Pasėlių deklaravimas ir darbai laukuose artėja prie pabaigos

Ūkininkai, norėdami gauti tiesiogines išmokas, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijas turi pateikti iki birželio 14 dienos – antradienio (tiesa, vėluojančiųjų paraiškos bus priimamos iki liepos 8-osios, tačiau už kiekvieną uždelstą dieną galutinė paramos suma bus mažinama 1 procentu nuo deklaruoto ploto), bet Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas pastebi, kad žemdirbiai pirmiausia nori laiku užbaigti pradėtus darbus laukuose…

Kaip „Merkio kraštą“ informavo rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Alė Baniūnienė, rajone, paskutiniais duomenimis, iš viso yra daugiau nei 38 tūkst. ha deklaruojamos žemės, o šių metų birželio 1 dieną buvo įregistruoti 1395 ūkiai. Iki birželio 6-osios priimtos 1225 paraiškos, o daugiausia pareiškėjų – Varėnos seniūnijoje. Pastebėta, kad praėjusiais metais paraiškų paduota beveik 700 daugiau nei šiemet.

Tuo tarpu „Merkio krašto“ pakalbintas Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas nurodė, kad savo paraiškas išmokoms gauti žemdirbiai gali pateikti bet kurioje rajono seniūnijoje, nepriklausomai nuo to, kurioje gyvena.

„Stengiamės visus informuoti, o kai kuriems ir asmeniškai paskambiname, kad nelauktų paskutinės dienos. Kiekvienas deklaruojantis pasėlius ūkininkas siekia būti užtikrintas, kad viską pasėjo, ir nenori pirma laiko deklaruoti pasėlių. Bet yra ir tokių, kurie deklaruoja anksčiau, nes deklaraciją galima pataisyti iki liepos 8 dienos“, – kalbėjo I. Laniauskas.

Pašnekovas taip pat atkreipė dirbančiųjų valstybinę žemę dėmesį, kad šie, norėdami deklaruoti valdomus valstybinės žemės plotus, privalo turėti tai įrodančius dokumentus. „Turi būti sudaryta sutartis su Nacionaline žemės tarnyba dėl valstybinės žemės nuomos, kitaip to ploto deklaruoti negalima“, – aiškino I. Laniauskas.

Kai kur savo eilės dar laukia grikiai

Daugelyje rajono ūkių jau baigėsi vasarinių kultūrų – žirnių, avižų ir kviečių – sėja. Tuo tarpu grikius pasėjo dar ne visi, mat reikia sulaukti, kol pakankamai įšyla dirva ir praeina šalnų grėsmė.

„Mano žiniomis, grikiai yra paskutinė kultūra, sėjama pavasarį. Tačiau kai kur dabar yra užstrigusi grikių sėja. Nors grikiai sėjami paskutinėmis gegužės dienomis, juos pasėti drąsiai galima ir iki maždaug birželio vidurio. Tačiau nebijantys surizikuoti juos sėja ir anksčiau, pavyzdžiui, gegužės viduryje. Grikiai – labai jautri kultūra, jei tik užklumpa minimali šalna, jie nušąla“, – pasakojo I. Laniauskas.

Pernai nemažai žieminių pasėlių iššuto, o štai šiemet Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas pastebi, kad žieminės kultūros iš pažiūros peržiemojo neblogai – geltonuoja rapsų laukai, į viršų stiebiasi žieminiai kviečiai. „Pavasaris nebuvo labai dėkingas, nes kai kur apšalo rugiai. Galbūt kažkam ir reikėjo persėti, bet tokios informacijos aš neturiu. Jau pasėtos avižos, žirniai, jie patys atspariausi pavasarinėms šalnoms. Paskui – vasariniai kviečiai, kvietrugiai, na, ir grikiai, kurie yra patys jautriausi“, – vardijo pašnekovas.

Trąšų kainos kopia į viršų

Kalbėdamas apie numatytus žalinimo reikalavimus ūkininkams I. Laniauskas sakė, kad planai dėl Rusijos karo Ukrainoje „susijaukė“, nors žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra pasakęs, jog naujieji reikalavimai žemdirbiams nebus atšaukti. Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjo manymu, šiemet ūkininkai greičiausiai naudos mažiau trąšų, mat jų kainos išaugo net penkis kartus.

„Populiariausia trąša – salietra – pernai pas mus kainavo nuo 200 iki 250 eurų be PVM už toną. Dar prieš karą Ukrainoje, kai prasidėjo nesutarimai su Baltarusija, jau kainavo apie 700-800 eurų, o dabar salietros kaina siekia net 1200 eurų be PVM. Tai įsivaizduokite, kiek pabrango trąšos, o juk maždaug pusė visų mūsų ūkininkų jas naudoja. Aš ir pats esu ūkininkas, todėl galiu pasakyti, kad trąšų naudojimas nebe toks, kaip buvo prieš kelerius metus, nes su tokiomis kainomis dabar jų naudojama labai minimaliai. Viską koreguoja susiklosčiusi pasaulinė situacija. Yra nemažai žemdirbių, kurie ūkininkauja pusiau ekologiškai, naudodami tik herbicidus, kad užkirstų kelią piktžolių augimui. Nenaudojantiems trąšų rekomenduočiau visiškai atsisakyti visų chemikalų ir pereiti prie ekologiško ūkininkavimo, už tai žemdirbiai turėtų gauti tikrai nemažą išmoką“, – komentavo savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas I. Laniauskas.

Evelina Kuliešė

Autorės nuotr.