Šeštadienis, 9 liepos, 2022
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
PradžiaNaujienosNebelieka Žilinų pagrindinės mokyklos, reforma grasina ir dviem gimnazijoms

Nebelieka Žilinų pagrindinės mokyklos, reforma grasina ir dviem gimnazijoms

Rajono savivaldybės vadovai ir pedagogai priešinasi mokyklų reformai…

Žilinų pagrindinė virs Senosios Varėnos A. Ryliškio mokyklos skyriumi

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlytą, o Vyriausybės patvirtintą tvarką nuo šių metų mažesnės mokyklos taps didesnių padaliniais, nebebus jungtinių vyresnių vaikų klasių, kartu galės mokytis tik dvi pradinukų grupės, taip pat keičiasi nuostata, kiek vyresnių mokinių mokyklai reikia turėti, kad galėtų sudaryti gimnazijos III ir IV klases, o turinčios mažiau kaip 8 mokinius – negaus valstybės finansavimo. pertvarkos slenksčiu jau žengia Žilinų pagrindinė mokykla, kuri nuo rugsėjo bus prijungta prie Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinės mokyklos, reforma gresia ir dviem rajono gimnazijoms.

Rajono taryba patvirtino savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 metų bendrojo plano pakeitimus. Aiškinamajame rašte skelbiama, kad atsižvelgiant į „mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimus“, nuo šių metų rugsėjo 1 dienos šalies mokyklose nebus galima komplektuoti jungiamųjų klasių, o mažesnėms nei 8 mokiniai klasėms nebus skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto. Dėl šių priežasčių Žilinų pagrindinėje mokykloje 2022-2023 mokslo metais nebus galima formuoti 5-8 klasių, kuriose iki šiol mokėsi vidutiniškai 5 mokiniai.

Nuspręsta nuo šių metų rugsėjo 31 dienos Žilinų pagrindinę mokyklą prijungti prie Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinės mokyklos ir įsteigti Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinės mokyklos Žilinų pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrių.

Be darbo liks maždaug 15 pedagogų

„Merkio krašto“ pakalbinta Žilinų pagrindinės mokyklos direktorė Aldona Vaitkevičienė pasakojo, kad apie nepalankų mokyklai Vyriausybės sprendimą bendruomenę supažindino rajono vadovai. Po numatytos reorganizacijos Žilinuose liks pradinukai, ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai. Anot pašnekovės, ir toliau mokykloje turėtų veikti valgykla bei sporto salė.

„Gavę Vyriausybės nurodymą, nuo naujųjų metų savivaldybės vadovai bendravo su manimi ir prašė susitikimo su visa mokyklos bendruomene, kurią sudaro vaikai, jų tėvai ir mokytojai. Rajono meras ir savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja tėveliams viską išsamiai paaiškino ir pateikė pasiūlymų, mokinių tėvams buvo suteikta pasirinkimo laisvė, prie kurios mokyklos turėtų būti prijungtas Žilinų skyrius. Apsisprendimui buvo suteikta savaitė laiko. Už Valkininkų gimnaziją balsavo tik keli tėveliai, visi kiti nubalsavo už Ryliškio mokyklą, todėl ir buvo priimtas sprendimas prijungti mus prie šios mokyklos“, – kalbėjo A. Vaitkevičienė.

Žilinų pagrindinės mokyklos direktorės žiniomis, be darbo liks maždaug 15 pedagogų (tarp jų – pagalbos mokiniui specialistai, tai yra logopedai, socialiniai darbuotojai), 4 iš jų turi kitas darbovietes. Visiems pedagogams turėtų būti išmokėtos išeitinės kompensacijos, o vietos valdžia, A. Vaitkevičienės teigimu, žada pagalbą susirandant naują darbo vietą. Kai kurie mokytojai, kaip svarstė mokyklos direktorė, turėtų išeiti užtarnauto poilsio.

Mokyklos taryba prijungimui nesipriešino

Nuo praėjusių metų lapkričio Senosios Varėnos A. Ryliškio mokyklos direktorės pareigas einanti Irina Doškuvienė „Merkio kraštui“ vardijo, kad šiuo metu mokykla turi du veikiančius skyrius: vieną – Gudžiuose (su 9 mokiniais), kitą – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrių vietoj buvusio Senosios Varėnos vaikų lopšelio-darželio „Nykštukas“ (su 91 mokiniu).

Direktorės manymu, jungtinėms klasėms kur kas sunkiau užtikrinti vienodą švietimo kokybę. „Esu turėjusi jungtinę klasę Dubičių mokykloje. Pasiruošimas pamokoms buvo kur kas ilgesnis. Tačiau tokios klasės ir mažos mokyklos turi savų pliusų – stiprią, vieningą bendruomenę. Vis dėlto mokyti jungtinę vyresnių mokinių klasę be galo sunku, nes vis tiek yra skirtingos mokymosi programos. Galbūt labiau būčiau už tai, kad vaikai mokytųsi didesnėse mokyklose ir tų jungtinių klasių nebūtų, nes automatiškai dėl to nukenčia ugdymo kokybė. Darosi sunkiau tiek mokytojams, tiek mokiniams“, – kalbėjo I. Doškuvienė.

Pasak pašnekovės, A. Ryliškio pagrindinės mokyklos taryba neprieštaravo Žilinų mokyklos prijungimui, be to, nemažai vaikų esą jau yra pažįstami, mat iki šiol vyko glaudus šių dviejų mokyklų bendradarbiavimas. Didžiausioje A. Ryliškio pagrindinės mokyklos klasėje yra 21 mokinys, mažiausioje – 8, kurioje yra trys vaikai su dideliais ugdymosi poreikiais. Kaip sakė I. Doškuvienė, kol kas nežinia, kiek moksleivių papildys A. Ryliškio pagrindinės mokyklos gretas, kadangi mokiniai iš Žilinų turi galimybę pasirinkti bet kurią kitą ugdymo įstaigą. A. Ryliškio pagrindinės mokyklos vadovė žadėjo vaikams Žilinuose reikiamą specialistų pagalbą. „Kaip viską organizuosime – ateities klausimas. Pradžioje, kaip ir visur, gal bus ir sunkiau, bet kad laivas sėkmingai pasiektų tikslą – reikia visos bendruomenės pastangų“, – įsitikinusi I. Doškuvienė.

Ministerijos sprendimą kritikuoja

Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtomis mokyklų tinklo kūrimo taisyklių nuostatomis, nuo 2026 metų būtų reikalaujama sudaryti ne mažiau nei dvi trečiosios gimnazijos klases, kuriose mokytųsi mažiausiai 31 mokinys. Rajono savivaldybės vadovai ir pedagogai reformai priešinasi, mat dėl nedidelio mokinių skaičiaus nebūtų galimybės formuoti trečiųjų gimnazijos klasių Merkinės Vinco Krėvės ir Valkininkų gimnazijose.

„Varėnos rajono savivaldybės vadovai ir pedagogai yra sunerimę dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių nuostatų. Manoma, kad ne mokyklų stambinimas yra vienintelė išeitis ugdymo kokybei stiprinti. Gerų formaliojo ir neformaliojo švietimo rezultatų galima pasiekti ir turint tik po vieną klasę vidurinio ugdymo programos sraute. To pavyzdžiu gali būti Merkinės V. Krėvės ir Valkininkų gimnazijos, kur vidurinio ugdymo programos klasėse mokėsi iki 20 mokinių. Nustatant klasių komplektavimo kriterijus vidurinio ugdymo programoje, reikėtų atsižvelgti ir į savivaldybių socialinius, kultūrinius, geografinius išskirtinumus. Mokinių skaičius vidurinio ugdymo programos klasėse turėtų būti labiau diferencijuotas, taip pat reikėtų įvertinti savivaldybių ir mokyklų bendruomenių savitumus. Rajono meras kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrę su prašymu dar kartą grįžti prie klasių komplektavimo vidurinio ugdymo programoje kriterijų ir, radus savivaldybėms priimtiną variantą, inicijuoti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimus“, – skelbiama savivaldybės internetinėje svetainėje.

Minėtąjį ministerijos sprendimą smarkiai kritikuoja su „Merkio kraštu“ šia tema bendravusios abiejų rajono gimnazijų vadovės. Štai Merkinės V. Krėvės gimnazijos direktorės Reginos Sakalauskienės nuomone, ministerija mąsto klaidingai, kad tik didelės mokyklos gali tinkamai parengti abiturientus. „Pavyzdžiui, pernai mūsų abiturientai visus egzaminus išlaikė geriau negu visų šalies mokyklų vidurkis. Nebuvo nė vieno mokinio, neišlaikiusio egzamino. Mūsų mokykloje taip pat dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Žinoma, negalima garantuoti, kad tokie geri rezultatai bus kiekvienais metais, nes tai priklauso ir nuo abiturientų laidos, ir nuo šeimų požiūrio. Tačiau negalima mažai mokyklai klijuoti klišės, kad ji yra pasmerkta ir negali nieko gera padaryti“, – komentavo R. Sakalauskienė. Trečioje Merkinės gimnazijos klasėje, pašnekovės teigimu, kasmet būna apytiksliai 15 mokinių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė Varėnoje turėtų lankytis kovo 8 dieną. Paklausta, ko tikisi iš susitikimo su ministre, Merkinės V. Krėvės gimnazijos direktorė sakė dedanti daug vilčių. „Bandysime įrodinėti ir ją įtikinti. Mano manymu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad Varėnos rajonas savo plotu yra didžiausias visoje Lietuvoje ir nėra labai gausiai apgyvendintas, žmonių tankis – vienas mažiausių“, – kalbėjo R. Sakalauskienė.

„Vaikai bus pasmerkti gyventi autobuse“

Merkinės V. Krėvės gimnazijos direktorei pritaria ir „Merkio krašto“ šia tema užklausta Valkininkų gimnazijos direktorė Gidita Benkienė, kalbėjusi, kad įgyvendinus reformą, vaikams iki artimiausios mokyklos kasdien reikėtų sukarti apie 35 kilometrus vien tik į vieną pusę. „Jeigu naujosios nuostatos įsigalios, niekaip negalėsime sudaryti galimybės šios amžiaus grupės vaikams įgyti vidurinį išsilavinimą. Netgi jeigu būtų sudarytas atskiras mokinių pavežėjimo maršrutas, susidarytų apie 70 kilometrų per dieną. Kita medalio pusė: 11-12 klasių vaikų užimtumas – mažiausiai septynios pamokos per dieną, tad iš miesto gimnazijos iki 17 valandos namo tikrai neparvažiuos. Tai kada jie ruoš pamokas, kada ilsėsis, o kur dar bendruomeninė ir visos kitos veiklos? Vaikai bus pasmerkti gyventi autobuse. Mūsų gimnazija turi akredituotą vidurinio ugdymo programą, specializuotas klases, mini laboratoriją, taip pat organizuojame patirtinį ugdymą“, – sakė G. Benkienė. Valkininkų gimnazijos trečioje klasėje, kaip nurodė jos direktorė, taip pat yra 15 gimnazistų.

G. Benkienės manymu, naujoji švietimo ir mokslo reforma nieko gera neatneš, priešingai – bus dar didesnė atskirtis tarp miesto ir kaimo. „Ministrė sako netikinti, kad yra tokie dideli atstumai. Pasiūlysiu tą atstumą pasimatuoti, nes vis tiek turės iš Varėnos važiuoti į Vilnių. Manęs neįtikino, kad miesto mokyklose geresnė ugdymo aplinka, nes mokytojai – tie patys, dirbantys keliose mokyklose. Esame savivaldybės įstaiga, tai galbūt meras turės didesnės įtakos. Džiugu, kad ir jis šiai pertvarkai nepritaria“, – komentavo Valkininkų gimnazijos direktorė.

Evelina Kuliešė

- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai