Šį sezoną už radiatorių šilumą visos Lietuvos gyventojai mokės daug daugiau, ypač tie, kurių būstai centralizuotai šildomi kūrenant dujas (net iki 70 procentų); bet mokesčiai už šildymą per kišenę kirs ir Varėnos rajono gyventojams – prognozuojama, kad šiluma čia brangs bemaž 30 procentų; apie visa tai ir dar daugiau – šiame „Merkio krašto“ straipsnyje…
Biokuro brangimas – neišvengiamas
Varėnos rajone, kaip skelbė UAB „Varėnos šiluma“, visų daugiabučių namų centralizuotas šildymas turėjo būti įjungtas iki rugsėjo 27 d. Tačiau, kol šildymo sezono pradžios vieni nekantriai laukė, kiti džiūgauti neskubėjo, mat visoje Lietuvos brangsta centralizuotas šildymas, ne išimtis ir šias ,,Varėnos šilumos“ paslaugas perkantys šilumos vartotojai.
„Varėnos šilumos“ l. e. p. direktoriaus Jono Endrikio teigimu, nors bendrovės eksploatuojamose katilinėse naudojamas tik biokuras, šios kuro rūšies pabrangimas taip pat yra neišvengiamas. Lyginant su praėjusiais metais, pavyzdžiui, gamtinės dujos pabrango dvigubai, o biokuro kainos išaugo apie 40 proc. „Planuojame, kad jau prasidėjusio šildymo sezono metu vidutinė perkamo biokuro kaina gali siekti 18 eurų už megavatvalandę ar net daugiau. Mano manymu, labiausiai biokuro kaina priklausys nuo jo poreikio, priklausomai nuo klimato sąlygų šaltuoju metų sezonu“, – „Merkio kraštui“ sakė J. Endrikis.
Pašnekovo skaičiavimais, šilti radiatoriai rajono gyventojams pastaraisiais metais atsieis apytiksliai 30 proc. brangiau nei pernai. „Jeigu biokuras būtų nupirktas planuojamomis kainomis, šilumos kaina artimiausiais mėnesiais būtų apie 6,1 cento už kilovatvalandę be PVM ir būtų panaši į 2018-2019 metų šildymo sezono metu galiojusią kainą. Tačiau būsimą šilumos kainą lyginant su 2020 metų gruodžio mėnesio kaina (4,77 cento už kilovatvalandę be PVM) šilumos energija pabrangtų maždaug 27 procentais“, – aiškino „Varėnos šiluma“ direktorius.
„Merkio kraštui“ J. Endrikis taip pat išdėstė, kad pernai gruodį renovuotų namų gyventojai vidutiniškai už vieno kvadratinio metro šildymą mokėjo 73 ct, ir 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymas kainavo 43,8 Eur. Tuo tarpu senų, nerenovuotų namų gyventojams šildymas atsiėjo dvigubai brangiau – vidutiniškai 1,43 Eur už kvadratinį metrą, tad 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymas kainavo 85,8 Eur. Taigi šį šildymo sezoną, esant prognozuojamai šilumos kainai ir panašiam šilumos suvartojimui, renovuotų namų 60 kvadratinių metrų ploto butų gyventojai vidutiniškai už šildymą mokėtų apie 12 Eur per mėnesį daugiau, o nerenovuotų – apie 23 Eur per mėnesį daugiau nei praeitą šildymo sezoną.
Tikėtis šilumos kainų kritimo neverta
Pasak J. Endrikio, per praėjusius aštuonis šildymo sezonus šalčiausiais mėnesiais (nuo lapkričio iki kovo) ypač maži mokesčiai buvo 2020-2021 metų žiemą, kai vidutinė kaina siekė 5,25 ct už kilovatvalandę su 9 proc. PVM, o didžiausi mokesčiai – 2018-2019 metais, kai šalčiausiais mėnesiais kaina pakilo iki 6,19 ct už kilovatvalandę su 9 proc. PVM. „Ne ką mažesnė vidutinė šilumos kaina dar buvo 2014-2015 ir 2015-2016 metų šildymo sezonais (5,78 ir 5,94 cento už kilovatvalandę), nors nuo to laiko pasikeitė medžiagų, žaliavų kainos, padidėjo darbo užmokesčio sąnaudos“, – dėstė J. Endrikis.
Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad šilumos kaina perskaičiuojama kiekvieną mėnesį, įvertinus kuro kainos ir perkamos šilumos kainų pasikeitimą, o sąskaita už patalpų šildymą priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartotos šilumos konkrečiame name, ir pateikė pavyzdį. „Varėnos Dzūkų gatvės 34 daugiabučio gyventojai 2019 metų vasarį, esant vidutinei mėnesio oro temperatūrai 1,2 laipsnio, o šilumos kainai – 6,16 cento už kilovatvalandę, už vieno kvadratinio metro šildymą mokėjo 1,04 euro. Tuo tarpu šių metų vasarį, esant vidutinei oro temperatūrai -5,6 laipsnio, nors ir esant ženkliai mažesnei šilumos kainai – 4,83 cento už kilovatvalandę, 1 kvadratinio metro buto ploto šildymas kainavo jau 1,27 euro“, – teigė J. Endrikis.
Pavyzdžiui, Varėnos ir Matuizų katilinėse naudojamas tik biokuras (medžio skiedra), o štai kitose rajono kaimuose esančiose katilinėse – malkinė mediena ir medžio granulės. ,,Vartotojai, kurie nėra prisijungę prie ,,Varėnos šilumos“ eksploatuojamų šilumos tinklų, šiluma apsirūpina patys, ir neturime tikslios informacijos apie jų naudojamus šilumos gamybos šaltinius. Tačiau tikėtina, kad didžioji dalis pastatų šildomi naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, daugiausia medieną“, – svarstė pašnekovas.
Bendrovės ,,Varėnos šiluma“ direktoriaus manymu, atsižvelgiant į kuro kainų prognozes, tikėtis ženklaus jų sumažėjimo, o tuo pačiu – ir šilumos kainų kritimo, kol kas neverta. Tačiau, norint gauti mažesnes sąskaitas už šilumą, reikia mažinti šilumos suvartojimą, o efektyviausias šilumos taupymo būdas, anot J. Endrikio, yra pastatų renovacija, mat jos metu yra ne tik apšiltinamos pastatų sienos, bet ir modernizuojami šilumos punktai, atnaujinamos pastatų šildymo sistemos. J. Endrikis taip pat sako, kad pastatų renovacija nėra vien tik energijos taupymas, tai ir – pastatų eksploatavimo laiko pailginimas, gražesnis estetinis vaizdas, komfortiškesnės gyvenimo sąlygos bei padidėjusi būsto vertė, todėl dėl šių priežasčių gyventojams verta investuoti į savo būsto atnaujinimą. ,,Pastaruoju metu žmonės daugiau dėmesio skiria šilumos taupymui, ir atsiranda vis daugiau gyventojų, kurie pritaria namų renovacijai. Ne paslaptis, kad brangsta renovacijai naudojamos statybinės medžiagos, brangsta ir pati renovacija. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, šilumos kainos padidėjimas kompensuos dabar į renovaciją investuotas lėšas“, – aiškino direktorius.
Prašo būti supratingais
Neseniai ,,Merkio kraštas“ sulaukė Varėnos Jono Basanavičiaus gatvės 7A daugiabučio gyventojo skundo, kad namo butuose jau 2 savaites nuo šildymo sezono pradžios nešyla radiatoriai, girdėti tik juose cirkuliuojantis vanduo. Varėniškis piktinosi, kad daug kartų kviestiems ,,Varėnos šilumos“ darbuotojams kažkodėl nepavyksta sutvarkyti šildymo, o mokėti už jį gyventojams reikės. ,,Taip yra ne viename name, bet po truputį bandome trūkumus šalinti. Taip būna kiekvienais metais pradedant šildymo sezoną ir visuose miestuose“, – tvirtino J. Endrikis.
,,Varėnos šiluma“, beje, pati viešai skelbia, kad ,,pradedant šildymo sezoną atsiranda tam tikrų nesklandumų – dėl šildymo sistemose susikaupusio oro nešyla butų atskirų kambarių radiatoriai, šildymo sistemoje girdisi pašaliniai garsai ar pan.“ „Atsiprašome gyventojų ir prašome būti supratingiems dėl laikinų šildymo sezono pradžioje atsirandančių šildymo kokybės sutrikimų butuose. Visus nusiskundimus prašome užregistruoti namo šildymo sistemų prižiūrėtojo – UAB ,,Varėnos šiluma“ telefonu 8 310 31 031. Įmonės darbuotojai per kiek įmanoma trumpesnį laiką nustatys galimo sutrikimo priežastis ir jas pašalins“, – rašoma UAB ,,Varėnos šiluma“ interniatiniame tinklalapyje.
Išmokėta beveik 40 tūkst. eurų kompensacijų
Svarbu paminėti, kad pagal nustatytą tvarką savivaldybė moka kompensacijas už šildymą mažas pajamas gaunantiems gyventojams, tačiau, J. Endrikio paaiškinimu, jų mokama suma už šildymą neturi viršyti 10 procentų skirtumo tarp bendrai bute gyvenančių žmonių (arba vieno gyvenančio žmogaus) vidutinių pajamų per mėnesį ir 1,5 valstybės remiamų pajamų vienam gyventojui dydžio, kuris yra 128 Eur. ,,Pavyzdžiui, dviejų kambarių bute gyvena du žmonės, kurių bendros mėnesinės pajamos yra 800 eurų. Paskaičiavus galimą jų už šilumą mokėtiną sumą – (800 – (128 x 2 x 1,5)) x0,1) – esant tokioms gyventojų pajamoms, buto šildymui galima išleisti 41,6 euro per mėnesį. Už šildymą susidarius didesnei sąskaitai, skirtumas yra kompensuojamas. Tiesa, kompensacijos dydis būtų perskaičiuojamas, įvertinus naudingojo būsto ploto normatyvus konkretaus buto gyventojams“, – dėstė ,,Varėnos šiluma“ direktorius J. Endrikis.
Tuo tarpu Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Naujūnienė ,,Merkio kraštą“ informavo, kad būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skiriamos, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu. Teisę į minėtąsias kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys (turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešajame registre) bendrai gyvenantys žmonės, arba vienas gyvenantis žmogus, jei kreipimosi metu atitinka minėtame įstatyme numatytas sąlygas (dirbantys, besimokantys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, įregistruoti Užimtumo tarnyboje ir kiti). Teisė į kompensaciją nustatoma kiekvienai šeimai arba žmogui individualiai, atsižvelgiant į šeimos sudėtį, gaunamas pajamas, turtą (dabar, ekstremalios situacijos metu, turtas nevertinamas), deklaruotų žmonių skaičių, būsto plotą bei nustatytus normatyvus.
Pagal specialistės ,,Merkio kraštui“ pateiktus duomenis, rajone praėjusiais metais būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas gavo 1036 gyventojai, o per devynis šių metų mėnesius – 911 gyventojų. Praėjusiais metais kompensacijų išmokėta už 38 674,29 Eur. O šiemet, pasak Socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės V. Naujūnienės, ,,jeigu padidės šilumos kainos, bus kompensuojama ir didesnė būsto šildymo išlaidų dalis“.
Evelina Kuliešė
