Antradienis, 12 liepos, 2022
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
PradžiaNaujienosPrieš 4-erius metus atšventė 70-metį, o šįmet ar švęs 80-metį?

Prieš 4-erius metus atšventė 70-metį, o šįmet ar švęs 80-metį?

Kad Va­rė­nos vie­šo­ji bib­lio­te­ka yra įsteig­ta 1947 me­tais, re­gis, ne­su­abe­jo­jo net mū­sų ra­jo­no va­do­vai, pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą – is­to­ri­kai, prieš 4-erius me­tus su­da­ly­va­vę bib­lio­te­kos 70-me­čio iš­kil­mė­se, nors dar 2009-ai­siais da­bar jau švie­saus at­mi­ni­mo hab. dr. prof. Vin­cas La­pins­kas įro­di­nė­jo, kad bib­lio­te­ka Va­rė­no­je vei­kė anks­čiau – 1941 me­tais, be to, bū­tent pas­ta­rie­ji me­tai, kaip šios kul­tū­ros įstai­gos įstei­gi­mo da­ta, mi­ni­mi Vil­niaus uni­ver­si­te­to 2016-ai­siais iš­leis­ta­me bib­lio­lo­gi­jos met­raš­čio „Bib­liot­he­ca Li­tu­a­na“ I to­me, tą pa­tvir­ti­na ir dar vie­nas šal­ti­nis…

Bib­lio­te­ka na­me „su sal­ko­mis“

Va­rė­nos vie­šo­ji bib­lio­te­ka skel­bia, kad ji yra įsteig­ta 1947 me­tais. Tais me­tais, kaip tei­gia­ma, šios bib­lio­te­kos 3000 vie­ne­tų lei­di­nių fon­du nau­do­jo­si 100 skai­ty­to­jų, ir ji at­li­ko Va­rė­nos ap­skri­ties bib­lio­te­kos funk­ci­jas.

Tad po 50 me­tų, 1997-ai­siais, Va­rė­nos vie­šo­ji bib­lio­te­ka iš­kil­min­gai at­šven­tė ju­bi­lie­jų.

Bet štai 2009 m. sau­sio 20 ir 27 d. „Mer­kio kraš­te“ pub­li­ka­vo­me da­bar jau švie­saus at­mi­ni­mo ha­bi­li­tuo­to me­di­ci­nos ir bio­me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ro, me­di­ci­nos is­to­ri­ko, pro­fe­so­riaus Vin­co La­pins­ko at­si­mi­ni­mus straips­ny­je „Va­rė­na 1941 me­tais“, ku­ria­me jis ra­šo, kad jau tais me­tais Va­rė­no­je vei­kė bib­lio­te­ka, nes pats jo­je dir­bo, ką tik bai­gęs Aly­taus vals­ty­bi­nę gim­na­zi­ją.

Tuo­met 21-erių me­tų am­žiaus jau­nuo­lio tė­vai į Vil­nių stu­di­juo­ti ne­lei­do, nes pra­si­dė­jo ka­ras. Tad, ieš­ko­da­mas dar­bo, V. La­pins­kas krei­pė­si į tuo­me­ti­nio Aly­taus ap­skri­ties švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ją S. Var­ne­lį.

„…švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jas pa­sky­rė ma­ne į Va­rė­nos II bib­lio­te­ką, ku­ri ta­da bu­vo Sa­va­no­rių (buv. Kom­jau­ni­mo) gat­vė­je, 26 nu­me­riu pa­žy­mė­ta­me di­de­lia­me (tuo me­tu) na­me su „sal­ko­mis“, – ra­šė V. La­pins­kas. – Bib­lio­te­kos pa­tal­pos bu­vo to na­mo „sal­ko­se“ ir su­si­dė­jo iš vie­no di­de­lio kam­ba­rio, ku­ria­me bu­vo pa­ti bib­lio­te­ka, ir ne­di­de­lio kam­ba­rė­lio su prieš­kam­ba­riu, ku­ris bu­vo skir­tas man gy­ven­ti. Ir taip 1941 m. rug­pjū­čio 1 die­ną ma­ne tė­ve­lis at­ve­žė iš Rai­ti­nin­kų kai­mo į Va­rė­ną…“

