Pagal atlyginimų vidurkį Varėnos rajonas – antras nuo galo

Statistikos departamentas paskelbė, kurių šalies savivaldybių gyventojai šių metų
trečiąjį ketvirtį uždirbo mažiausiai, kurių – daugiausia; pagal šį rodiklį iš 60-ties šalies savivaldybių Varėnos rajonas užima priešpaskutinę, 59-ąją, vietą, o ką apie tai sako rajono meras Algis Kašėta?..

Taigi iš 60-ties šalies savivaldybių Varėna atsidūrė priešpaskutinėje, 59-oje, vietoje. Kokios priežastys tam galėjo padaryti didžiausią įtaką?

Į šį „Merkio krašto“ užduotą klausimą pabandė atsakyti rajono meras Algis Kašėta. „Nedidelis atlyginimas būdingas savivaldybėms, kurios yra įsikūrusios atokiau nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Kalbant konkrečiai apie Varėnos rajoną, norėčiau atkreipti dėmesį, kad trečiojo metų ketvirčio vidurkis visuomet būna prastesnis, nes mūsų rajone vyrauja žaliavų perdirbimo pramonės, tai yra grybų, uogų supirkimas ir perdirbimas, medienos paruošimas, kurios aktyviausiai veikia vasaros sezono metu. Tokiam verslui reikalingi nekvalifikuoti darbuotojai, o už jų darbą dažniausiai mokamas minimalus atlyginimas. Tai atsispindi minėtuose rodikliuose ir daro įtaką bendrajam rajono pajamų vidurkiui“, – komentavo A. Kašėta.

Gyventojus mokys verslo

Rajono vadovo taip pat klausėme, kaip šiuo atveju prie rajono gyventojų gerbūvio galėtų prisidėti savivaldybė. Pašnekovas išskyrė dar užpraėjusių metų spalį pradėtą įgyvendinti projektą – tai yra Senojoje Varėnoje jau iškilusį statinį, kuriame rajono gyventojai turėtų būti mokomi verslo subtilybių.

 „Siekiame sudaryti palankias sąlygas užimtumui padidinti ir nedarbui sumažinti, taip pat įtraukti vietos bendruomenes į bendras veiklas bei stiprinti bendruomenės narių verslumo gebėjimus. Šiuo metu kaip tik baigiamas įgyvendinti projektas „Verslo tiltai: išdrįsk žengti pirmą žingsnį“, ir jau greit bus atidarytas Verslumo ugdymo centras Senojoje Varėnoje. Pagal šį projektą jau įvyko verslumo ugdymo mokymai jaunimui ir suaugusiems, kuriuos vedė profesionalūs lektoriai. Tikimės, kad ateityje švietimo įstaigos tęs mokymus pagal parengtas programas, kurios moko, kaip savarankiškai pradėti verslą, suteikiama žinių ir ugdomi verslumo įgūdžiai, padedantys žmogui sukurti verslą ir taip susikurti darbo vietą sau, o galbūt ir kitam“, – vardijo rajono meras.

Varėna investuotojams nepatraukli

Rajono savivaldybė verslo įmonėms siūlo išsinuomoti visiškai paruoštus sklypus. Vis dėlto A. Kašėta pripažįsta, kad į Varėną prisikviesti didelių investuotojų – sudėtingas reikalas.

„Aplink miestą auga miškai, kurių tikslinės paskirties negalima keisti, negalime sukurti stambiam verslui plėtoti tinkamos ekonominės zonos. Mūsų rajone vyrauja žemas verslumo lygis ir veikia nedaug įmonių, kurios kuria aukštos pridėtinės vertės produktus. Beveik 70 proc. mūsų rajono sudaro miškai, tačiau Miškų įstatymas neleidžia keisti miško paskirties sklypų pramoninei veiklai vykdyti, o mūsų bandymai įtikinti įstatymų leidėjus pakeisti šią nuostatą iki šiol buvo nesėkmingi. Todėl šiuo atveju mes esame nekonkurencingi palyginti su kitomis savivaldybėmis, kurios nėra tokios miškingos ir įsikūrusios arčiau didmiesčių. Šiandien, norėdami pritraukti verslą, turėtume pasiūlyti ne mažiau kaip 10 ha sklypą, o mes tokių neturime, todėl nesame patrauklūs“, – kalbėjo rajono meras A. Kašėta.

Evelina Kuliešė