Pusiau retorinį klausimą „Tai ką mes čia aplamai (kas reikštų „žioplai, paviršutiniškai, neapdairiai“; žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodyną-red.) darome?“ rajono tarybos posėdyje net dukart uždavęs tarybos narys Ąžuolas Kuprys kartu su visa opozicija piktinosi, kad į dvi svarbias institucijas dirbti ir net į Prenzlau miesto šventę Vokietijoje siunčiami vien valdančiosios daugumos atstovai…
Kuris tinkamiau atstovautų rajonui?
Sprendimo projektą – su siūlymu į Alytaus regiono plėtros tarybos kolegiją deleguoti rajono tarybos narį Giedrių Samulevičių – paskutiniajame (gegužės 30 d.) tarybos posėdyje pristačiusi savivaldybės Finansų ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Tatjana Švedienė pagarsino ir kitą kandidatą į delegatus – tarybos opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasiūlytą Ąžuolą Kuprį.
Ką veikia prieš trejus metus įsteigta Alytaus regiono plėtros taryba ir jos valdymo organas – Kolegija, kurią sudaro Alytaus regiono savivaldybių merai bei deleguoti tarybų nariai, gana detaliai ir netrumpai buvo nurodyta Aiškinamajame rašte, tad reikia manyti, kad šios institucijos veikla gali būti net labai reikšminga rajonui.
O Ą. Kuprys šiame „darinyje“, kaip išsireiškė „valstiečių“ frakcijos pirmininkas Edvinas Grikšas, „gerokai tinkamiau atstovautų Varėnos rajono savivaldybei“ nei G. Samulevičius, kuris esą dar neaišku, „kokiais kriterijais deleguojamas“.
Tačiau kuo tinkamesnis būtų „valstiečių“ frakcijos delegatas, E. Grikšas irgi nepaaiškino, nes Ą. Kuprys praėjusią kadenciją pasižymėjo nebent tuo, kad sutiko būti paskirtas į tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas, bet netrukus pareiškė norįs atsistatydinti ir tą kartojo visą likusią kadenciją, ničnieko toje komisijoje neveikdamas.
Tuo tarpu opozicinė tarybos Socialdemokratų frakcija taip pat susidomėjo, kodėl nepranešta „kitiems tarybos nariams“ apie galimybę deleguoti savo atstovus bei „kokiais kriterijais pasirinktas Samulevičius ir kas tą pasiūlymą pateikė“.
Gyventojams reikia „ne balagano ir tuščių plepalų“
Pasak posėdžio pirmininko, mero Algio Kašėtos, galimybė tarybos nariams deleguoti savo atstovus į Alytaus regiono plėtros tarybos kolegiją buvo, kadangi yra pasiūlyti du kandidatai: vienas – nuo „valstiečių“ frakcijos, kitas – nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų. O pastarasis, t.y. G. Samulevičius, mero ir tarybos valdančiosios daugumos kolegų pasirinktas todėl, kad ir „praėjusią kadenciją jis buvo deleguotas į šią Kolegiją, ten savo pareigas vykdė sąžiningai bei profesionaliai“ ir jokių priekaištų jam nesą.
„Kadangi dauguma rajono gyventojų patikėjo sprendimų teisę būtent šiai daugumai ir pasirinko merą, šitais mandatais su gyventojų palaiminimu mes naudojamės ir naudosimės įstatymų numatytuose rėmuose, kad nebūtų chaoso, nes demokratijoj kitaip nėra – tai yra demokratijos principas“, – priminė A. Kašėta oponentams.
„Jei jūs naudojatės galios pozicija, tai ką mes čia aplamai darome?“ – opozicijos vardu prabilo Ą. Kuprys, matyt, vietoj prieveiksmio „aplamai“ omenyje turėdamas šiuo atveju tinkamesnį „apskritai“ ir nujausdamas, kad į Regiono plėtros tarybos kolegiją jam pakliūti nelemta.
„Darote tai, kad būtų priimti sprendimai, nes gyventojams reikia sprendimų, o ne balagano ir tuščių plepalų be jokio galutinio sprendimo“, – paaiškino A. Kašėta.
„Už“ tai, kad į minėtąją instituciją būtų deleguotas G. Samulevičius, balsavo 14 tarybos narių (10 balsavo „prieš“, 1 nebalsavo), o „už“ tai, kad Ą. Kuprys, – 6 tarybos nariai (9 balsavo „prieš“, 3 susilaikė, 7 nebalsavo visai). Sprendimas, palankus G. Samulevičiui, priimtas 14-kai tarybos narių nubalsavus „už“, 6-iems – „prieš“ ir 5-iems nebalsavus.
„Asmens“ kriterijai ne visiems aiškūs
Tuo tarpu savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistei (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorei) Danutei Mazaliauskienei pristačius kitą sprendimo projektą – su siūlymu į Vilniaus teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybą 4-erių metų laikotarpiui deleguoti rajono tarybos narę Danguolę Miškinienę – diskusijų nekilo ir kitų kandidatų net opozicija nepasiūlė.
O nesiūlė, matyt, todėl, kad nelabai turėjo ką siūlyti, nes šioje gana specifinėje institucijoje, kurią sudaro Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos atstovai ir po vieną iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos aptarnaujamos teritorijos savivaldybių tarybų deleguotų narių, tuščių plepalų greičiausiai neužteks.
Tad tris aukštąsias mokyklas baigusios ir Varėnos ligoninės direktoriaus pavaduotoja bei vaistininke vienoje Varėnos vaistinėje ne vienerius metus dirbančios rajono tarybos narės D. Miškinienės kandidatūrai, kurią pasiūlė valdančiajai daugumai priklausanti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija, jau iš anksto buvo pritarę ir visi tarybos komitetai.
Vienintelis rajono tarybos narys „valstietis“ Jaunius Grikšas griežtu tonu pasiteiravo, „kokiais kriterijais remiantis ir kieno teikimu buvo deleguojamas šis asmuo“, nors panašu, kad ir daugiau politikų apie tuos kriterijus nebuvo girdėję.
Kad „šis asmuo“, t. y. D. Miškinienė į Vilniaus teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybą būtų deleguota ketveriems metams, 14-ka rajono tarybos narių nubalsavo „už“, 4 – „prieš“, 2 susilaikė ir 5 nebalsavo.
O štai dėl sprendimo projekto – komandiruoti Žilviną Baublį, Rasą Kačiurinienę ir Danguolę Miškinienę 4-ioms dienoms į Prenzlau miesto šventę Vokietijoje – kilo tikras šaršalas.
Šiems trims valdančiajai daugumai priklausantiems rajono tarybos nariams toje šventėje birželio pradžioje atstovauti Varėnos r. savivaldybei buvo numatyti ir dienpinigiai iš rajono biudžeto: kiekvienam keturioms dienoms – po 124 eurus (50 proc. dienpinigių normos), o iš viso visiems trims – 372 eurai.
Į šventę siūlė komandiruoti „nusipelniusius“
Posėdžio pirmininkas A. Kašėta paaiškino, kad vokiečiai į šventę Prenzlau pakvietė ne Varėnos rajono tarybos narius, bet savivaldybės vadovus, o šie tiesiog pasiūlė į Vokietiją vykti „kolegoms“, nė karto tame mieste nebuvusiems.
Į oponento J. Grikšo priekaištą, kas įgaliojo merą „apsispręst be tarybos leidimo“, pastarasis atsakė, kad kai J. Grikšą išrinks meru ir jis gaus jam skirtą kvietimą, irgi galės spręst, kuriam tarybos nariui tą kvietimą pasiūlyti. O oponentui Ą. Kupriui, jau antrąkart uždavusiam savo „topinį“ klausimą „Tai ką mes čia aplamai darom?“, patarta: „Tai jūs, kolega, sau ir atsakykit“.
Tačiau su opozicinės Socialdemokratų frakcijos pirmininku ir opozicijos lyderiu Povilu Saulevičiumi posėdžio pirmininkui ir merui A. Kašėtai taip trumpai padiskutuoti nepavyko.