Namas „su salkomis“ Varėnos Savanorių g. 26, kur, dr. prof. V. Lapinsko liudijimu, 1941 metais
veikė viešoji biblioteka

1941-ai­siais pra­dė­jo „nor­ma­lų bib­lio­te­ki­nin­ko dar­bą“

„Bib­lio­te­ką, jau mi­nė­tą, ra­do­me už­ra­kin­tą, – ra­šo to­liau V. La­pins­kas. – Ji bu­vo ta­me pa­čia­me pa­sta­te, kur bu­vo ir Va­rė­nos sa­vi­val­dy­bė, už­ėmu­si vi­są apa­ti­nį aukš­tą. Kri­to į akis to na­mo di­de­lės ir sto­ros me­di­nės ko­lo­nos. Vė­liau ta­me na­me įsi­kū­rė po­li­kli­ni­ka, dar vė­liau tas na­mas ta­po gy­ve­na­muo­ju.

Rak­tas bu­vo pa­lik­tas pas sar­gą, gy­ve­nu­sį vie­no aukš­to pa­sta­te to na­mo kie­me. Sar­gas (pa­var­dės ne­at­si­me­nu) bu­vo at­si­kė­lęs iš Zer­vy­nų kai­mo su vi­sa šei­ma, ku­ri vė­liau man daug pa­dė­jo, nes iš ma­no tė­vo at­vež­tų pro­duk­tų ga­min­da­vo man pie­tus, ry­te ir va­ka­re gau­da­vau karš­to vi­rin­to van­dens ar­ba­tai. Bu­vo jie ma­lo­nūs ir nuo­šir­dūs. Bu­vęs bib­lio­te­kos ve­dė­jas ko­mu­nis­tas pa­si­trau­kė su Va­rė­nos ko­mu­nis­ti­ne val­džia į Ta­ry­bų Są­jun­gą.

Pir­ma­sis ma­no di­de­lis dar­bas bu­vo in­ven­to­ri­zuo­ti šios bib­lio­te­kos vi­sas kny­gas, pa­skirs­ty­ti jas pa­gal žan­rą, o ant­ra­sis – iš­im­ti vi­są ko­mu­nis­ti­nę li­te­ra­tū­rą, to­kią kaip Le­ni­no, Sta­li­no, ki­tų ta­ry­bi­nių vei­kė­jų raš­tai, ko­mu­nis­ti­nių ple­nu­mų ir su­va­žia­vi­mų me­džia­ga. Iš­im­tą li­te­ra­tū­rą bu­vo įsa­ky­ta su­de­gin­ti. Ta­čiau aš, at­rin­kęs tas kny­gas, jų ne­su­de­gi­nau, o už­ki­šau už spin­tų į už­ka­bo­rį. To­kios li­te­ra­tū­ros bu­vo virš 100 eg­zem­plio­rių.

Sun­kiau­sias dar­bas bu­vo už­pil­dy­ti šioms kny­goms bib­lio­grafines kor­te­les. Tų kor­te­lių bu­vo tik ke­lio­li­ka, o rei­kė­jo ke­lio­li­kos šim­tų. Te­ko kreip­tis į Aly­taus švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ją S. Var­ne­lį. Dėl šių kor­te­lių te­ko ke­le­tą kar­tų su vals­čiaus sunk­ve­ži­miu – „pus­an­tra­to­ne“ („po­lu­tar­ke“) – va­ži­nė­ti į Aly­tų.

