Nuo birželio Varėnoje bus vienu banku mažiau

Prieš geras dvi savaites „Swedbank“ pranešė, kad nuo šių metų birželio vidurio uždarys Varėnoje veikiantį klientų aptarnavimo padalinį; rajono gyventojai piktinasi, kad prireikus susitikimo su banko darbuotoju, dėl pačių paprasčiausių paslaugų teks važiuoti į kitą miestą, ir kaltina vietos valdžią, tuo tarpu rajono meras Algis Kašėta tikina, jog pakeisti banko sprendimo savivalda negali…

Svarsto atsisakyti banko paslaugų
Šiuo metu Varėnoje veikia dviejų bankų – „Šiaulių banko“ ir „Swedbank“– skyriai, bet pastarasis žada greitai užsidaryti. Šių metų balandžio 12 dienos „Merkio krašto“ numeryje skelbėme „Swedbank“ pranešimą, kad klientai Varėnoje bus priimami tik iki birželio 14 dienos, o nuo birželio 17-osios – bet kuriame kitame aptarnavimo centre.

Kaip ir buvo galima manyti, ši žinia rajono gyventojų tikrai nepradžiugino, nes, norint su bankininku pasikonsultuoti gyvai, iki artimiausio skyriaus – Druskininkų arba Alytaus – reikės važiuoti maždaug 80 kilometrų pirmyn ir atgal.
Štai su „Merkio kraštu“ bendravusi varėniškė Lina jau daug metų yra „Swedbank“ klientė, tačiau, sužinojusi, kad Varėnos skyrių norima uždaryti, svarsto apskritai atsisakyti šio banko paslaugų. „Esu nusivylusi, nes, iškilus menkiausiems trukdžiams ar nesklandumams, dėl 10-ies minučių pokalbio su banko darbuotoju teks važiuoti į kitą miestą. Manau, kad reikės pereiti į „Šiaulių banką“. Keisti banką ruošiasi ir kiti mano pažįstami“, – kalbėjo moteris.
Tuo tarpu varėniškės Vidos nuomone, jaunimui viskas kur kas paprasčiau, mat jis jau yra įpratęs naudotis išmaniaisiais telefonais ir programėlėmis. „Ypač susirūpinę vyresnio amžiaus žmonės, kurie dažnai lankydavosi banke. Buvo labai patogu, nes galėdavai ateiti pasikonsultuoti net ir paprastais klausimais. Kiek man teko girdėti iš aplinkinių, jau gal 5 žmonės iš „Swedbank“ perėjo į kitą. Jaunimui turbūt nebus taip sunku, nes jie moka susitvarkyti internetu. Bet nepatenkinti ir jie, sako, kad Varėnoje tuoj liks tik prekybcentriai“, – sakė ponia Vida.
O štai senjorė Albina piktinosi, kad patekti į banką taps sunkiau negu pas gydytoją, mat dėl vizito reikės ne tik registruotis iš anksto, bet ir vykti į kitą miestą: „Turiu vaikų, bet jie užsiėmę savo reikalais, turi darbus. Bankai, kaip ir visos kitos įstaigos, dirba iki 17 valandos, tai dabar vaikai turės atsiprašinėti iš darbo, kad galėtų mane nuvežti į banką. Juk kelionė kainuoja, o kur dar sugaištas laikas. Bus kaip pas gydytojus: lauk savo eilės, o sulaukęs – džiaukis. Absurdas. Nesuprantu, kodėl prireikė tą banką uždaryti?“
Nieko negali padaryti
Kaip „Merkio kraštui“ komentavo rajono meras Algis Kašėta, apie tai, kad jau birželį Varėnoje nebeliks „Swedbank“ skyriaus, jam pranešė šio skyriaus vadovas Linas Plytnikas. „Be abejo, aš klausiau, kokių yra galimybių, kad bankas toliau veiktų, tačiau jis paaiškino, kad šansų nėra, nes įmonei neapsimoka, per mažai klientų, o išlaikyti padalinį yra per brangu. Žinoma, vadovas taip pat nėra suinteresuotas, kad padalinys užsidarytų, tačiau sprendimus priima ne jis“, – tvirtino A. Kašėta.
Pasak rajono mero, bankui paliepti negali ir savivaldybė. „Kadangi „Swedbank“ nėra valstybės valdoma įmonė, mes, kaip savivaldybė, neturime galimybių kaip nors įtakoti tokio banko sprendimo. Savivaldybė taip pat sulaukė gyventojų nusiskundimų, tačiau, kad ir kaip bebūtų gaila, nieko negalime padaryti. Sutinku, kad rajono žmonėms tai iš tiesų bus nepatogu. Bankas laikosi nuomonės, kad daugumą paslaugų galima gauti per internetinę bankininkystę. Jaunesniajai kartai dėl to problemų gal ir nebus, bet vyresniems žmonėms gali būti sudėtinga“, – teigė rajono meras.
Dėl klientų aptarnavimo skyriaus Varėnoje panaikinimo bandėme pasikalbėti ir su šio skyriaus vadovu L. Plytniku, tačiau komentuoti jis atsisakė. „Negaliu komentuoti, nes tokia banko tvarka. Kreipkitės į atstovą spaudai“, – nurodė L. Plytnikas.
Kuo daugiau gauna, tuo daugiau nori
Rekordinius pelnus skaičiuojančio „Swedbank“ Lietuvoje bendrosios pajamos vien pernai siekė 762 mln. eurų. Tad kodėl milijonus eurų uždirbantis „Swedbank“ nori priversti savo klientus iš Varėnos rajono į šio banko skyrius belstis dešimtis kilometrų, klausėme „Swedbank“ atstovės ryšiams su visuomene Daivos Taučkėlaitės. Elektroniniu paštu gavome atsakymą, kurį pasirašė mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas. Anot jo, padaliniuose lankosi vis mažiau žmonių, o daugiausia klientai esą naudojasi programėle ir interneto banku.
„Pavyzdžiui, iš visų padaliniuose apsilankančių klientų daugiau kaip 80 proc. naudojosi elektroniniais banko paslaugų kanalais. Kasmet vertiname klientų elgesio pokyčius, srautus padaliniuose ir, atsižvelgdami į juos, priimame sprendimus tiek dėl nuotolinių paslaugų plėtros, tiek dėl padalinių veiklos. Nepriklausomai nuo padalinių tinklo pokyčių, visur be išimties ketiname išlaikyti esamas savitarnos erdves ir bankomatus. Esant poreikiui, „Swedbank“ darbuotojai yra pasirengę atvykti į rajono savivaldybę ar didžiąsias įmones, jei būtų organizuojamas susitikimas su gyventojais ar darbuotojais. Tokių vizitų metu pristatytume banko paslaugas, atsakytume į kylančius klausimus“, – teigė G. Vercinskas.
Neoficialiais duomenimis, „Swedbank“ šiemet taip pat planuoja uždaryti savo padalinius Radviliškyje ir Šakiuose. Tačiau kiek konkrečiai padalinių šiais metais užvers savo duris, „Swedbank“ atstovas neatsakė.
Antai 2019 metais „Swedbank“ į savo padalinių atnaujinimą investavo 3,5 mln. eurų. Patalpos buvo pertvarkytos ir Varėnoje, tačiau kam jos teisiškai priklauso ir kas bus daroma su šiuo turtu, G. Vercinskas irgi nepaaiškino.
Rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Egidijus Zaleskis tikino, kad patalpos, kuriose šiuo metu yra įsikūręs „Swedbank“ skyrius, priklauso ne savivaldybei. „Greičiausiai patalpos yra viso to pastato savininko, o kas jis – nežinau. Gali būti, kad jį valdo parduotuvių tinklas „Iki“, sunku pasakyti. Manau, kad bankui išsikėlus, patalpos bus nuomojamos. Abejoju, ar bankas buvo jas išsipirkęs, turbūt irgi nuomojosi“, – komentavo E. Zaleskis.
Šiuo metu įstatymas nekontroliuoja banko skyrių veiklos, tačiau Seimo nariai svarsto galimybę taikyti švedišką įstatymą, įpareigojantį bankus išlaikyti tam tikrą atstumą, kad būtų užtikrintos paslaugos banko klientams.
Evelina Kuliešė