Pasak P. Saulevičiaus, „į miestą-partnerį, su kuriuo yra istorinė draugystė, kuris iš tiesų mūsų rajonui davė nesuskaičiuojamą galybę aplankytų vietų, nesuskaičiuojamą galybę naudos“, derėjo pasiųsti „bent jau opozicijos narį, kuris turi didžiulę patirtį“, „nes iš esmės į miestus-partnerius važiuojama ne susipažinti, bet organizuoti ateities perspektyvas visose srityse – švietimo, kultūros, medicinos“, be to, „kaip žinia, iniciatorius šios bendrystės“ – ne A. Kašėta, „iniciatoriai yra kiti, kurių dėka ir buvo užmegztas bendradarbiavimas“, tad „būtų sąžininga pakviesti ir tuos žmones, kurie yra nusipelnę ir kurie yra būtent šios istorinės draugystės pradininkai ir liudininkai“.
Tie nusipelnę „istorinės draugystės“ su Prenzlau „pradininkai ir liudininkai“, o dabar – opozicinės Socialdemokratų frakcijos nariai Vidas Mikalauskas ir Algis Miškinis sėdėjo čia pat, petys petin su juos liaupsinančiu frakcijos pirmininku, bet taip ir neatskleidusiu nė vieno atvejo, ką konkrečiai iš „nesuskaičiuojamos galybės naudos“ mūsų rajonui davė ilgiau nei dvidešimtmetį besitęsiantys ryšiai su minėtuoju Vokietijos miestu.
Bendradarbiavimas apsiriboja delegacijų apsikeitimu
Meras A. Kašėta irgi neliko skolingas, pareiškęs, kad jis per 8-erius savo meravimo metus taip pat lankėsi Prenzlau ir ne kartą priėmė iš šio miesto atvykusias vokiečių delegacijas bei kiekvienąkart, „bent jau pirmuosius 5 metus“, bandė užmegzti su jais „konstruktyvesnį, kažkokį praktiškesnį bendradarbiavimą, rašyti bendrus projektus, o ne tik palaikyti kultūrinius ryšius, kai nuvyksta vienas kitas mūsų kolektyvas ar aplanko delegacijos“.
„Deja, jie neatsiliepė į tokius mūsų siūlymus ir patys nepasiūlė kažkokių kitokių variantų pagal jų galimybes, – kalbėjo rajono vadovas. – Taigi jokio praktiškesnio bendradarbiavimo nebuvo ir vargu bau bus. Tada lieka tik apsikeitimas delegacijomis…“
Posėdžiui pirmininkavęs A. Kašėta ta proga pastebėjo, kad, jo manymu, P. Saulevičius „šiaip turėtų nusišalinti nuo tokių aštrių klausimų kėlimo“, nes jo „šeima turi asmeninių ryšių ir interesų su Prenzlau“, ir jis „turbūt žino“, kas turima omenyje.
Tačiau P. Saulevičius atrodė labai nustebęs ir teigė, kad apie jo „kažkokius asmeninius ryšius su Prenzlau savivaldybe, dėl kurių kiltų interesų konfliktas“, jis išgirdo „pirmą kartą“.
Bet turbūt daugeliui ne paslaptis, kad Varėnos r. savivaldybės ryšius su Prenzlau rajono, o vėliau – ir su Prenzlau miesto savivaldybe, peraugusius į asmeninius, prieš daug metų užmezgė bei nuolat palaikė laisvai vokiškai kalbanti P. Saulevičiaus mama Tatjana Saulevičienė, Prenzlau merui vertėjavusi ilgoje kelionėje po Rusiją, jo dėka kurį laiką dirbusi Prenzlau jaunimo centre, o 2021 m. birželio 10 d. ilgiau nei 22 metus pažįstamo Prenzlau vicemero dr. Andreas Heinrich siūlymu ir šio miesto savivaldybės tarybos sprendimu apdovanota Prenzlau miesto garbės medaliu už tarptautinių santykių puoselėjimą su Varėnos r. savivaldybe.
Tad nesunku numanyti, kad rajono tarybos narys P. Saulevičius ir jo kolegos „istorinės draugystės pradininkai“ į Prenzlau vykdavo kaip į savo namus – net per kovido pandemiją, anot P. Saulevičiaus, „patys už savo pinigus tam, kad išsaugotų santykius su Prenzlau“.
Bet gegužės 20 d. posėdyje rajono tarybos dauguma nubalsavo, kad santykių su Prenzlau puoselėti šį kartą vyktų nauji tarybos nariai Ž. Baublys, R. Kačiurinienė ir D. Miškinienė (14 balsų „už“, 7 – „prieš“ ir 4 susilaikė).
Diana Zubavičienė