(…) 1941 me­tų pa­bai­go­je su­si­tvar­kiau ir pra­dė­jau nor­ma­lų bib­lio­te­ki­nin­ko dar­bą, ku­ris man pa­ti­ko. Su­si­pa­ži­nau su skai­ty­to­jais. Daž­niau­siai tai bū­da­vo žy­mes­ni Va­rė­nos in­te­li­gen­tai, mo­ky­to­jai, in­ži­nie­riai, ge­le­žin­ke­lie­čiai įvai­rių įstai­gų tar­nau­to­jai. Ne­ma­žai bu­vo vai­kų ir moks­lei­vių.“

Siū­ly­mas pa­ko­re­guo­ti sa­vo is­to­ri­ją

„Bib­lio­te­ko­je bu­vo virš 2500 eg­zem­plio­rių kny­gų – dau­giau­sia lie­tu­vių kal­ba, – to­liau ra­šo V. La­pins­kas sa­vo straips­ny­je „Va­rė­na 1941 me­tais“. – Bet bu­vo ir len­kų, ru­sų, ke­lio­li­ka vo­kie­čių ir dvi kny­gos an­glų kal­ba. Bu­vo daug vai­kiš­kos li­te­ra­tū­ros, len­kų, ru­sų ir vo­kie­čių kal­bų žo­dy­nų, Len­ki­jos, Lie­tu­vos ir pa­sau­lio vals­ty­bių že­mė­la­pių. Len­ki­jos že­mė­la­piai bu­vo su at­plėš­tu nuo Lie­tu­vos Vil­niaus kraš­tu.

Bib­lio­te­ka vai­di­no svar­bų vaid­me­nį: čia gy­ven­to­jai su­si­rink­da­vo, pa­dis­ku­tuo­da­vo, su­ži­no­da­vo vi­sas ra­jo­no ir pa­sau­lio nau­jie­nas (vie­nas vals­čiaus tar­nau­to­jas tu­rė­jo ba­te­ri­ji­nį ra­di­jo apa­ra­tą, ku­rį at­si­neš­da­vo į bib­lio­te­ką). Tai bu­vo trau­kos cen­tras.

(…) Stai­ga 1942 m. ko­vo 1 d. ga­vau Aly­taus švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jo S. Var­ne­lio įsa­ky­mą vis­ką pa­lik­ti ir vyk­ti į Gi­rai­tės pra­džios mo­kyk­lą mo­ky­to­jau­ti. Ką da­ry­ti su bib­lio­te­ka, kam ją per­duo­ti? Ar už­ra­kin­ti, ar taip pa­lik­ti? Raš­te to ne­bu­vo nu­ro­dy­ta.

Už­ra­ki­nau bib­lio­te­ką, rak­tą ati­da­viau sar­gui. Taip bai­gė­si ma­no, kaip bib­lio­te­ki­nin­ko, dar­bas, ku­ris kuo to­liau, tuo la­biau man pa­ti­ko. Įdė­ta daug triū­so, daug var­go ir, kai pra­dė­jau leng­vai gy­ven­ti ir gė­rė­tis šiuo dar­bu, vis­ką te­ko pa­lik­ti. Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad ma­no al­ga bib­lio­te­ko­je, taip pat ir Gi­rai­tės pra­džios mo­kyk­lo­je, bu­vo 30 vo­kiš­kų oku­pa­ci­nių mar­kių ir lie­sa mais­to kor­te­lė…“

Tai tiek V. La­pins­kas sa­vo straips­ny­je „Va­rė­na 1941 me­tais“ pa­ra­šė apie pir­mą­ją sa­vo dar­bo­vie­tę – Va­rė­nos bib­lio­te­ką, ku­rio­je prieš tai – iki 1941 me­tų rug­pjū­čio 1-osios –  dir­bęs „ve­dė­jas ko­mu­nis­tas pa­si­trau­kė su Va­rė­nos ko­mu­nis­ti­ne val­džia į Ta­ry­bų Są­jun­gą“. Tai­gi rei­kia ma­ny­ti, kad Va­rė­nos bib­lio­te­ka bu­vo įkur­ta dar anks­čiau – prieš II pa­sau­li­nį ka­rą.

Tuo­met, 2009 me­tų pra­džio­je, po V. La­pins­ko straips­niu „Mer­kio kraš­to“ re­dak­ci­ja pub­li­ka­vo ir sa­vo prie­ra­šą su klau­si­mu – „kas pir­miau­sia tu­rė­tų tuo do­mė­tis?“ – bei siū­ly­mu da­bar­ti­nei Va­rė­nos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vie­ša­jai bib­lio­te­kai „pa­ko­re­guo­ti sa­vo is­to­ri­ją ir įsi­kū­ri­mo pra­džia pa­skelb­ti ne 1947-uo­sius me­tus, bet kur kas anks­tes­nius. Kiek ne­pri­klau­so­my­bės me­tais ga­li­me džiaug­tis so­vie­ti­niu ju­bi­lie­ju­mi?“

Do­ku­men­to pa­gal pra­šy­mą, kad bib­lio­te­ka įsteig­ta 1940-ai­siais, ne­ra­do

Ta­čiau Va­rė­nos vie­šo­sios bib­lio­te­kos is­to­ri­ja iki šiol ne­pa­ko­re­guo­ta. At­ro­do, nepa­si­steng­ta su­si­siek­ti net su straips­nio „Va­rė­na 1941 me­tais“ au­to­riu­mi prof. dr. V. La­pins­ku – tuo­met Vil­niu­je gy­ve­nu­siu jau la­bai gar­baus am­žiaus, bet itin gu­vaus pro­to ir fe­no­me­na­lios at­min­ties to me­to įvy­kių Va­rė­no­je liu­di­nin­ku. Gal­būt pro­fe­so­rius tu­rė­jo ir do­ku­men­tų, pa­tvir­ti­nan­čių jo dar­bą tuo­me­ti­nė­je Va­rė­nos bib­lio­te­ko­je ir tos bib­lio­te­kos veik­lą?

Po ket­ve­rių me­tų – 2013-ai­siais – dr. prof. V. La­pins­kas mi­rė.

Ir tik dar po 4-erių me­tų – 2017 m. rug­sė­jo 1 d. – „Mer­kio kraš­te“ bu­vo pub­li­kuo­tas Va­rė­nos vie­šo­sios bib­lio­te­kos Bib­lio­grafijos, in­for­ma­ci­jos ir kraš­to­ty­ros sky­riaus ve­dė­jos Ele­nos Gla­vic­kie­nės at­siųs­tas straips­nis „Bib­lio­te­kos įstei­gi­mo da­tos pa­ieš­kos“ su pra­šy­mu at­si­liep­ti žmo­nes, pri­si­me­nan­čius, „ku­riais me­tais bib­lio­te­ka pra­dė­jo sa­vo veik­lą“ Va­rė­no­je.

Štai ką Bib­lio­grafijos, in­for­ma­ci­jos ir kraš­to­ty­ros sky­riaus ve­dė­ja tuo­met ra­šė sa­vo straips­ny­je: „Lei­di­ny­je „Lie­tu­vos vie­šo­sios bib­lio­te­kos 1943 me­tų an­ke­tos duo­me­ni­mis“ (Vil­nius, 1996, p. 46) ra­šo­ma, kad Švie­ti­mo liau­dies ko­mi­sa­ria­tas 1940 m. lap­kri­čio ir gruo­džio mė­ne­siais stei­gė vals­ty­bi­nes vie­šą­sias bib­lio­te­kas. Mi­ni­ma gruo­džio 25 d. – Va­rė­nos II vie­šo­sios bib­lio­te­kos įstei­gi­mo die­na. Ši da­ta taip pat mi­ni­ma K. Sin­ke­vi­čiaus straips­ny­je „Vals­ty­bi­nių vie­šų­jų bib­lio­te­kų tin­klo re­or­ga­ni­za­vi­mas ir plė­ti­mas 1940-1941 m.“ (Bib­lio­te­kų dar­bas. – 1980, Nr. 10, p. 33). Re­mian­tis šia in­for­ma­ci­ja, 2017 m. va­sa­rio 8 d. į Lie­tu­vos cen­tri­nį vals­ty­bės ar­chy­vą bu­vo iš­siųs­tas pra­šy­mas at­lik­ti pa­ieš­ką ir iš­duo­ti do­ku­men­tą, pa­tvir­ti­nan­tį Va­rė­nos II vals­ty­bi­nės vie­šo­sios bib­lio­te­kos įstei­gi­mo da­tą. Va­sa­rio 24 d. Lie­tu­vos vals­ty­bi­nio cen­tri­nio ar­chy­vo di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Si­gi­ta Ba­ra­naus­kie­nė at­siun­tė at­sa­ky­mą, ku­ria­me ra­šo­ma, kad „Lie­tu­vos TSR švie­ti­mo liau­dies ko­mi­sa­ria­to 1940-12-25 do­ku­men­to, pa­gal ku­rį bu­vo įsteig­ta Va­rė­nos II vals­ty­bi­nė vie­šo­ji bib­lio­te­ka, pa­gal Jū­sų pa­teik­tus duo­me­nis ar­chy­ve, sau­go­ma­me Lie­tu­vos TSR liau­dies švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos do­ku­men­tų fon­de, ne­ras­ta.“

Pa­pra­šė at­si­liep­ti pri­si­me­nan­čius bib­lio­te­kos veik­los pra­džią

„Su­ras­ti do­ku­men­tą, pa­tvir­ti­nan­tį bib­lio­te­kos įstei­gi­mo da­tą, bu­vo ban­dy­ta 2007-ai­siais, – to­liau ra­šo E. Gla­vic­kie­nė. – Tais me­tais bu­vo nu­siųs­ta už­klau­sa į Aly­taus ap­skri­ties ar­chy­vą, ku­rio di­rek­to­rė Ze­nė Ber­na­ta­vi­čie­nė at­siun­tė to­kį at­sa­ky­mą: „Mū­sų ar­chy­ve do­ku­men­tų, ku­rie bū­tų su­da­ry­ti iki 1947 m., yra la­bai ne­daug. Do­ku­men­tų apie bib­lio­te­kos įkū­ri­mą taip pat ne­ras­ta, ka­dan­gi Va­rė­nos ap­skri­ties DŽDT Vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to 1947 m. spren­di­mų by­lo­je dėl bib­lio­te­kos įkū­ri­mo nė­ra. Yra tik 1947-10-20 spren­di­mas, ku­riuo pa­tvir­tin­ta Va­rė­nos vals­čiui per­duo­da­ma 1 bib­lio­te­ka ir 15 pir­kių skai­tyk­lų“.

„Tai kaip iš­si­aiš­kin­ti Va­rė­nos vie­šo­sios bib­lio­te­kos tik­rą įstei­gi­mo da­tą, kai ar­chy­vuo­se ne­ran­da­ma do­ku­men­to, pa­tvir­ti­nan­čio bib­lio­te­kos įkū­ri­mo me­tus? – klau­sė Va­rė­nos vie­šo­sios bib­lio­te­kos Bib­lio­grafijos, in­for­ma­ci­jos ir kraš­to­ty­ros sky­riaus ve­dė­ja E. Gla­vic­kie­nė sa­vo straips­ny­je. – Ta­čiau tai dar ne taš­kas. Gal yra žmo­nių, pri­si­me­nan­čių, ku­riais me­tais bib­lio­te­ka pra­dė­jo sa­vo veik­lą? La­bai pra­šo­me at­si­liep­ti ir pa­si­da­lin­ti pri­si­mi­ni­mais…“

Ta­čiau to­kių žmo­nių, be prof. dr. V. La­pins­ko, ku­ris sa­vo pri­si­mi­ni­mus 2007 me­tais „Mer­kio kraš­tui“ pa­ra­šė, bū­da­mas jau gar­bin­go 87-erių me­tų am­žiaus, per 3 mė­ne­sius po E. Gla­vic­kie­nės pub­li­ka­ci­jos ta­me pa­čia­me laik­raš­ty­je, re­gis, ne­at­si­ra­do.

Rė­mė­si 1947 me­tų vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to spren­di­mu

O po tų 3 mė­ne­sių, 2017 m. gruo­džio 13 d., Va­rė­nos vie­šo­ji bib­lio­te­ka iš­kil­min­gai at­šven­tė 70-me­čio su­kak­tį, rem­da­ma­si, kaip nu­ro­dė E. Gla­vic­kie­nė sa­vo straips­ny­je, Va­rė­nos ap­skri­ties dar­bo žmo­nių de­pu­ta­tų ta­ry­bos (DŽDT) vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to 1947 m. spren­di­mu ir „Va­rė­nos cen­tri­nės bib­lio­te­kos 1947-1980 m. kro­ni­ka“, kur „ra­šo­ma, kad Va­rė­nos ap­skri­ties bib­lio­te­ka sa­vo veik­lą pra­dė­jo 1947m. su 3000 egz. kny­gų fon­du ir 100 skai­ty­to­jų. Jos ži­nio­je tuo me­tu bu­vo 10 kai­mo bib­lio­te­kų. Pir­mo­ji ve­dė­ja – B. Juod­kie­nė.  Pa­tal­pos – vie­nas ma­žas kam­ba­rė­lis“.

70-me­čio iš­kil­mė­se da­ly­va­vo Na­cio­na­li­nės Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­kos pro­jek­tų val­dy­mo va­do­vė Gied­rė Čis­to­vie­nė, per­da­vu­si šios bib­lio­te­kos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus prof. dr. Re­nal­do Gu­taus­ko svei­ki­ni­mą Va­rė­nos bib­lio­te­kai, taip pat – Vil­niaus ap­skri­ties A. Mic­ke­vi­čiaus vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rius Pet­ras Zur­lys, ra­jo­no me­ras Al­gis Ka­šė­ta, me­ro pa­va­duo­to­jas Gied­rius Sa­mu­le­vi­čius, Kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus tuo­me­ti­nė ve­dė­ja Re­gi­na Svirs­kie­nė, tuo­me­ti­nė Kul­tū­ros cen­tro di­rek­to­rė Jur­gi­ta Žu­kie­nė, bu­vu­si il­ga­me­tė Va­rė­nos vie­šo­sios bib­lio­te­kos ve­dė­ja Zo­fi­ja Bliu­jie­nė ir ki­ti gar­būs sve­čiai.

Skam­bė­jo daug svei­ki­ni­mų, iš­kil­min­gų kal­bų, įteik­ta daug pa­dė­kų, taip pat vy­ko šiam ju­bi­lie­jui su­kur­tos fil­muo­tos me­džia­gos per­žiū­ra, o ren­gi­nio da­ly­viams kon­cer­ta­vo ne tik Va­rė­nos J. Čiur­lio­ny­tės me­nų mo­kyk­los jau­nie­ji mu­zi­kan­tai, bet ir pro­fe­sio­na­lus ak­to­rius, bar­das Gied­rius Ar­ba­čiaus­kas.

Tai­gi Va­rė­nos vie­šo­ji bib­lio­te­ka, or­ga­ni­zuo­da­ma sa­vo 70-me­čio ju­bi­lie­jaus iš­kil­mes, rė­mė­si so­vie­ti­nės val­džios 1947 m. spren­di­mu ir kro­ni­ka nuo tų pa­čių me­tų, bet ne­at­krei­pė dė­me­sio į dar vie­ną šal­ti­nį – prieš ju­bi­lie­jų, 2016-ai­siais, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos fa­kul­te­to Bib­lio­te­ki­nin­kys­tės ir in­for­ma­ci­jos moks­lų ins­ti­tu­to iš­leis­tą „Bib­liot­he­ca Li­tu­a­na. Bib­lio­grafijos met­raš­tis“ pir­mą­jį to­mą. Ja­me pub­li­kuo­ja­ma dar prieš­ka­riu pa­reng­ta ar­chy­vi­nė me­džia­ga, ku­rią be­veik prieš 80 me­tų ke­tin­ta iš­leis­ti tuo pa­čiu pa­va­di­ni­mu, bet dėl pra­si­dė­ju­sios ant­ro­sios so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos to pa­da­ry­ti ne­pa­vy­ko.

„Bib­liot­he­ca Li­tu­a­na“ ren­gė­jai – moks­lo au­to­ri­te­tai

Idė­ją leis­ti bib­lio­lo­gi­jos met­raš­tį 1941 me­tų pra­džio­je iš­kė­lė tuo­me­ti­nė Cen­tri­nė vals­ty­bi­nė bib­lio­te­ka Kau­ne. To met­raš­čio su­da­ry­to­jas, nuo 1939 iki 1950 me­tų Cen­tri­nės vals­ty­bi­nės bib­lio­te­kos di­rek­to­riu­mi dir­bęs Juo­zas Ri­man­tas-Slap­šins­kas pa­si­rū­pi­no, kad ren­giant met­raš­tį ben­dra­dar­biau­tų ir straips­nius jam ra­šy­tų to­kie žy­mūs vei­kė­jai, hu­ma­ni­ta­ri­nių bei so­cia­li­nių moks­lų au­to­ri­te­tai kaip Vac­lo­vas ir My­ko­las Bir­žiš­kos, Ze­no­nas Ivins­kis, Pet­ras Vai­čiū­nas, Pau­lius Ga­lau­nė, Kon­stan­ti­nas Jab­lons­kis ir ki­ti, taip pat – Juo­zas Ra­cius-Ra­ce­vi­čius.

J. Ra­cius-Ra­ce­vi­čius dar tar­pu­ka­riu ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je bu­vo bai­gęs so­cio­lo­gi­jos, pe­da­go­gi­kos ir tei­sės stu­di­jas Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te, nuo 1927 iki 1934 me­tų ten pat dir­bo bib­lio­te­ki­nin­ku, vė­liau tar­na­vo Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos bib­lio­te­kų sky­riu­je, ta­po Švie­ti­mo va­dy­bos di­rek­ci­jos vir­ši­nin­ku.

Jis ir pa­ra­šė straips­nį „Lie­tu­vos vie­šo­sios bib­lio­te­kos“, pub­li­kuo­tą at­ski­ru lei­di­niu, taip pat įtrauk­tą į 2016 me­tais iš­leis­tą „Bib­liot­he­ca Li­tu­a­na“ I to­mą. 

Pastarojo lei­di­nio re­dak­ci­nę ko­le­gi­ją su­da­rė sep­ty­ni moks­lų dak­ta­rai iš Vil­niaus, Kro­ku­vos, Poz­na­nės uni­ver­si­te­tų, taip pat dir­ban­tys Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me mu­zie­ju­je ir Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­ko­je; lei­di­nį ap­svars­tė ir re­ko­men­da­vo spaus­din­ti Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos fa­kul­te­to ta­ry­ba, o ty­ri­mą fi­nan­sa­vo Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­ba.

Tai­gi šia­me lei­di­ny­je yra J. Ra­ciaus straips­nis „Lie­tu­vos vie­šo­sios bib­lio­te­kos“, ku­ria­me, re­mian­tis 1943 m. ba­lan­džio 1 die­ną bib­lio­te­ko­se da­ry­tų an­ke­tų, taip pat – anks­tes­nių me­tų an­ke­tų bei apy­skai­tų duo­me­ni­mis, nu­ro­do­ma, kad tuo­me­ti­nė­je Ei­šiš­kių ap­skri­ty­je bu­vu­si „Va­rė­nos II vie­šo­ji bib­lio­te­ka įsteig­ta 1941 m.“ Va­di­na­mų­jų „to­mų“ (kny­gų) jo­je bu­vo 1116, skai­ty­to­jų – 108, per mė­ne­sį iš­duo­ta 300 kny­gų, vei­kė skai­tyk­la.

Ko­dėl ne­tin­ka 1941-ie­ji?

Tie­sa, ten pat nu­ro­do­ma, kad nuo 1941 m. lap­kri­čio 16 d. Va­rė­nos II bib­lio­te­kos ve­dė­ju dir­bo Jus­ti­nas Mic­ke­vi­čius, o Vin­co La­pins­ko (dir­bu­sio, kaip jis pats ra­šė, nuo 1941 m. rug­pjū­čio iki 1942 m. ko­vo) pa­var­dės nė­ra.

Tą pa­tį pa­žy­mi ir žur­na­lis­tas, is­to­ri­kas Vy­tau­tas Va­len­ti­nas Čes­nu­lis sa­vo kny­go­je „Va­rė­nai 150 me­tų“, pa­rem­to­je ar­chy­vi­niais do­ku­men­tais ir iš­leis­to­je 2012 me­tais. Jis ir­gi tei­gia, kad mo­ky­to­jas Jus­ti­nas Mic­ke­vi­čius bu­vo pa­skir­tas Va­rė­nos II „vals­čiaus vie­šo­sios bib­lio­te­kos ve­dė­ju“ nuo 1941m. lap­kri­čio 16 die­nos, o 1942 m. ge­gu­žės 29 d. tuo­me­ti­nės val­džios įsa­ky­mu „lai­ky­tas“ Va­rė­nos mo­kyk­los mo­ky­to­ju.   

Kaip vie­toj V. La­pins­ko at­si­ra­do J. Mic­ke­vi­čiaus pa­var­dė do­ku­men­tuo­se, kai tuo me­tu Va­rė­ną lai­ki­nai val­dė vo­kie­čių oku­pan­tai, o vė­liau – so­vie­tų, ne­aiš­ku. Bet vie­na, ką nu­ro­do ir straips­nio „Lie­tu­vos vie­šo­sios bib­lio­te­kos“ au­to­rius J. Ra­cius, ir kny­gos „Va­rė­nai 150“ au­to­rius V.V. Čes­nu­lis, kad Va­rė­nos II vie­šo­ji bib­lio­te­ka vei­kė jau 1941-ųjų lap­kri­ty.

Juk jie pa­tys ne­iš­gal­vo­jo tos da­tos, o, rei­kia ma­ny­ti, rė­mė­si do­ku­men­tais, ku­rie kaž­kur yra ar bent jau bu­vo. Apie tai, be­je, ga­li­ma pa­klaus­ti V. V. Čes­nu­lio (1907 m. gi­mu­sio J. Ra­ciaus jau ne­bė­ra).

O gal už­tek­tų tik pa­si­ti­kė­ti šių ži­no­mų met­raš­ti­nin­kų, taip pat – dr. prof. V. La­pins­ko pa­skelb­ta in­for­ma­ci­ja, ir Va­rė­nos ra­jo­no vie­šo­sios bib­lio­te­kos veik­los pra­džia lai­ky­ti 1941 me­tus, o ne 1947-uo­sius? 

Apie tai pa­ko­men­tuo­ti pa­pra­šė­me Va­rė­nos vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­riaus Ei­ta­ro Ka­zi­mie­ro Kru­po­vi­čiaus, ir jis pa­ža­dė­jo tą pa­da­ry­ti vė­liau bei gal­būt pla­čiau, pa­tei­kiant nau­jų ži­nių.

Be to, įdo­mu, kad Mer­ki­nės vie­šo­ji bib­lio­te­ka, kaip nu­ro­do J. Ra­cius, bu­vo įsteig­ta dar anks­čiau – 1937 me­tais (tu­rė­jo 2356 lei­di­nius), bet per ka­rą su­de­gė ir at­gai­vin­ta 1941-ai­siais. Tuo­met joje buvo 1256 lei­di­niai, 240 skai­ty­to­jų, ku­riems bū-davo iš­duo­da­ma 1000 kny­gų per mė­ne­sį, o bib­lio­te­ko­je nuo 1941 m. lap­kri­čio 6 d. ve­dė­ja­vo Pet­ras Ar­da­vi­čius. Pa­mi­nė­ta ir Val­ki­nin­kų vie­šo­ji bib­lio­te­ka, įsteig­ta 1940 me­tais, per ka­rą su­de­gu­si, at­gai­vin­ta 1942 m. Šioje bib­lio­te­ko­je tuo­met bu­vo 713 kny­gų, 53 skai­ty­to­jai, per­skai­ty­da­vę apie 100 kny­gų per mė­ne­sį; ve­dė­ja nuo 1942 m. ko­vo 1 d. dir­bo Ma­ri­ja Sau­lė­nai­tė.

Da­bar Mer­ki­nė­je ir Val­ki­nin­kuo­se vei­kia Va­rė­nos vie­šo­sios bib­lio­te­kos sky­riai, bet apie šių kul­tū­ros įstai­gų ir ki­tų da­bar­ti­nių sa­vo sky­rių is­to­ri­ją Va­rė­nos vie­šo­ji bib­lio­te­ka ir­gi nie­ko ne­skel­bia.

O juk tai yra ir vi­sų mū­sų is­to­ri­ja. Ar ne?

Dia­na Zu­ba­vi­čie­nė

- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai