Papildomas uždarbis – ne tik grybai

Atšilus orams, gyventojai iš miškų grįžta nešini ne tik pirmaisiais grybais, bet ir sraigėmis, kurias galima rinkti iki liepos, o superka jas Varėnoje „Adex LT“ ir „Ekoratas“…

Per dieną galima uždirbti ir 60 eurų

„Merkio krašto“ pakalbinta vienos seniausių rajono įmonių „Ekoratas“ administratorė Aldona Juškevičienė pastebi, kad grybautojų ir sraigiautojų kasmet vis mažiau. „Nežinau, kodėl taip yra. Galbūt dėl to, kad kaimuose mažėja žmonių, kiti – jau pagyvenę, jaunimas irgi nenori papildomai užsidirbti. Eiti į mišką tampa nebepopuliaru kaip anksčiau, kai miškuose būdavo pilna žmonių“, – kalbėjo A. Juškevičienė.

„Ekoratas“ už kilogramą sraigių siūlo nuo 60 iki 90 euro centų, priklausomai nuo atnešto kiekio. Anot praėjusią savaitę kalbintos pašnekovės, sraigiavimui dabar labai palankus metas, per dieną įmanoma užsidirbti net ir 60 eurų. Tiesa, galima rinkti ne mažesnes kaip 28 mm kiauto skersmens sraiges. „Vos tik nutirpsta sniegas ir maždaug gegužės pradžioje pradeda dygti bobausiai, atsiranda sraigių, paskui, birželio mėnesį, pradeda dygti voveraitės. Laiko turint, tik dirbk ir dirbk“, – sakė įmonės administratorė.

Kaip aiškino A. Juškevičienė, per trumpą sraigių sezoną įmonė šių šliužų superka palyginti nedaug – apie 20 tonų. Supirkėjai sraiges eksportuoja į Vakarų Europos šalis, pavyzdžiui, į Vokietiją ar Prancūziją. „Kad žmonėms būtų patogiau, priimdami bobausius tuo pačiu superkame ir sraiges – kad rinkėjams nereikėtų važinėti per kelias įmones. Pavyzdžiui, pernai nesupirkome nė vienos sraigės, niekas jų nepirko. Gal dėl to, kad užpraėjusiais metais, kai buvo karantinas, prekyba sustojo, kavinėms tų sraigių paprasčiausiai nereikėjo. Šiemet poreikis vėl yra“, – pasakojo pašnekovė.

Iš vietinių rinkėjų superka iki 150 tonų sraigių

UAB „Adex LT“ vadovas Tomas Gulbinas „Merkio kraštui“ pakomentavo, kad po gausesnio pavasarinio lietaus žmonės išeina į miškus ir sraigių rinkėjų būna daugiau. Už kilogramą sraigių „Adex LT“ siūlo maždaug eurą. Per sezoną, T. Gulbino paskaičiavimais, iš vietinių rinkėjų superkama 100-150 tonų, tačiau dažniausiai sraigių įmonei atveža perpirkėjai, jos vėliau keliauja ant prancūzų stalo. „Kasmet sraiges supirkinėjame nuo sezono pradžios iki jo pabaigos. Patys jas ir perdirbame. Atsivežame jų ir iš Ukrainos. Nors logistika dėl karo kiek pabrango, tačiau tame krašte, kur turime savo tiekėjus, kariniai veiksmai nevyksta“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Tuo tarpu Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas ir įmonės „Vipreka“ direktorius Virginijus Varanavičius „Merkio kraštui“ sakė, kad sraigiavimas Dzūkijoje nėra populiarus, o ir sezonas labai trumpas – vos du mėnesiai. Pasak pašnekovo, mūsų regione sraigės nėra gausiai išplitusios, daugiausia jų randama Aukštaitijos krašte.

Pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą vynuoginės sraigės yra saugoma rūšis, įtraukta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus, todėl nustatyti apribojimai jas renkant. Svarbu žinoti, kad vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklės draudžia jas rinkti gamtiniuose rezervatuose, zoologiniuose ir botaniniuose zoologiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, jeigu tai numato šių teritorijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Evelina Kuliešė