Mūsų rajono tarybos nariai, pageidavę naudingesnės jiems iš biudžeto mokamų atlyginimų mažinimo tvarkos, nei buvo siūlyta, liko nieko nepešę, be to, jie tikriausiai nebegalės dalyvauti daug patogesniu nuotoliniu būdu tarybos komitetų posėdžiuose ir teks posėdžiauti savivaldybėje gyvai – taip nutarta praėjusio antradienio tarybos posėdyje, nors prieštaravusių tokiems suvaržymams netrūko…
Pageidavo atlyginimą mažinti su išlygomis
Prieš tris savaitės, rugsėjo 22 d. „Merkio krašto“ straipsnyje „Biudžeto pinigų savo atlyginimų sąskaita tarybos nariai nelinkę taupyti“, rašėme, kad dauguma rajono tarybos narių (15 iš 24-ių) – ir opozicijos atstovų, ir valdančiųjų – nepritarė sprendimo projektui su jiems siūlyta iš biudžeto mokamų atlyginimų mažinimo tvarka.
Trumpai priminsime, jog tame sprendimo projekte, pristatytame rugpjūčio 30 dienos posėdyje, buvo siūloma pritarti, be visų kitų, ir naujai išdėstytam rajono tarybos veiklos reglamento 153 punktui, numatančiam, kad atlyginimas tarybos nariams „mažinamas proporcingai tarybos nario praleistų to mėnesio tarybos komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys tarybos narys yra, posėdžių skaičiui (nepriklausomai nuo nedalyvavimo aplinkybių)“.
O tai reiškė, kad jeigu per mėnesį rajono tarybos narys turėtų dalyvauti, tarkim, iš viso dviejuose – komiteto bei tarybos – posėdžiuose ir vieną kurį praleistų netgi dėl labai rimtos priežasties, negautų 50 proc., t. y. iškart pusės jam numatyto fiksuoto atlyginimo, pagal užimamas pareigas atitinkamai siekiančio nuo 689 iki 827 eurų į rankas kas mėnesį.
Tuomet po ilgų ginčų rajono taryboje nutarta kreiptis į Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetą, kad tas išaiškintų, ar galima tarybos nario atlyginimą mažinti kitokiomis proporcijomis, pvz.: praleidus komisijos posėdį – 10 proc., komiteto – 20 proc., tarybos – 30 proc. ar panašiai.
Be to, nutarta šio Seimo komiteto paprašyti paaiškinti, ar galima tarybos reglamente nustatyti pateisinamas priežastis, pvz., liga, komandiruotė ir kita, dėl kurių tarybos narys praleido posėdį, bet atlyginimas jam nebūtų mažinamas.
Gal „ponas Kašėta pats pasirašė“
Bet štai, nė nesulaukus Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto atsakymo, užpraėjusio antradienio posėdyje rajono tarybai vėl buvo pristatytas svarstyti tas pats sprendimo projektas su daugumos netenkinusia ta pačia atlyginimo mažinimo tvarka be jokių išlygų.
Taip pasielgta, pasak posėdžio pirmininko, mero Algio Kašėtos, gavus Vyriausybės atstovų įstaigos raštišką reikalavimą, kurį pasirašė Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse Julius Arlauskas, su prašymu tą reikalavimą pagarsinti, kas ir buvo padaryta.
Vyriausybės atstovas J. Arlauskas reikalavo „neatidėliojant įgyvendinti“ Vietos savivaldos įstatymo nuostatas ir nustatyti tarybos nario atlyginimo mažinimo tvarką tokią pačią, kokia rajono tarybai buvo siūlyta prieš mėnesį. T. y., kaip jau minėjome, – jei tarybos narys nedalyvaus, pvz., bent viename bet kokiame posėdyje iš numatytų dviejų per mėnesį, negaus ir pusės savo mėnesinio atlyginimo, nors pats tądien gulėtų paslikas ligos patale.
Be to, Vyriausybės atstovas reikalavo „užtikrinti, kad informacija apie savivaldybės tarybos narių atlyginimą būtų skelbiama savivaldybės interneto svetainėje“.
Posėdžio pirmininkas, meras A. Kašėta patvirtino, kad jei Vyriausybės atstovo reikalavimo rajono taryba neįvykdys, savivaldybė bus paduota į teismą.
Rajono tarybos opozicinės Lietuvos žaliųjų ir valstiečių frakcijos narys Jaunius Grikšas net nepatikėjo, jog apskritai yra toks reikalavimas, nes dokumento esą nematė, ir įtarė, kad gal… „ponas Kašėta pats jį pasirašė, kad mes parašo nematytumėm“.
Norėtų atitikti „XXI amžiaus standartus“
Nuramintas, kad raštiškas Vyriausybės atstovo reikalavimas neilgai trukus bus išsiuntinėtas visiems rajono tarybos nariams, J. Grikšas vėliau vis tiek priekaištavo merui A. Kašėtai, kad šis kažkodėl kalba apie rajono biudžeto taupymą, apie kurį „čia nė vienas opozicijos narys nepašnekėjo“, užuot kalbėjęs, kas „būtų teisinga“, t. y. – kad tarybos nariai „galėtų nedalyvaut komitetuose dėl pateisinamų priežasčių – ligos, komandiruotės“, bet atlyginimą iš rajono biudžeto gautų.
„Jei sirgsit ir turėsit nedarbingumo pažymą, jūs tikrai ne iš rajono biudžeto gausit atlyginimą“, – pareplikavo meras, atsakydamas į J. Grikšo priekaištus, kas pastarojo, reikia manyti, nepaguodė. Mat J. Grikšas, be apmokamos veiklos rajono taryboje, kaip rodo jo deklaracija Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), jokioje kitoje darbovietėje oficialiai nedirba, išskyrus turimus ryšius su politine partija ir dviem asociacijomis.
Tuo klausimas apie rajono tarybos narių atlyginimo mažinimą buvo išsemtas, bet opozicija tuoj pat pradėjo svarstyti kitą, kurio net nebuvo sprendimo projekte. Kalbėta apie tai, kad bent tarybos komitetų posėdžiai galėtų vykti nuotoliniu būdu, nes dabar valdantieji kolegos, kurių tuose komitetuose daugiau nei opozicijos narių, esą gal tyčia nusprendė, jog reikia posėdžiauti tik visiems kartu gyvai susirinkus.
Antai opozicinės Socialdemokratų frakcijos, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto narys Martynas Katelynas kalbėjo, kad šis komitetas „visą vasarą“ posėdžiavo nuotoliniu būdu, kas „buvo savaime priimtina“, tad „ar nėra svarstoma keisti reglamento, kad tiesiog atitiktume XXI amžiaus standartus, kuomet daug žmonių ir dirba nuotoliniu būdu, ir mes bent jau komitetų posėdžius tokiu būdu organizuotume, nes tai iš tiesų yra ir patogiau, ir tvariau.“
„Visiškas atsilikimas nuo technologijų“
Na, kaip atrodo „patogiau“ ir „tvariau“ nuotoliu posėdžiaujantis rajono tarybos narys, „atitinkantis XXI amžiaus standartus“, jau yra pademonstravęs pats M. Katelynas per Biudžeto ir finansų komiteto posėdį rugpjūčio 23 dieną – kolegoms svarstant itin svarbų Varėnos ligoninės ir poliklinikos reorganizavimo klausimą, jis visą tą laiką… vairavo automobilį. (Apie tai rašėme rugsėjo 8 d. „Merkio krašto“ straipsnyje „Nusprendė sujungti ligoninę su poliklinika, bet veiksmų plano dar neturi“ su iliustracijomis.)
