Pirmadienis, 18 liepos, 2022
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
PradžiaNaujienosNuo melioracijos iki žlungančių rajono smulkiųjų ūkių

Nuo melioracijos iki žlungančių rajono smulkiųjų ūkių

„Merkio krašte“ perskaitęs apie Pakaršio kaime rekonstruotą polderį, į redakciją paskambino rajono tarybos narys Marijonas Čapkovskis, stebėdamasis, kodėl savivaldybė nesiėmė tvarkyti ir kitų melioracijos sistemų, kurių daugelis yra pasenusios ir prašyte prašosi remonto; be to, tarybos narys, dirbantis ir Žemės ūkio rėmimo lėšų skirstymo komisijoje, išdėstė, kad didžioji dalis žemės ūkiui paremti skirtų pinigų rajono biudžete esą irgi lieka nepanaudoti ir galiausiai grąžinami į biudžetą…

Melioraciją tvarko „pagal poreikį“

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ Varėnos rajono savivaldybė šiemet įgyvendino Pakaršio kaime esančio polderio rekonstrukcijos projektą. Apie tai savivaldybė paskelbė lapkričio 19 d. „Merkio krašto“ skyrelyje „Savivaldybės žinios“.


Į šią informaciją atsiliepusio rajono tarybos nario Marijono Čapkovskio nuomone, dar sovietiniais laikais įrengtų melioracijos sistemų būklė prastėja, o dėl to nukenčia ir gyventojų, ir ūkininkų turtas, kai dėl liūčių užmerkiami žemės plotai, nes nebeveikia sena melioracijos sistema. „Europos Sąjungos paramos panaudojama labai mažai. Nuo 2014-ųjų iki 2020 metų įgyvendintas tik vienas šis projektas. Tuo tarpu aplinkinių rajonų savivaldybės iš Europos Sąjungos paėmė virš 11 mln. eurų melioracijos grioviams tvarkyti. O mes taip pat juk turime problemų ir Matuizose, ir
Dubičiuose, kur semia namus, vanduo tiesiog telkšo rūsiuose“, – kalbėjo M. Čapkovskis.


„Merkio krašto“ apie tai užklaustas savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas aiškino, esą melioracinės sistemos rajone atnaujinamos „pagal poreikį“, derinant su savivaldybės vadovais. O štai Pakaršio kaime esančią siurblinę imtasi tvarkyti, nes ji, I. Laniausko žodžiais tariant, yra vienas iš svarbiausių melioracijos objektų – avarijos atveju ežero vandeniu būtų užlietas maždaug 3000 hektarų žemės plotas.


„Turime tiltus, kuriems reikia remonto. Ir nors melioracinės funkcijos jie neatlieka, bet yra valstybei priklausančios melioracinės sistemos dalis. Tačiau stengiamės, kiek įmanoma, ir melioracijos griovius prižiūrėti, valyti. Ūkininkai
sakydavo, kad pas juos užmirkęs plotas, ir iš tiesų būdavo sulūžusi drenažo sistema. Teikdama paraišką europiniam projektui savivaldybė negali remontuoti drenažo, tą galėtų padaryti Melioracijos sistemų naudotojų asociacija. Siūlydavome kurti tokias asociacijas, žadėjome pagalbą, bet niekas nieko nedarydavo, ir tuo viskas pasibaigdavo“, – kalbėjo pašnekovas.


Pasak I. Laniausko, kitąmet planuojama teikti paraiškas dviem Europos Sąjungos projektams įgyvendinti. Vienas iš jų – 3 rajono tiltų (Merkio upės, Straujos bei Uosupio upelių) remonto darbai, antrasis – Kabelių kadastrinės vietovės
dalies melioracijos statinių rekonstrukcija.

Ūkininkai dėl paramos nesikreipia

Rajono tarybos narys M. Čapkovskis priklauso rajono Žemės ūkio rėmimo lėšų skirstymo komisijai, tad, susisiekęs su redakcija, jis kėlė dar vieną problemą – savivaldybė iš rajono biudžeto kasmet skiria šiam fondui apie 30 tūkst.
eurų, tačiau didžioji dalis tų pinigų, M. Čapkovskio tvirtinimu, taip ir lieka nepanaudoti bei grąžinami atgal į savivaldybės iždą.


Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas I. Laniauskas vardino, kad ūkininkai iš minėtojo fondo gali prašyti pinigų paskoloms grąžinti, naujoms darbo vietoms įsteigti, statyboms, tyrimams, kompensacijoms ir kt. Tačiau sumos
vis dėlto nėra didelės. Pavyzdžiui, pasėlių žalai atlyginti ūkininkas gali gauti 700 eurų, o naujų darbo vietų įsteigimui – 1160 eurų.


I. Laniauskas taip pat užsiminė, kad apie žemės ūkio rėmimą nuolat yra skelbiama viešai savivaldybės tinklalapyje bei spaudoje, tačiau ši žinia ne visuomet pasiekia adresatus. Pašnekovas išdėstė, jo manymu, pagrindines lėšų nepanaudojimo priežastis: „Reikėtų įvertinti tai, kad buvo paskelbtas karantinas ir apribotas bendravimas. Taip pat teko girdėti priekaištų, kad… spauda netinka, internete taip pat neskaito. Nežinau, kaip kitaip viešinti, jei ne spaudoje.
Elektroninio pašto irgi neskaito, netgi neturi. Galų gale nusprendėme palikti reklaminius lapelius seniūnijose. Norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių apie tai žinotų, ir tos lėšos būtų panaudotos. Kitąmet susirinks komisija ir spręs, kokiais
būdais dar galima viešinti“.


Tuo tarpu rajono tarybos ir tos pačios Žemės ūkio rėmimo lėšų skirstymo komisijos narė Danutė Karalevičienė teigė, kad ūkininkai dėl paramos paprasčiausiai nesikreipia. „Komisija yra parengusi taisykles, kada galima skirti pinigų, o kada ne. Vienas iš reikalavimų yra pateikti buhalteriją, bet smulkieji mūsų ūkininkai tos buhalterijos neveda“, – pakomentavo D. Karalevičienė.

Šiemet paramos fonde liko apie 10 tūkst. eurų

Trečiasis rajono tarybos narys, Žemės ūkio rėmimo lėšų skirstymo komisijos pirmininkas Michailas Golubevas „Merkio kraštui“ nurodė, kad šiemet Žemės ūkio rėmimo fonde liko maždaug 10 tūkst. eurų, praėjusiais metais situacija
irgi buvo panaši. „Jeigu ūkininkai prašo kompensacijos palūkanoms ar norėdami įsigyti kokią nors techniką, jiems kur kas lengviau. Bet jeigu, pavyzdžiui, nori pagerinti gyvulių laikymo sąlygas, jiems pirmiausia reikia tas sąlygas pagerinti
už savo lėšas. Kai dabar tiek kalbama apie „žaliąjį kursą“, smulkūs ūkiai nemato jokios perspektyvos ir nieko nenori daryti. Daugiausia fondo pinigais naudojasi tie, kurie dar turi vilčių. Anksčiau pinigų ūkininkai gaudavo ir už karvių
produktyvumo kontrolę. Bet tokių labai mažai telikę, taigi sumažėjo ir prašančiųjų kompensacijos“, – pasakojo M. Golubevas.

Praretės ūkininkaujančiųjų gretos

Žemės ūkio rėmimo lėšų skirstymo komisijos pirmininkas M. Golubevas pastebi, kad melžiamų karvių laikytojų ir pačių karvių rajone metai po metų mažėja, ir paaiškina, jog daugiausia jų turi garbaus amžiaus žmonės, tuo tarpu jaunesni ūkininkai iš tolo kratosi, mat paprasčiausiai neapsimoka karvių auginti, kaip ir prekiauti jų pienu.


„Neseniai moteris iš Dubičių pardavė limuzinų veislės 3 metų amžiaus karvę po 95 centus už kilogramą, o prieauglį – po 1 eurą 55 centus. Stengiamės ūkininkus skatinti, bet dėl koronaviruso pandemijos jau antrus metus neorganizuojama ūkininkų pagerbimo šventė, kuri vykdavo lapkritį. Raginame ir asmeniškai, kadangi tiek metų
dirbame rajone ir vieni kitus pažįstame. Tie, kurie planuoja kažką rimčiau, dalyvauja Nacionalinės mokėjimo agentūros programose. Rajono žemės ūkio rėmimo fondo lėšos daugiausia skirtos smulkiems ūkininkams, bet jie jau nuleido
rankas. Norint įsirengti kad ir tą pačią mėšlidę, jeigu turi vieną arba dvi karves, visa tai kainuoja… Ūkininkai apgalvoja, kada jiems atsipirks, jeigu už pieno litrą temokama po 13 ar 14 centų“, – liūdnai konstatuoja M. Golubevas.


Smulkių ir vidutinių ūkių Lietuvoje vis dar yra daugiausia, nors jau kurį laiką pastebimas ūkių stambėjimas. M. Golubevas apgailestavo, kad smulkieji ūkiai ateityje greičiausiai iš viso žlugs. „Galiu kaip pavyzdį pasakyti, kad gyvulių
ženklinimo pradžioje, 1999-ųjų spalį, rajone karvių turėjome apie 12 tūkstančių. O šiemet tik 672. Rajonas didžiausias pagal teritoriją ir atrodytų, kad yra tinkamos sąlygos gyvuliams laikyti, bet niekas nenori. Pienininkystei dabar skiriama
didžiausia parama, bet valdžia apsižiūrėjo tik tada, kai pienininkystės ūkių ėmė sparčiai mažėti“, – kalbėjo Žemės ūkio rėmimo lėšų skirstymo komisijos pirmininkas M. Golubevas.

Evelina Kuliešė

- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai