Kad Varėnos viešoji biblioteka yra įsteigta 1947 metais, regis, nesuabejojo net mūsų rajono vadovai, pagal išsilavinimą – istorikai, prieš 4-erius metus sudalyvavę bibliotekos 70-mečio iškilmėse, nors dar 2009-aisiais dabar jau šviesaus atminimo hab. dr. prof. Vincas Lapinskas įrodinėjo, kad biblioteka Varėnoje veikė anksčiau – 1941 metais, be to, būtent pastarieji metai, kaip šios kultūros įstaigos įsteigimo data, minimi Vilniaus universiteto 2016-aisiais išleistame bibliologijos metraščio „Bibliotheca Lituana“ I tome, tą patvirtina ir dar vienas šaltinis…
Biblioteka name „su salkomis“
Varėnos viešoji biblioteka skelbia, kad ji yra įsteigta 1947 metais. Tais metais, kaip teigiama, šios bibliotekos 3000 vienetų leidinių fondu naudojosi 100 skaitytojų, ir ji atliko Varėnos apskrities bibliotekos funkcijas.
Tad po 50 metų, 1997-aisiais, Varėnos viešoji biblioteka iškilmingai atšventė jubiliejų.
Bet štai 2009 m. sausio 20 ir 27 d. „Merkio krašte“ publikavome dabar jau šviesaus atminimo habilituoto medicinos ir biomedicinos mokslų daktaro, medicinos istoriko, profesoriaus Vinco Lapinsko atsiminimus straipsnyje „Varėna 1941 metais“, kuriame jis rašo, kad jau tais metais Varėnoje veikė biblioteka, nes pats joje dirbo, ką tik baigęs Alytaus valstybinę gimnaziją.
Tuomet 21-erių metų amžiaus jaunuolio tėvai į Vilnių studijuoti neleido, nes prasidėjo karas. Tad, ieškodamas darbo, V. Lapinskas kreipėsi į tuometinio Alytaus apskrities švietimo skyriaus vedėją S. Varnelį.
„…švietimo skyriaus vedėjas paskyrė mane į Varėnos II biblioteką, kuri tada buvo Savanorių (buv. Komjaunimo) gatvėje, 26 numeriu pažymėtame dideliame (tuo metu) name su „salkomis“, – rašė V. Lapinskas. – Bibliotekos patalpos buvo to namo „salkose“ ir susidėjo iš vieno didelio kambario, kuriame buvo pati biblioteka, ir nedidelio kambarėlio su prieškambariu, kuris buvo skirtas man gyventi. Ir taip 1941 m. rugpjūčio 1 dieną mane tėvelis atvežė iš Raitininkų kaimo į Varėną…“
veikė viešoji biblioteka
1941-aisiais pradėjo „normalų bibliotekininko darbą“
„Biblioteką, jau minėtą, radome užrakintą, – rašo toliau V. Lapinskas. – Ji buvo tame pačiame pastate, kur buvo ir Varėnos savivaldybė, užėmusi visą apatinį aukštą. Krito į akis to namo didelės ir storos medinės kolonos. Vėliau tame name įsikūrė poliklinika, dar vėliau tas namas tapo gyvenamuoju.
Raktas buvo paliktas pas sargą, gyvenusį vieno aukšto pastate to namo kieme. Sargas (pavardės neatsimenu) buvo atsikėlęs iš Zervynų kaimo su visa šeima, kuri vėliau man daug padėjo, nes iš mano tėvo atvežtų produktų gamindavo man pietus, ryte ir vakare gaudavau karšto virinto vandens arbatai. Buvo jie malonūs ir nuoširdūs. Buvęs bibliotekos vedėjas komunistas pasitraukė su Varėnos komunistine valdžia į Tarybų Sąjungą.
