Antradienis, 3 birželio, 2025
spot_img
spot_img
PradžiaGyvieji archyvaiPraėjusios epochos atspindys

Praėjusios epochos atspindys

varėnos viešojoje bibliotekoje mūsų kraštietė, žinoma grafikė Ramunė Vėliuvienė pristatė knygą „Šeimos albumai. Regimoji atmintis“ (2025)…

Autorę sveikino Varėnos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos direktorė Milda Padegimaitė, rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs meras Vidas Mikalauskas ir kiti svečiai. Muzikinius kūrinius atliko Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos moksleivis Rokas Bachovas.
Renginio metu autorė R. Vėliuvienė dalijosi mintimis apie kūrybinį procesą, atmintį, kalbą ir tai, kaip šeimos albumai gali tapti visos tautos istorijos liudijimu. „Giminių istorijas ir likimus aprašiau jausdama pareigą įamžinti šviesaus atminimo prosenelių, senelių, tėvų, sutuoktinio būties pėdsakus, nes tai, kas neužrašyta, pradingsta amžiams“, – kalbėjo R. Vėliuvienė. Autorė džiaugėsi, kad per karus ir kitas negandas šeimai pavyko išsaugoti ne tik devynis šeimos albumus, bet ir atvirukų, sveikinimų, šeimos relikvijų. „Pavarčiusi albumus pamačiau, kokie tai lobiai. Tai yra neįkainojamas atspindys praėjusios epochos“, – sakė R. Vėliuvienė. Tvarkydama šį gausų archyvą, ji aprašė įdomiausias nuotraukas ir jose esančių žmonių likimus. „Šeimos albumai. Regimoji atmintis“ – tai nuotraukų knyga su labai lakoniškais aprašymais, nes, jeigu knyga stora, tai jos niekas neskaitys, sakė autorė. Knygoje pasakojami net šešių kartų giminės atstovų likimai. Čia rasime ne tik aprašymus apie Kochanskų ir Pigagų šeimas – Ramunės giminę, bet ir iš Žemaičių žemės kilusio Norberto Vėliaus giminės istoriją. Rašydama apie Vėlių giminę rėmėsi Stanislavos Vėlienės 1983– 1987 metais rašytais (nebaigtais) prisiminimais. Vėliausiose šios knygos fotografijose – autorės ir profesoriaus vaikai: archeologas dr. Gintautas Vėlius ir dailininkė Rūta Gabrielė Vėliūtė. Autorė pasidžiaugė, kad šią knygą apipavidalino, maketą ir iliustracijas sukūrė būtent jos dukra Rūta. Knygoje papasakoti šeimos narių kasdieniai įpročiai, santykiai su aplinkiniais, darbai, šventės ir išgyventi sunkumai atskleidžia ne tik be galo turtingą giminės, bet ir dramatišką visos Lietuvos istoriją. Išsaugota vaizdinė medžiaga padėjo išsamiau atskleisti aprašomojo laikmečio dvasią. R. Vėliuvienė akcentavo, kad šis leidinys visų pirma yra skirtas visiems Varėnos krašto žmonėms.
Su didele meile R. Vėliuvienė prisiminė savo mamą, buvusią Antrosios Varėnos vidurinės mokyklos direktorę Oną Pigagienę, vėliau dirbusią Vilniaus mokyklose. Paminėjo, kad mamos, kaip lituanistės, pašaukimas ir patirtis ją paskatino prisidėti prie valstybinės lietuvių kalbos vartojimo ir ugdymo. Ona Pigagienė parašė knygą „Kalbėkime ir rašykime lietuviškai“, skirtą suaugusių kitakalbių lietuvių kalbos mokymuisi. Parengė ir išleido žodyną „Mokomės kalbėti lietuviškai“. Siekiant kitataučiams padėti pasiruošti valstybinės kalbos egzaminui, Ona Pigagienė išleido knygą „Lietuva 200 klausimų ir atsakymų“. Mamos gimtinė – Merkinė, todėl knygoje gausu Merkinės prieškario vaizdų. Pasakojimai apie šio miestelio kasdienybę leidžia geriau suprasti, kuo gyveno stiprėjanti jauna valstybė. Žydai sudarė didesnę pusę miestelio gyventojų. R. Vėliuvienė akcentavo, jog jai skaudu girdėti, kai sakoma, jog lietuviai – žydšaudžių tauta, nes lietuviai ir žydai sugyveno labai gerai.
Su pagarba kalbėjo apie savo senelį Joną Pigagą, buvusį Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorį, Perlojos respub-likos gynėją, ir savo tėvą Antaną Pigagą, kurio kurso auklėtojas Alytaus mokytojų seminarijoje buvo partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. A. Ramanausko palaikus Vilniuje, Našlaičių kapinėse, pavyko aptikti būtent A. Pigagos anūkui – archeologui Gintautui Vėliui. Lukas Pigaga, autorės tėvelio brolis, – prieškario Merkinės fotografas, turėjo Merkinėje portretų dirbtuvę. L. Pigagos dukra Gražina Pigagaitė-Vilbik tęsė savo tėvo darbą. Ji fotografavo Dzūkijos partizanus, tarp jų ir partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Ypač gerai žinoma fotografija „Vanagas su vanagėliais“.
R. Vėliuvienė apgailestavo, kad dabar per pobūvius nebedainuojama. „Dzūkija – tai Dainava: viskas gyva knygose, bet kodėl to nėra vartojime? “ – priekaištavo dzūkams autorė. Pasidžiaugė Roku Kašėta, kuris dainuoja dzūkiškai, ir išreiškė tikėjimą, kad galbūt knyga paragins prisiminti liaudies dainas ir jas dainuoti įvairiomis progomis. Pasakojimą apie knygą „Šeimos albumai. Regimoji atmintis“ autorė paįvairino perskaitydama ištrauką iš šios knygos – bobutės Antosės prisiminimus apie tai, kaip ji susipažino su dzieduku.
Renginio pabaigoje Ramunė Vėliuvienė perdavė albumus Varėnos rajono savivaldybės atstovams ir padėkojo už skirtą paramą leidybai.
Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliografė

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai