Plaučių rentgenograma ne visuomet – nemokama

Mūsų skaitytoja Žibutė Rinkevičienė, dirbanti Vilniaus „Maximoje“ ir šio mėnesio
pradžioje į Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centrą atvykusi profilaktiškai
pasitikrinti sveikatos, kas jai, kaip darbuotojai, yra privaloma, nustebo ir pasipiktino, kad už plaučių rentgenogramą reikia susimokėti papildomai…

Nori viešo išaiškinimo

Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) redakcijos interesantė Žibutė Rinkevičienė sakė už profilaktinį darbuotojų sveikatos patikrinimą susimokėjusi 6 eurus ir 30 centų. Pacientę priėmusi šeimos gydytoja išrašė siuntimą pasitikrinti plaučių. „Esu dirbanti, tvarkingai moku privalomąjį sveikatos draudimą. Kai nuėjau pas rentgenologę poliklinikoje, ji manęs paklausė, ar aš susimokėjau už plaučių rentgenogramą. Paaiškinau, kad ne. Tada rentgenologė man liepė nueiti į registratūrą, išsirašyti sąskaitą, ją apmokėti ir sugrįžti atgal“, – kalbėjo ponia Žibutė.

Toks specialistės reikalavimas redakcijos interesantei pasirodė keistas. „Paskambinau į Sveikatos apsaugos ministeriją ir pasiteiravau, kodėl aš, dirbanti ir mokanti už privalomąjį sveikatos draudimą, dar turiu susimokėti už rentgenogramą. Telefonu atsiliepusi moteris man paaiškino, kad už šią paslaugą mokėti nereikia. Taip poliklinikoje aš ir pasakiau, tada mane nusiuntė į 105 kabinetą, kur atėjusi dar viena darbuotoja paaiškino, kad teks mokėti. Be to, 105 kabinete man buvo pasakyta, kad rentgeno kabinetas poliklinikai nepriklauso“, – kaip viskas klostėsi toliau, pasakojo ponia Žibutė.

Redakcijos interesantė sakė norinti, kad būtų paskelbta viešai – kodėl iš dirbančio žmogaus, mokančio už privalomąjį sveikatos draudimą gana nemažus pinigus, dar prašoma susimokėti daugiau nei 11 eurų už plaučių peršvietimą.

Gydytojai „nesipinigauja“

Ponios Žibutės klausimą perdavėme Varėnos PSPC direktoriui Danui Bortkevičiui. Jis „Merkio kraštui“ patvirtino, kad poliklinikoje rentgeno aparato – nėra. „Jį turi Varėnos ligoninė. Labai norėčiau, bet antrojo lygio specialistų, pavyzdžiui, neurologo, radiologo ar okulisto, pas mus nėra ir mes savo pacientams tokių paslaugų neteikiame“, – pakomentavo D. Bortkevičius.

Tuo tarpu „Merkio krašto“ pakalbintas Varėnos ligoninės direktorius Algirdas Miklyčius patikino, kad gydytojai „nesipinigauja“ ir iš savo pacientų pinigų prašo tik tuomet, kai tą reglamentuoja įstatymas: „Pasikeitė teisės aktai ir atsirado daugiau mokamų profilaktinių paslaugų. Yra nustatyta suma, kurią turi sumokėti pacientas arba jo darbdavys. Bet ne mūsų kompetencijoje žinoti ir nuspręsti, kada pacientas turi apmokėti, o kada – ne. Profilaktinių patikrinimų kabinete dirbanti slaugytoja turėtų pacientui paaiškinti, kas apmokės už suteiktą paslaugą – pacientas, darbdavys ar ligonių kasos“. (Varėnos ligoninėje profilaktinius patikrinimus šiuo metu atlieka akių ligų gydytojas, gydytojas otorinolaringologas, nervų ligų gydytojas bei gydytojas radiologas).

Pacientas turi teisę skųstis

O kad viskas būtų galutinai aišku, „Merkio kraštas“ kreipėsi į Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiąją specialistę Vitą Lyskoitienę. Pašnekovė pirmiausia akcentavo, kad kiekvieno paciento atvejis yra individualus, o dėl tyrimų būtinybės visada sprendžia apžiūrintis gydytojas, privalantis informuoti pacientus apie galimybę gauti tiek ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas, tiek pacientui būtinas, už kurias jis turės susimokėti pats.

Pasak V. Lyskoitienės, pacientas turi teisę skųstis, jeigu galvoja, kad jam suteikta informacija buvo neteisinga ar susimokėti už paslaugą buvo paprašyta neteisėtai. Pirmiausia, anot V. Lyskoitienės, pacientui reikėtų parašyti raštą gydymo įstaigos, kurioje buvo aptarnaujamas, administracijai. Jeigu įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas irgi netenkina, galima raštu kreiptis ir į Teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą bei pateikti dokumentų su įrodymais kopijas.

Kiekvienas atvejis – individualus

„Merkio krašto“ pašnekovės iš Valstybinės ligonių kasos paaiškinimu, teisės aktai įpareigoja gyventojus pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant, o jau dirbant – tikrintis periodiškai, nepriklausomai nuo to, kokios srities darbuotojai jie yra. Tuo tarpu pavojingi darbai bei rizika konkrečioje darbovietėje, anot V. Lyskoitienės, skiriasi ir kiekvienu atveju parenkami individualiai: juos privalomo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje (forma Nr. 047/a) arba asmens medicininėje knygelėje (dar vadinamame sveikatos pase (forma Nr. 048/a) nurodo darbdavio įgaliotas asmuo, siųsdamas darbuotoją tikrintis sveikatą pas gydytojus.

Pavyzdžiui, papildomai mokėti pacientui nereikia, jeigu krūtinės ląstos rentgenograma yra privaloma, dirbant su tam tikromis kenksmingomis cheminėmis medžiagomis. O štai žmogui, dėl darbo kasmet privalančiam tikrintis sveikatą (redakcijos interesantės Ž. Rinkevičienės atveju), už rentgenogramą jau reikia susimokėti iš savo kišenės, bet tą kainą turėtų kompensuoti darbdavys.

„Kadangi pacientė dirba ir moka mokesčius, už periodinius sveikatos patikrinimus, tiek dirbant kenksmingų veiksnių poveikyje, tiek atliekant privalomą sveikatos patikrinimą dėl užkrečiamųjų ligų, darbuotojų sveikatos patikrinimo išlaidos turėtų būti apmokamos darbdavio lėšomis. Na, o jeigu pacientei krūtinės ląstos rentgenograma buvo paskirta esant tam tikriems simptomams ir šeimos gydytoja skyrė siuntimą radiologo konsultacijai gauti, tokiu atveju privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui šią konsultaciją apmoka ligonių kasos“, – aiškino Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė V. Lyskoitienė.

Evelina Kuliešė