Ketvirtadienis, 26 sausio, 2023
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
PradžiaNaujienosNešventiniai Grybų šventės užkulsiai

Nešventiniai Grybų šventės užkulsiai

Redakciją pasiekusią žinią apie daug brangiau, nei nustatė rajono taryba, kainuojančias prekybos vietas šiųmetėje Grybų šventės mugėje, kurią pirmąkart organizavo ne savivaldybės įstaigų darbuotojai, bet privati įmonė iš Vilniaus, lydėjo pasipiktinimas savivaldybe, kodėl ji leido „kažkokiai firmai“ apiplėšinėti mūsiškius prekybininkus – tautodailininkus, ūkininkus, bitininkus, grybininkus – kurie ir taip vos suduria galą su galu; tad, kaip viskas vyko, aiškinosi „Merkio kraštas“…

Pasamdė kažkokią privačią firmą ir leidžia jai plėšikauti!

Dar prieš Grybų šventę rajono tarybos narys Marijonas Čapkovskis su „Merkio kraštu“ pasidalino, pasak jo, iš varėniškių, norinčių prekiauti šventinėje mugėje, gauta ir juos papiktinusia žinia apie nepaprastai brangiai kainuojančias prekybos vietas toje mugėje, kurią pirmąkart organizavo ne savivaldybės įstaigų darbuotojai, kaip būdavo anksčiau, bet privati įmonė iš Vilniaus.

„Apie labai brangius leidimus prekiauti Grybų šventėje, kainuojančius po 55, 80 ar net po 150 eurų, pirmiausia sužinojau iš Varėnos turgaus bitininkų, – prisiminė rajono tarybos narys. – Žmonės piktinosi, kad dabar, ekonominės krizės metu, rajono valdžia, užuot palaikiusi savus smulkiuosius verslininkus, pasamdė kažkokią privačią firmą ir leidžia jai plėšikauti, nes toks leidimas bitininkui kainuoja panašiai, kiek 10 kilogramų medaus. Mes, rajono taryba, esam patvirtinę daug mažesnius įkainius: tarkim, už leidimą prekiauti Grybų šventės metu žemės ūkio produkcija tereikėtų susimokėti 6 eurus, už maisto gaminių prekybą – nuo 20 iki 30 eurų. Tad ėmiau domėtis, kodėl nesilaikoma rajono tarybos priimto sprendimo…“

Pasidomėjęs M. Čapkovskis išsiaiškino, kad toji pati firma, organizavusi Grybų šventės prekybos mugę Varėnoje, tą pačią dieną tokią pat mugę organizavo ir Kėdainių miesto šventėje. Bet ten, pasak rajono tarybos nario, visos prekybos vietos kainavo po 10,80 euro „ir medumi prekiauti, ir viskuo“, o štai Varėnos Grybų šventėje prekyviečių kainos: „sodinukai – 40 eurų, žuvys – 80, kitos prekės – 50, kūrėjai meistrai – 50, karšti užkandžiai – 55, mėsa – 80, maistas (taip pat tautinio paveldo) – 55, tautodailė – 35, gira – 150 eurų“.

Savivaldybės administracijos direktorius visos situacijos nepaaiškino

„Taigi yra ir Varėnos kultūros centras, kuriame – apie 70 darbuotojų, ir seniūnija, išduodanti leidimus prekybai, kodėl jie nebegali tos mugės organizuot, kaip anksčiau? – stebėjosi M. Čapkovskis. – O dabar viskas atiduota net ne mūsų rajone įregistruotai firmai, kurioje dirba tik vienas žmogus, o su prekybininkais bendrauja kažkokia moteriškė. Bet Kėdainių valdžia vis dėlto sugebėjo išsireikalauti, kad tai firmai prekybininkai mokėtų tik po 10 eurų už vietą, o pas mus, taip išeina, kas ką nori, tą ir daro…“

Pakomentuoti situaciją rajono tarybos narys jau buvo prašęs paties savivaldybės administracijos direktoriaus Alvydo Verbicko, kurį prieš Grybų šventę tarybos opozicija išsikvietė į posėdį, pavadintą neeiliniu Teritorinio vystymo ir kaimo reikalų komiteto posėdžiu. (Šis posėdis savivaldybės interneto svetainėje buvo transliuojamas viešai. )

Tačiau A. Verbickas teatsakė, kad „šituos sprendimus priima“ ne jis, bet mero sudarytas „Grybų komitetas“, kuris ir nusprendė, jog „reikia mūsų šventei skirti administratorių prekybos vietoms nustatyti“, o sutartį su tuo administratoriumi pasirašė Varėnos kultūros centras.

Bet į kitų posėdžio dalyvių klausimus – „negi dabar mūsų rajone nebėra žmogaus“, kuris galėtų dirbti tuo administratoriumi; kaip „Grybų komitetas“, nebūdamas juridinis asmuo, gali priiminėti tokius sprendimus; „ar tie pinigai eina į rajono biudžetą, ar atiduodami tai firmai“ ir „kodėl kaina neatitinka rajono tarybos patvirtintų įkainių“? – rajono savivaldybės administracijos direktorius neatsakė.

Tad „Merkio kraštas“ –  susižinojęs, kad prekybininkus Varėnos grybų šventėje rikiavo mažoji bendrija „Arutumas“, įregistruota Vilniuje, gyvuojanti 6,5 metų ir prisistatanti kaip „MyFest“ renginių, mugių, parodų organizatorė – susitiko su Varėnos kultūros centro, sudariusio bendradarbiavimo sutartį su „Arutumu“, direktore Jurgita Keršiene ir jos pavaduotoja Miglita Kašėtiene.

Mūsų kraštiečiams prekybos vietos – už dyką

Varėnos kultūros centro direktorė ir jos pavaduotoja mielai sutiko parodyti „Merkio kraštui“ prašomus dokumentus bei atsakyti į klausimus, kadangi neslėpė ir pačios dėl pasikviesto prekybinės mugės organizatoriaus patiriančios tam tikros dalies visuomenės nepasitikėjimą.

„Seniau prekybą Grybų šventėje organizuodavo Varėnos seniūnija, prisidėdavom ir mes, Varėnos kultūros centras, taip pat rengdavęs visą meninę programą, seniūnijų kiemelius miesto parke – darbo krūvis buvo didžiulis, – pasakojo pašnekovės. – Bet daugiausia bėdų būdavo su prekeiviais – jiems beveik niekada nepatikdavo jų prekybos vietos, dėl to nuolat kildavo ginčų, net labai agresyvių, tekdavo ir policiją kviestis. O tokių prekeivių būdavo labai daug – sulaukdavom iki 700 prašymų, tad seniūnijai, kurioje dirba vos keli darbuotojai, tris mėnesius iki Grybų šventės pradžios prisiskambinti nebūdavo įmanoma net vietos gyventojams su savo reikalais. Todėl Grybų šventės organizaciniame komitete dar pernai nutarta paieškoti profesionalaus mugės organizatoriaus su sąlyga, kad renginys būtų kokybiškas, o naudos gautų visi – ir jo dalyviai, ir rengėjai…“

Iš kelių pasiūlymų, kaip sakė Varėnos kultūros centro direktorė J. Keršienė, buvo pasirinkta MB „Arutumas“, nuo šių metų vasario iki rugsėjo pradžios suorganizavusi daugiau kaip 30 panašių renginių kituose Lietuvos miestuose, prieš tai apklausinėjus tų miestų savivaldybes apie šios renginių organizatorės darbo kokybę.

„Negavom nė vieno skundo, kad „Arutumas“ dirbo blogai, – kalbėjo direktorė. – Be to, patiko, kad mugės prekybininkai gali registruotis internetu ir iš karto informacinėje sistemoje matyti savo prekybos vietas, todėl nebebūna pykčių. Beveik 300 prekyviečių buvo numatytos dalyje Vytauto, J. Basanavičiaus ir M. K. Čiurlionio gatvių, tik ne visos buvo užpildytos. O štai miesto Legendų ir padavimų parke mūsų krašto žmonėms – tautodailininkams, bitininkams, grybininkams – buvo suteiktos sąlygos prekiauti nemokamai, juos Kultūros centras dar ir parėmė: statė palapines, atgabeno stalų, suolų ir ko tik reikėjo…“

Pinigų gavo ir savivaldybė, ir Kultūros centras

„Žmonės mūsų irgi klausinėjo, kodėl Kėdainių miesto šventėje leidimai prekiauti kainavo daug pigiau nei pas mus, – prisiminė Varėnos kultūros centro direktorė J. Keršienė. – O taip yra dėl to, kad Kėdainių valdžia buvo pasitvirtinusi labai mažus įkainius. „Arutumas“ už savo darbą užsideda apie 50 procentų antkainį,  bet surinktas rinkliavas už prekybos vietas, kurių dydžius yra patvirtinusi rajono taryba, perveda tai savivaldybei. Tokiu būdu Kėdainių savivaldybės biudžetas pasipildė 1 tūkst. 400 eurų, o mūsiškis – 5 tūkst. eurų. Be to, pagal bendradarbiavimo sutartyje su „Arutumu“ numatytą sąlygą 8 tūkst. eurų buvo pervesta ir į Varėnos kultūros centro paramos sąskaitą, ko anksčiau nebūdavo.“

O kad Grybų šventėje leidimai prekiauti buvo per brangūs, Varėnos kultūros centro vadovė J. Keršienė sakė nemananti.

„Iš mūsiškių tautodailininkų, kurie turėjo sertifikatus, net „Arutumas“ neėmė pinigų, o kitiems prekeiviams, atvykusiems iš visos Lietuvos, 10 eurų už vietą, na, būtų aiškiai per pigu, nes žmonių į šventę prisirinko daug, daug jų būriavosi ir prekyvietėse, – svarstė pašnekovė, atsakiusi ir į klausimą, kodėl seniūnija teišdavė 200 leidimų prekiauti, nors prekybos vietų, kaip per Grybų šventę suskaičiavo rajono tarybos narys M. Čapkovskis, buvo „beveik 400“. – Taip galėjo atrodyti todėl, kad mūsų krašto žmonėms leista prekiauti nemokamai. Beje, visas šalies savivaldybes, kurias apklausinėjom dėl „Arutumo“ mugių organizavimo, buvo užsipuolusios opozicijos. Suprantama, tokios šventės daug kainuoja. Grybų šventės biudžetas irgi nemažas – apie 60 tūkst. eurų, iš jų maždaug pusė – savivaldybės lėšos, likusi suma surenkama iš rėmėjų, prekybininkų. Ir mums toks bendradarbiavimas – nauja patirtis, tad dar tarsimės ir su mugės organizatoriais, ir su žmonėmis kalbamės, kas gal buvo negerai, ką reikėtų tobulinti. Problema – šiukšlės, kurių daug liko po šventės, šitą reikės sutvarkyti. Kitais metais miesto parke galvojam įrengti nemokamą ūkininkų kiemelį, kokio iki šiol nebuvo, yra ir kitokių planų…“

Diana Zubavičienė

- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai