Varėnės upėje prie pat turistų lankomos kultūros vertybės – 1915 metais susprogdinto Glūko geležinkelio tilto liekanų – neseniai buvo rastas ir sunaikintas I pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinys, o netrukus toje pačioje vietoje rastas ir antras toks pat sprogmuo; ir nors visai realu, kad tokių mirtinai pavojingų radinių ten gali būti daugiau, jų paieškoti už tai atsakingos tarnybos anaiptol nesiskubina; kodėl?..
Sprogmenį aptiko netyčia
Prieš tris savaites respublikinė žiniasklaida paviešino neeilinį įvykį iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) šių metų įvykių suvestinės apie atliktus gelbėjimo darbus – kad rugpjūčio 26 dieną Glūko kaime, Varėnės upėje, buvo rastas I pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinys.
PAGD suvestinėje taip pat nurodyta, kad 15 val. 45 min. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budintis pareigūnas informavo apie toje vietoje įvestą planą „Skydas“, kad ten budėjo ugniagesiai gelbėtojai, o J. Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai rastą sprogmenį „ištraukė iš upės ir sunaikino karjere“. (Apie tai parašėme ir rugpjūčio 30 d. „Merkio krašto“ žinutėje „Sprogmuo“.)
Po to paaiškėjo, kad apie šį pavojingą maždaug 0,5 metro ilgio radinį, panašų į nedidelę bombikę, bendrosios pagalbos telefonu 112 pranešė Glūko kaimo gyventojas (pavardė redakcijai žinoma). Sprogmenį, kaip jis sakė „Merkio kraštui“, netyčia aptiko jo bičiuliai, baidarėmis plaukę Varėnės upe, prie Glūko geležinkelio tilto liekanų upėje pametę rankinę su raktais bei pinigais ir tos rankinės beieškodami.
Pranešimas apie rastą „bombikę“ prie buvusio tilto atlakino visą būrį specialiųjų tarnybų: policijos ekipažą, ugniagesius gelbėtojus, o po 3 ar 4 valandų jų budėjimo – ir Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojus, saugiai susprogdinusius, kaip paaiškėjo, I pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinį.
Žmonių lankoma vieta
Redakcijos interesantas, iš senųjų kaimo gyventojų girdėjęs, kad per I pasaulinį karą prie Glūko geležinkelio tilto vokiečiai Varėnėje nuskandino kažkokius šaudmenis, sakė prašęs išminuotojų neapsiriboti tik tuo vienu rastu. Bet šie esą teatsakę, kad vėl atvažiuos tik tuomet, jei kas nors ką nors panašaus vėl suras ir praneš, o dabar ieškoti sprogmenų jiems nepriklauso.
Tuomet vyras, pats panardęs toje Varėnės vietoje, kur buvo rastas sprogmuo, ir aptikęs tokį patį antrąjį, „Merkio kraštui“ pasiūlė nuodugniau pasidomėti nenormalia tvarka, kai reaguojama tik į konkretų iškvietimą, kaskart ilgam atitraukiant nuo kitų darbų specialiąsias tarnybas, užuot ėmusis vienu kartu iš esmės ištirti bei išvalyti upės vagą nuo viso galbūt ten tebetūnančio mirtino karo palikimo. Juolab kad Varėnė – baidarininkų bei mauduolių labai mėgstama upė, kurių čia pilna ypač savaitgaliais, o upės pakrantė prie senojo geležinkelio tilto liekanų – ne tik jų, bet ir kitų turistų traukos bei poilsio vieta. Beje, iki šiol didingai atrodančios Glūko geležinkelio tilto per Varėnę liekanos (tašytais akmenimis apdailintos krantinės atramos) yra regioninės reikšmės architektūros ir inžinerinis paminklas, 2018 metais įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Kryptį į šį lankytiną objektą nurodo ženklas prie kelio Varėna-Alytus. Tiltas buvo pastatytas 1894 m. (kitur nurodyti 1899 m.), tiesiant Varėnos-Alytaus (Orany-Olita) geležinkelį, o I pasaulinio karo metu, 1915 metais, – susprogdintas nuo puolančių vokiečių besitraukiančios Rusijos carinės imperijos kariuomenės. (Vėliau, tiesa, tiltas buvo atstatytas, o dar vėliau, ardant nebenaudojamą Artilerijos-Alytaus geležinkelio ruožą, – išardytas, bet atramos liko.)
Sprogimą gali sukelti ir… saulė
Taigi praėjusį penktadienį, rugsėjo 6 dieną, apie 15 valandą toje vietoje šių eilučių autorė stebėjo, kaip redakcijos interesantas bendrosios pagalbos telefonu 112 praneša apie rastą antrąjį sprogmenį, kaip atvykusių dviejų policijos pareigūnių akivaizdoj jį ištraukia iš Varėnės ir kaip pareigūnės iškviečia išminuotojus bei pasilieka jų laukti.
Gi vėliau viskas vyko, kaip ir pirmuoju atveju, – išminuotojai atvyko po kelių valandų, policija įvedė planą „Skydas“, o rastą artilerijos sviedinį nukenksminus, visi išsiskirstė kas sau. Maždaug taip „Merkio kraštą“ painformavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė.
Bet kodėl, net radus vieną po kito du 100 metų senumo nesprogusius artilerijos sviedinius toje pačioje žmonių lankomoje vietoje, nei Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, nei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, nei Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos išminuotojai – nesiima inicijuoti ten galbūt dar likusių šaudmenų paieškos procedūrų?
Nes tokie sprogmenys, kaip skelbia tas pats Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, „nesprogę savo laiku ir išgulėję žemėje ne vieną dešimtmetį, yra neprognozuojami ir kelia dar didesnį pavojų“.
Ta proga „Merkio krašto“ pakalbintas buvęs Lietuvos kariuomenės patarėjas, Lietuvos karo istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Valdas Rakutis patikslino, kad yra ir tokių nuo karo užsilikusių šaudmenų, kurių net nebūtina judinti ar krapštyti, – jie sprogsta vien nuo… saulės šviesos bei šilumos, kaip buvo atsitikę su Kauno tvirtovėje iš šulinių ištrauktais ir saulėje paliktais džiūti sprogmenimis.
Ne vien kariuomenės reikalas
Labai daug sprogmenų – net 1 tūkst. 62 Pirmojo pasaulinio karo laikų vokiškus 77 mm ir 105 mm kalibro artilerijos sviedinius – 2003 metais vos per mėnesį (nuo rugpjūčio 25 d. iki rugsėjo 25 d.) J. Vitkaus inžinerijos bataliono narai ištraukė iš Glūko ežero, kuris yra labai netoli nuo Glūko geležinkelio tilto liekanų. O jei ir čia, Varėnėje, iš jos dugno po truputį lenda paviršiun panašus „lobis“?
„Merkio kraštas“ tuo klausimu susisiekė su Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus bataliono visuomenės informavimo specialiste Irma Pikiene, patvirtinusia, kad šio bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopa yra vienintelis padalinys Lietuvoje, kurio uždavinys yra vykdyti planines ir neplanines sprogmenų neutralizavimo procedūras.
„Neplaninės procedūros vykdomos pagal iškvietimą, o planinės – pagal iš anksto sudarytą sprogmenų neutralizavimo planą, kurį rengiant kiekvienų metų pradžioje bendradarbiaujama ir su savivaldybėmis, ir su gaisrininkais, sudaromi žemėlapiai, nes tai nėra vien mūsų reikalas, – pastebėjo visuomenės informavimo specialistė. – O jei Varėnos rajono savivaldybė ar ugniagesiai nemato problemos dėl galimų sprogmenų sankaupų toje vietoje, kurią paminėjote, tai ir mūsų išminuotojai, kasmet neutralizuojantys Lietuvoje apie 4 tūkstančius sprogmenų, negali skirti, tarkim, savaitę laiko tų sprogmenų, kurių galbūt ten net nėra, paieškoms, nes žmonės kartais pripasakoja ir nebūtų dalykų…“
Apie Glūką nieko nežino
Tebegaliojančiu buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės bendru įsakymu patvirtintoje Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programoje bei šios programos įgyvendinimo priemonių plane yra nurodyta, kad pirmiausia būtent savivaldybių administracijos kiekvienų metų IV ketvirtyje turi „rinkti ir teikti informaciją PAGD apie užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas atitinkamos savivaldybės teritorijoje“.
O jau paskui PAGD tą informaciją įvertina, savo vertinimus siunčia Lietuvos kariuomenei, ši rengia sprogmenų neutralizavimo metinius planus, o kai į tuos planus įtrauktų savivaldybių administracijos Lietuvos kariuomenei pateikia dokumentus, reikalingus vykdyti išminavimą, kariuomenė, vadovaudamasi savo vado patvirtintu planu, tuomet ir vykdo planinius teritorijų „išvalymo darbus, ieškant sprogmenų ir juos neutralizuojant“.
Tris Lietuvos žemėlapius su pažymėtomis vietovėmis, kur yra rizikos rasti nuo karo likusių sprogmenų, viešina asociacija „Karo palikimo grėsmės prevencija“ savo internetinėje svetainėje, o tuose žemėlapiuose matyti, kad tokios rizikos vietų yra ir mūsų rajone, taip pat – Glūko pavadinimu pažymėtoje teritorijoje. Asociacijos skelbimu nuo nepriklausomybės Lietuvoje pradžios tokie sprog-menys jau pražudė daugiau nei dešimt žmonių ir apie dvidešimt sužeidė.
Tačiau Varėnos r. savivaldybės administracijos direktorei Vilmai Miškinienei tiesiogiai pavaldus šios administracijos patarėjas (parengties pareigūnas) Valdas Tamulevičius, kuriam patikėta rinkti ir teikti informaciją PAGD apie vietas rajone su likusiais nuo karo sprogmenimis, „Merkio kraštui“ atvirai prisipažino, kad apie karo sprogmenis prie Glūko geležinkelio tilto liekanų jis nieko nežino.
„Labai gerai, kad piliečiai patikrina, kaip veikia sistema“
„Kiekvienais metais iš PAGD gaunam užklausimą su prašymu pateikti duomenų apie vietas, kur gali būti sprogmenų, – aiškino V. Tamulevičius. – Tuomet aš apklausiu visų rajono seniūnijų seniūnus, kurie geriausiai pažįsta savo seniūnijos teritoriją ir žmones. Bet per trejus metus nė vienas jų nėra nieko pasakęs apie tokias vietas. Taigi šiandien galiu pasakyti, kad tokių pavojingų teritorijų, kur būtų minų laukas ar sprogmenų vieta, rajone nėra, o apie Glūką nieko nežinau.“
Belieka tikėtis, kad apie Glūką ir ten rastus du nesprogusius I pasaulinio karo artilerijos sviedinius rajono savivaldybės administracijos patarėjas (parengties pareigūnas) dabar jau žinos, o jei kartais pamirštų, jam apie tai turėtų pranešti Varėnos seniūnė, kai PAGD šių metų paskutiniajame ketvirty savivaldybės administracijos paprašys tokios informacijos. Tuomet gali būti, kad ir Lietuvos kariuomenė kitais metais atkreips dėmesį į Glūką bei gal kada nors atliks ir planinę sprogmenų Varėnėje paiešką.
Tiesa, buvęs Lietuvos kariuomenės patarėjas, karo istorikas dr. prof. V. Rakutis „Merkio kraštui“ užsiminė, kad, jo žiniomis, jau „kalbama apie karo inžinerijos pulko kūrimą, tad gal bus daugiau pajėgų“ nuo karo užsilikusiems sprogmenims neutralizuoti, ir tuo pačiu pripažino, jog „labai gerai, kad piliečiai patikrina, kaip veikia ši sistema“.
Diana Zubavičienė
