ligoninėje
Pasak savivaldybės gydytojos, mūsų rajone per paskutiniąsias 14 dienų, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, buvo nustatyta beveik 468 naujų susirgimų koronavirusu atvejų 100-ui tūkst. gyventojų, ir tai yra mažiau nei visoje Lietuvoje (beveik 635 atvejai). Be to, rugsėjo 28 d. Varėnos rajonas, iki tol buvęs pačioje prasčiausioje šiuo atžvilgiu „juodojoje zonoje“, atsidūrė šviesesnėje „raudonojoje“.
Pranešėja priminė, kad visa aktuali informacija apie naujus Covid-19 atvejus rajone skelbiama savivaldybės interneto svetainėje (o mes priminsime, kad apie tai skelbiama ir kiekvieno „Merkio krašto“ „Veidrodyje“).
Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) duomenimis, PSPC per rugsėjį atliko 698 greituosius antigeno bei 533 PGR testus koronavirusui nustatyti, ir iš jų, atliktų per 7 paras, 7,8 proc. buvo teigiamų (Lietuvos rodiklis – 6,9 proc.).
PGR tyrimas atliekamas, I. Lukminienės patikinimu, ir kiekvienam į Varėnos ligoninę guldomam pacientui. Per rugsėjį Covid-19 liga buvo nustatyta 3-ims ligoninės darbuotojams bei 4-iems pacientams.
Pradėti skiepyti trečiąja vakcinos doze
Savikontrolės greitaisiais antigeno testais testuojami mokiniai 7-iose rajono švietimo įstaigose, ugdomi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir profesinio ugdymo programas. Rugsėjo 28 d. duomenimis, tokiu būdu testavosi iš viso 800 mokinių – 45 proc. visų moksleivių, ir gauta 10 teigiamų testų (iš jų 7 PGR testai atlikti mobiliajame punkte). Tad Varėnos „Ryto“ progimnazijos dviejų klasių mokiniams teko grįžti prie mokymosi nuotoliniu būdu.
4-iose rajono švietimo įstaigose, kuriose ugdomi ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai, yra tiriami paviršių ėminiai. Tokiu būdu ištyrus grupes, kurias lanko 364 vaikai, nė vieno tyrimo atsakymo nebuvo teigiamo.
Varėnos PSPC mobilioji komanda rugsėjį atliko 186 greituosius antigeno testus ir visose rajono nelegalių migrantų stovyklose, taip pat 17-kai migrantų suteikė įvairių sveikatos priežiūros paslaugų.
Iš gydymo įstaigų buvo parvežti 8 koronavirusu sergantys mūsų rajono gyventojai, o tyrimų atlikti į mobilųjį tyrimų punktą Varėnoje nuvežta 10.
Per tą patį rugsėjį I doze vakcinos nuo Covid-19 pasiskiepijo beveik 600 žmonių, II – 666. Be to, Varėnos PSPC ir ligoninės personalas jau pradėtas skiepyti ir III vakcinos doze – iki rugsėjo 28-osios šiose medicinos įstaigose pasiskiepijo 100 darbuotojų.
Vakcinuota beveik 70 proc. rajono gyventojų
Iš viso nuo Covid-19 ligos, kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas ir kaip sakė savivaldybės gydytoja I. Lukminienė, pasiskiepijo 69,8 proc. mūsų rajono gyventojų.
Pranešėja paragino visus gyventojus laikytis visų įmanomų saugumo priemonių, kad išvengtume tolimesnio Covid-19 viruso plitimo, bet taip ir neatsakė į rajono tarybos nario Vido Mikalausko klausimą, ar jos paminėtieji trys koronavirusu susirgę Varėnos ligoninės medikai buvo paskiepyti nuo šios ligos.
„Negaliu atsakyti, ar jie buvo paskiepyti, – kalbėjo savivaldybės gydytoja. – Medikams, kaip ir visiems rajono bei visos Lietuvos gyventojams, jokio prievartinio skiepijimo negali būti. Nesiskiepiję medikai teisės aktų nustatyta tvarka yra testuojami…“
„Gal tuomet mes ir turim sveikatos įstaigose šios ligos protrūkių, kadangi dalis medikų, matyt, nesiskiepija“, – padarė išvadą V. Mikalauskas.
„Merkio kraštas“ į minėtąjį klausimą paprašė atsakyti Varėnos ligoninės direktoriaus Algirdo Miklyčiaus. Direktorius atsakė, kad du koronavirusu susirgę Varėnos ligoninės medikai buvo pasiskiepiję nuo šios ligos, o vienas – ne. Skiepai, pasak ligoninės vadovo, neapsaugo nuo viruso, bet juo užsikrėtę pasiskiepiję žmonės paprastai perserga nepalyginti lengviau nei neskiepyti.
Diana Zubavičienė