Patogiai per nuotolį posėdžiauti norėtų ir M. Katelyno siūlymą palaikęs opozicijos lyderis, Socialdemokratų frakcijos pirmininkas Povilas Saulevičius, jau ilgą laiką gyvenantis, kaip pats yra pripažinęs, „tarp Lietuvos ir kitų Europos šalių“, taip pat – Vilniuje su šeima nuolat gyvenantis, ministerijoje dirbantis opozicinės „valstiečių“ frakcijos pirmininkas Edvinas Grikšas. Pastarasis netgi gėdino valdančiuosius, esą dabar „2023 metų ruduo, technologijos aplinkui, o Algis Kašėta vis dar nori matyti visus gyvai sėdinčius, tad galiu tik paliūdėti dėl šito dalyko, kad toks visiškai, na, atsilikimas nuo technologijų yra, vadinkim taip.“
Sulaukęs savo pačių patogumui pirmenybę teikiančių opozicijos kolegų palaikymo, M. Katelynas pasiūlė rajono tarybos posėdžio pirmininkui, merui ir buvusiam Seimo Pirmininko pavaduotojui A. Kašėtai „pažiūrėt į Seimo komitetų posėdžius“, kurie esą „visi vyksta nuotoliniu būdu“, ir pagal tai galima spręsti, „ar komitetai gali vykti nuotoliniu būdu, ar ne.“
Na, kalbant apie Seimo komitetų nuotolinius posėdžius, turbūt visi prisimena per televiziją ar internetą ne kartą rodytus komiškus siužetus, kai vienas seimūnas „posėdžiavo“ pusnuogis iš paplūdimio, pilno triukšmingų poilsiautojų, kitas – iš savo namų vonios įvairiomis pozomis, nes nesugebėjo stabiliai pritvirtinti vaizdo kameros, o trečias „posėdžiavo“ be kelnių – tik su trumpikėmis, tad, apie tai pamiršęs ir atsistojęs, visai Lietuvai demonstravo savo apatinius.
Vyriausybės atstovas opozicijai – ne autoritetas
Bet galbūt labiausiai daugeliui įsiminė kadrai, kai aršus LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių žmonių) priešininkas parlamentaras Petras Gražulis per kažkurio komiteto nuotolinį posėdį ekrane pasirodė kartu su pusiau nuogu vyru, o buvęs finansų ministras – kaip niekur nieko užsirūkė, tad tik betrūko, kad būtų pasistatęs priešais butelį degtinės ir skelbtų tostus į posėdžiaujančių kolegų sveikatą.
Tad, jei Seimo nuotoliniai posėdžiai mūsų rajono tarybos „vairuotojams“ yra pavyzdys, visuomenės apklausos rodo, kad gyventojų pasitikėjimas Seimu daugybę metų yra bene mažiausias iš visų šalies institucijų. (Antai praėjusį mėnesį Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta šalies gyventojų apklausa rodo, kad Seimu nepasitiki daugiau nei 55 proc. gyventojų – tai antra nuo galo vieta. Dar mažiau pasitikima tik partijomis, jomis nepasitikinčiųjų – 56,3 proc.)
Meras A. Kašėta sakė pritaręs rajono tarybos kolegoms, nutarusiems komitetų posėdžius organizuoti ne nuotoliniu, bet „gyvu būdu“, nes per nuotolį posėdžiaujant pasitaikančios „techninės kliūtys“ („dalis tarybos narių tai atsiranda ekrane, tai dingsta“ arba „tiesiog dingsta interneto ryšys su tarybos nariais, ir trūksta komitete kvorumo“, o „tai labai svarbus aspektas“) trukdo priimti sprendimus, tad toks darbas „atrodo nerimtai ir nesolidžiai“.
„Rinkėjai, mokesčių mokėtojai, taip pat turbūt nori matyti, kad tarybos nariai į savo darbą žiūri rimtai, – kalbėjo meras, priminęs, kad už tą darbą politikai „gauna solidų atlyginimą“ iš biudžeto ir turėtų žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas bei jausti atsakomybę. – Manau, kad visi dabar yra suinteresuoti stropiai dalyvauti posėdžiuose, taip pat raginu būti suinteresuotiems dalyvauti ir gyvu būdu“.
Vis dėlto sprendimas su tarybos nariams mažiau finansiškai palankia jų atlyginimo mažinimo tvarka, netgi reikalaujant Vyriausybės atstovui, buvo priimtas vos vieno balso persvara: visi 13 valdančiųjų tarybos narių balsavo „už“, 4 (E. Grikšas, J. Grikšas, Ą. Kuprys, D. Lukminas) – „prieš“, 8 (M. Katelynas, A. Miškinis, D. Tamulevičienė, A. Malinovskienė, J. Samauskienė, M. Čapkovskis, V. Mikalauskas, P. Saulevičius) susilaikė.
Diana Zubavičienė
