Merkinę ir visą Varėnos rajoną kultūriniais renginiais, „Pasaulio puodais“, televizijos laidomis garsinantis Vytaras Radzevičius, UAB „Merkinės fabrikas“ direktorius, turbūt nė nenujautė, jog – paprašęs rajono tarybos patikslinti ankstesnį sprendimą, kad jo vadovaujama bendrovė, 40-čiai metų išsinuomojusi savivaldybei priklausančius senus pastatus, pati už savo pinigus galėtų juos rekonstruoti,– sulauks ne tik tarybos opozicijos aktyvistų viešų įtarimų, bet ir kaltinimų pažeidimais…
Paprašė patikslinti dokumentą, keičiant statybos rūšį
UAB „Merkinės fabrikas“ direktorius Vytaras Radzevičius šių metų kovo 5 dienos raštu rajono tarybos paprašė patikslinti dar 2023 metais priimtą sprendimą, kuriuo tuomet buvo pritarta, kad „Merkinės fabriko“ bendrovė, 40-čiai metų buvusioje Merkinės dvarvietėje (Gardino g. 28) išsinuomojusi senus pastatus, gali pati juos savo lėšomis kapitališkai remontuoti, keisdama pastatų paskirtį (į kultūros paskirties).
Konkrečiai patikslinti, kaip nurodyta „Merkinės fabriko“ direktoriaus prašyme, reikėjo 2023 metų rajono tarybos sprendimą, vietoje žodžių „kapitaliniam remontui“ įrašant žodį „rekonstravimui“. Prie prašymo buvo pridėti rekonstrukcijos projektai.
Pagal šį prašymą savivaldybės Turto valdymo skyriaus statybos inžinierius Virmantas Vinickas parengė naujo sprendimo projektą, kurį kovo 25 dienos rajono tarybos posėdyje pristatė to paties skyriaus vedėjas Egidijus Zaleskis.
Taigi naujo sprendimo projektu buvo siūloma leisti „Merkinės fabriko“ bendrovei pačiai už nuosavas lėšas rekonstruoti (o ne tik kapitališkai remontuoti, kaip leista anksčiau) du išsinuomotus buvusių globos namų pastatus, keičiant jų paskirtį į kultūros.
Nuomininką įtarė padarius pažeidimą
Pastato rekonstrukcija nuo kapitalinio remonto, kaip paaiškino pranešėjas, Turto valdymo skyriaus vedėjas E. Zaleskis, skiriasi tuo, kad vykdant rekonstrukciją, „keičiasi pastato tūris – gali mažėti arba didėti“, o atliekant kapitalinio remonto darbus, galimi nebent laikančiųjų konstrukcijų pokyčiai, bet pastato tūris turi išlikti toks pat.
O poreikis patikslinti „Merkinės fabriko“ vykdomų statybų rūšį iš kapitalinio remonto į rekonstrukciją, pasak E. Zaleskio, ir atsirado „iš esmės dėl tūrio pasikeitimo, nes kai kur stogas paaukštėjo 30-čia centimetrų“.
Paaiškėjus, kad pastatas praktiškai jau yra rekonstruotas, rajono tarybos opozicija iš karto įtarė, kad nuomininkas V. Radzevičius nesilaikė kapitaliniam remontui nustatytų normų, „padarė pažeidimą, padidinęs pastatą, ir dabar nori rajono tarybos sprendimo“, kad galėtų „legalizuot tą nelegalią statybą“.
Turto valdymo skyriaus vedėjas E. Zaleskis nebuvo linkęs sutikti su tokiu traktavimu, nurodęs, kad „minėtas nuomininkas tuo laiku veikė teisėtai, turėjo projektą, galiojantį statybos leidimą ir teigiamą ekspertizės išvadą“, o „tuo laiku“ parengto projekto „bendrose rodyklėse pastato aukštingumas apskritai nebuvo nurodytas, nurodytas tik bendras plotas“.
„Ir tik vykdant statybų užbaigimo procedūras, kai ekspertai paprašė dokumentų dėl aukštingumo, tas paaiškėjo, tad nuomininkas iš karto puolė taisyt šitą projektą ir pateikė prašymą tikslinti statybos rūšį“, – aiškino pranešėjas.
„Jis viską daro teisėtai“
Tačiau toks paaiškinimas neįtikino iš pat pradžių įtariai statybas buvusioje Merkinės dvarvietėje vertinusių kai kurių rajono tarybos narių.
Antai opozicijos lyderis, Socialdemokratų frakcijos pirmininkas Povilas Saulevičius, regis, buvo įsitikinęs, kad „žmogus nuomininkas (V. Radzevičius-aut.) pažeidė sutarties sąlygas ir negali priduoti objekto, kol nebus pakeitimai šitie padaryti, nors jis to daryti net negalėjo“.
Opozicijos lyderio neįtikino E. Zaleskio paaiškinimas, kad sutarties sąlygų nuomininkas nepažeidė, nes tose sąlygose yra numatyta galimybė ne tik atlikti pastatų remontą, bet ir – vykdyti rekonstrukciją ir net naują statybą.
„Bet jis privalėjo derinti, vat, šitas sprendimas privalėjo atsirasti prieš statybos darbus, o ne po to, kai jis nebegali pastatų priduoti“, – neatlyžo P. Saulevičius.
Pranešėjas E. Zaleskis vėl kantriai aiškino, jog „Merkinės fabriko“ direktorius V. Radzevičius pradėjo statybas, turėdamas visus reikalingus dokumentus, o kadangi vėliau „keitėsi teisės aktai ir atsirado kitokie pridavimo momentai bei ekspertinis vertinimas, ekspertams pasirodė, kad, jų nuomone, statybos rūšis turėtų būti kitokia“, be to, „gali būti, kad tas aukštis net nepasikeitė, nes ne visada, darant kadast-ro bylą, kadastro matuotojas užfiksuoja teisingą aukštį“.
„Jis ( V. Radzevičius-aut.) viską daro teisėtai“, – patikino pranešėjas.
Patarė „nemaišyti skirtingų dalykų“
Tačiau ir toks patikinimas P. Saulevičiui buvo nė motais. Jis iškėlė „retorinį klausimą“ – „ar eiliniam Varėnos rajono gyventojui, ar kitam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris nori priduoti statybas neatitikdamas tokių reikalavimų, ar jam būtų duodamas toks leidimas?“
„Na, vat, atsakykit visi – ar kuriam iš mūsų būtų duodamas toks leidimas? Ar čia yra normalu? Aš manau, kad ne, – mėgavosi P. Saulevičius salėje gausiai susirinkusios, taip pat internetinės auditorijos dėmesiu, leisdamas suprasti, kad „Merkinės fab-riko“ direktorius V. Radzevičius neva vis dėlto pridarė pažeidimų, o savivaldybė jį, garsenybę, neteisėtai siekia išteisinti.
Ir čia kantrusis pranešėjas E. Zaleskis nebeištvėrė.
„Klausykit, gal atskirkim tuos klausimus, ir nemaišykit skirtingų dalykų, – subarė jis į sąmokslo teorijas pernelyg įsijautusį opozicijos lyderį. – Jeigu šitas turtas būtų privatus, ne savivaldybės, jo savininkas teiktų prašymą gauti statybas leidžiantį dokumentą per Statybos inspekciją. O kadangi šitas pastatas nėra jo (V. Radzevičiaus-aut.) nuosavybė, jis yra nuomojamas, rajono taryba čia tik pasisako – sutinka ar nesutinka – kad pastatas būtų rekonstruojamas. Tad mano retorinis klausimas būtų – kuo savivaldybė nukenčia, jei tas jai priklausantis pastatas (rekonstruotas už privačios bendrovės lėšas-aut.) bus 30-čia centimetrų aukštesnis?“
„Bet šitas leidimas įgalina ir toliau atlikti pakeitimus, ir perspektyvoj jis (V. Radzevičius-aut.) dar gali paaukštint (pastatą-aut.) netyčia arba paplatint, tai patys suprantat…“, – nenusileido dar vienas įtarus opozicionierius Jaunius Grikšas, kuriam gal būtų labiau patikę, jei savivaldybei priklausantys seni pastatai istorinėje Merkinės dvarvietėje tiesiog riogsotų apleisti.
Direktoriaus prašymą vis dėlto išpildė
Bet ypač rajono tarybos opozicijos aktyvistai piktinosi tarybai pristatyto sprendimo projekto lyginamajame variante palikta klaida, kur buvo išbraukti ne žodžiai „kapitaliniam remontui“, įrašant žodį „rekonstrukcijai“, kaip prašė „Merkinės fabriko“ direktorius, bet atvirkščiai – išbrauktas žodis „rekonstrukcijai“, o palikta „kapitaliniam remontui“.
Ir nors pranešėjas E. Zaleskis net keliskart atsiprašinėjo dėl tos paliktos, anot jo, „techninės klaidos“ (nes pačiame sprendimo projekte klaidų nebuvo, o lyginimasis variantas, kaip ir Aiškinamasis raštas, buvo pridėtas tik dėl aiškumo), jokio pasigailėjimo jis nesulaukė.
Antai rajono tarybos narys J. Grikšas taip atkakliai skundėsi buvęs itin suklaidintas, kad susidarė įspūdis, jog jis, ruošdamasis posėdžiui, jokių kitų pridėtų dokumentų net neskaitė, išskyrus tą klaidingąjį sprendimo projekto lyginamąjį variantą.
J. Grikšui pritarė ir jo sūnus, rajono tarybos narys Edvinas Grikšas, „paprastai skaitąs lyginamąjį variantą, nes taip paprasčiau“, taip pat opozicijos lyderis P. Saulevičius, irgi suskubęs pareikšti, kad „iš tiesų buvo suklaidinti visi tarybos nariai“. Net posėdžio pirmininkas, meras Algis Kašėta davė pastabą „sprendimo projekto rengėjui atidžiau rengti projektus, kad tarybos nariams nereikėtų dėl to piktintis“, nors pripažino matąs „dirbtinį šitos techninės klaidos sureikšminimą“, nes pagrindinis projektas tikrai neklaidino, o „pagrindinė informacija pateikta tokia, kokia ir turi būti“.
„Už“ tai, kad „Merkinės fabrikui“ būtų leista pačiam už savo lėšas rekonstruoti du nuomojamus pastatus Merkinėje, balsavo 14 rajono tarybos narių, dar 10 susilaikė.
Diana Zubavičienė
„Merkinės fabriko“ nuotr.
