Nepažangius dešimtokus siūlo nukreipti į profesines mokyklas

Nepatenkinamai besimokinantys jaunuoliai po 10 klasių turėtų toliau mokytis
profesinėje mokykloje – tokią viziją nuo 2029 metų mato Švietimo, mokslo ir sporto ministerija; „Merkio kraštas“ domėjosi, kaip tokį siūlymą vertina visuomenė ir švietimo bendruomenė…

Į profesinę mokyklą ateina ir su aukštuoju išsilavinimu

Praėjusį trečiadienį Lietuvos švietimo taryba išplatino pranešimą, kuriame teigia nepritarianti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ketinimams mokinius, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu gavusius žemesnius įvertinimus, tiesiogiai nukreipti toliau mokytis į profesinio mokymo įstaigas. Tarybos nuomone, pagrindinis ir vidurinis ugdymas turi būti kokybiškas ir gimnazijose, ir profesinio mokymo įstaigose, o keliami reikalavimai dėl mokymosi rezultatų turi būti vienodi, nes profesinis mokymas negali būti antraeilis švietimo sektorius.

Ministerijos sumanymo nepalaiko ir Prezidentūra, esą vaikai neturėtų būti „rūšiuojami“. Minėtasis siūlymas paveiktų maždaug 14 tūkst. moksleivių, o štai gimnazijoms esą dėl to netgi gali pritrūkti mokinių.

Alytaus profesinio rengimo centro Varėnos profesinio mokymo skyriaus (buvusios Varėnos technologijos ir verslo mokyklos) vedėja Laima Majauskienė aiškino, kad stengiamasi sudaryti vienodas sąlygas įvairių gebėjimų jaunuoliams. „Profesinėse mokyklose amato mokosi ir labai gerai besimokantys mokiniai, taip pat turime mokinių, kurie yra baigę aukštąsias mokyklas ir įgiję ne tik bakalauro, bet ir magistro laipsnius“, – „Merkio kraštui“ pakomentavo L. Majauskienė.

Mokinys turi turėti pasirinkimo laisvę

„Merkio krašto“ pakalbinta Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Stasė Bingelienė teigė, kad didžiausias nerimas – kas bus su mokiniais, kurie į profesinę mokyklą eiti vis dėlto nenorės. „Tokiu atveju jie gali apskritai iškristi iš švietimo sistemos. Norėčiau pabrėžti, kad profesinis mokymas kartu su viduriniu ugdymu šiuo metu nėra labai patrauklus. Todėl švietimo bendruomenė turėtų padaryti labai daug, kad tas mokymasis profesinėje mokykloje būtų ne per prievartą, kad mokiniai patys norėtų ten eiti. Mokinys turi turėti pasirinkimo laisvę – ar pasistengs ir mokysis gimnazijoje, ar vis dėlto nuspręs mokytis amato ir eis profesinę mokyklą. Kitaip tariant, pasirinkimo laisvė turi pagrįsta ne „ko aš noriu“, bet „ką aš galiu“. Taip pat reikia keisti požiūrį į profesinį mokymą, kad mokinys iš profesinės mokyklos nebus prastesnis specialistas negu mokinys iš gimnazijos“, – kalbėjo S. Bingelienė.

Per mažai atsižvelgiama į mokyklų poziciją

Štai Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos direktorė Milda Padegimaitė svarstė, kad nerti stačia galva į ŠMSM siūlomą reformą nereikėtų. „Neįmanoma vienareikšmiškai pasakyti, ar tai būtų geras, ar blogas sprendimas. Visokių rizikų galėtų iškilti, priklausomai nuo mokyklos ir nuo to, kiek mokiniai turės motyvacijos ir kokie bus jų rezultatai. Galbūt įvyks stebuklas ir mokinių mokymosi motyvacija šoks į viršų ir visi sąmoningai pradės geriau mokytis. Galima būtų prognozuoti, kad bendrojo ugdymo mokykloms ši reforma situaciją pablogins, o ar pagerins profesinėms mokykloms – sunku pasakyti. Taip pat ne kiekvienas rajonas turi profesinę mokyklą, taigi vėlgi iškyla dar viena problema“, – sakė M. Padegimaitė.

Kalbėdama apie ministerijos siūlomą pertvarką Valkininkų gimnazijos direktorė Gidita Benkienė apgailestavo, kad per mažai atsižvelgiama į švietimo bendruomenės poziciją. „Kiek šiuo metu mes turime profesinio mokymo pasiūlos? Daugiau viskas yra berniukams, o ką daryti mergaitėms? Joms pasiūla daug mažesnė, galima sakyti, kad belieka tik kambarinės ir virėjos specialybės. Mūsų gimnazija yra daugiau kaip 30 kilometrų nutolusi nuo miesto centro, kur yra artimiausia profesinė mokykla. Tai ar tie vaikai paskui neliks užribyje, ar negrįšime į tą laikotarpį, kai bus daug mokyklos nelankančių mokinių? Bet kuriuo atveju, mes esame tik ministerijos sprendimų ir jos įsakymų vykdytojai. Į mūsų nuomonę mažai kada atsižvelgiama. Jūs, pavyzdžiui, tą nuomonę viešinate, keliate klausimą, bet kas iš to? Mes vis tiek nieko negalime padaryti… O baisiausia, kad neatsižvelgiama į vaiko interesus. 16 metų amžiaus vaikas yra dar palyginti per mažas, o štai 11 klasėje jis jau pradeda bręsti, kažko norėti“, – tvirtino G. Benkienė.

Ministerijos siūlymas – „gana racionalus”

Tuo tarpu Merkinės gimnazijos direktorė Regina Sakalauskienė ministerijos siūlymą įvertino kaip „gana racionalų“. „Sudėtinga mokytis pagal vidurinio ugdymo programą gimnazijoje tiems mokiniams, kurie nesugeba parodyti atitinkamų žinių. Pagal dabar galiojančią tvarką užtenka, kad mokinys į pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą tiesiog ateitų, jis gali neatsakyti į nė vieną klausimą ir jau gauna vieną balą. ir su tokiomis žiniomis keliauja į 11 klasę, tačiau 11 klasėje reikalavimai yra kiti, mokiniai jaučia, kad mokymosi lygis pasikeičia. Galbūt išimtis galėtų labai talentingiems menininkams, kuriems toks dalykas kaip, tarkime, matematika, yra labai sudėtingas. Galbūt jie turėtų pasiekti bent jau minimalų balą. Tokiems jaunuoliams, kurie planuoja studijuoti menus, galėtų būti žemesnė matematikos kartelė“, – teigė R. Sakalauskienė.

Apklausos rezultatai

Šių eilučių autorė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė apklausą, kurioje sudalyvavo 258 Varėnos rajono gyventojai, tarp jų ir keletas rajono tarybos narių. Apklausos rezultatai rodo, kad dauguma respondentų (163) ministerijos idėją prastesnių mokymosi rezultatų pasiekusius jaunuolius po 10 klasių nukreipti į profesinę mokyklą vertina neigiamai. Tuo tarpu 95 respondentai nubalsavo ministerijos siūlymą palaikantys.

Kaip derėtų pasielgti su prasčiau besimokančiais dešimtokais, gyventojai savo valią aktyviai reiškė ne tik balsuodami, bet ir komentuodami. Vieni rašė, kad minėtasis ministerijos sprendimas iš esmės būtų geras: „kas iš to, kad 11 ir 12 klasėse tik atsėdi, o dabar bent jau profesiją įgytų“, „mokykloje reikia mokytis, o ne imituoti mokslą“. Kita dalis respondentų įsitikinę priešingai, esą „nesimoko gimnazijoje, nesimokins ir profesinėj“ ir ministerijos siūlymą netgi lygino su sovietmečiu.

Evelina Kuliešė