Pirmasis mano didelis darbas buvo inventorizuoti šios bibliotekos visas knygas, paskirstyti jas pagal žanrą, o antrasis – išimti visą komunistinę literatūrą, tokią kaip Lenino, Stalino, kitų tarybinių veikėjų raštai, komunistinių plenumų ir suvažiavimų medžiaga. Išimtą literatūrą buvo įsakyta sudeginti. Tačiau aš, atrinkęs tas knygas, jų nesudeginau, o užkišau už spintų į užkaborį. Tokios literatūros buvo virš 100 egzempliorių.
Sunkiausias darbas buvo užpildyti šioms knygoms bibliografines korteles. Tų kortelių buvo tik keliolika, o reikėjo keliolikos šimtų. Teko kreiptis į Alytaus švietimo skyriaus vedėją S. Varnelį. Dėl šių kortelių teko keletą kartų su valsčiaus sunkvežimiu – „pusantratone“ („polutarke“) – važinėti į Alytų.
(…) 1941 metų pabaigoje susitvarkiau ir pradėjau normalų bibliotekininko darbą, kuris man patiko. Susipažinau su skaitytojais. Dažniausiai tai būdavo žymesni Varėnos inteligentai, mokytojai, inžinieriai, geležinkeliečiai įvairių įstaigų tarnautojai. Nemažai buvo vaikų ir moksleivių.“
Siūlymas pakoreguoti savo istoriją
„Bibliotekoje buvo virš 2500 egzempliorių knygų – daugiausia lietuvių kalba, – toliau rašo V. Lapinskas savo straipsnyje „Varėna 1941 metais“. – Bet buvo ir lenkų, rusų, keliolika vokiečių ir dvi knygos anglų kalba. Buvo daug vaikiškos literatūros, lenkų, rusų ir vokiečių kalbų žodynų, Lenkijos, Lietuvos ir pasaulio valstybių žemėlapių. Lenkijos žemėlapiai buvo su atplėštu nuo Lietuvos Vilniaus kraštu.
Biblioteka vaidino svarbų vaidmenį: čia gyventojai susirinkdavo, padiskutuodavo, sužinodavo visas rajono ir pasaulio naujienas (vienas valsčiaus tarnautojas turėjo baterijinį radijo aparatą, kurį atsinešdavo į biblioteką). Tai buvo traukos centras.
(…) Staiga 1942 m. kovo 1 d. gavau Alytaus švietimo skyriaus vedėjo S. Varnelio įsakymą viską palikti ir vykti į Giraitės pradžios mokyklą mokytojauti. Ką daryti su biblioteka, kam ją perduoti? Ar užrakinti, ar taip palikti? Rašte to nebuvo nurodyta.
Užrakinau biblioteką, raktą atidaviau sargui. Taip baigėsi mano, kaip bibliotekininko, darbas, kuris kuo toliau, tuo labiau man patiko. Įdėta daug triūso, daug vargo ir, kai pradėjau lengvai gyventi ir gėrėtis šiuo darbu, viską teko palikti. Turiu pasakyti, kad mano alga bibliotekoje, taip pat ir Giraitės pradžios mokykloje, buvo 30 vokiškų okupacinių markių ir liesa maisto kortelė…“
Tai tiek V. Lapinskas savo straipsnyje „Varėna 1941 metais“ parašė apie pirmąją savo darbovietę – Varėnos biblioteką, kurioje prieš tai – iki 1941 metų rugpjūčio 1-osios – dirbęs „vedėjas komunistas pasitraukė su Varėnos komunistine valdžia į Tarybų Sąjungą“. Taigi reikia manyti, kad Varėnos biblioteka buvo įkurta dar anksčiau – prieš II pasaulinį karą.
Tuomet, 2009 metų pradžioje, po V. Lapinsko straipsniu „Merkio krašto“ redakcija publikavo ir savo prierašą su klausimu – „kas pirmiausia turėtų tuo domėtis?“ – bei siūlymu dabartinei Varėnos rajono savivaldybės viešajai bibliotekai „pakoreguoti savo istoriją ir įsikūrimo pradžia paskelbti ne 1947-uosius metus, bet kur kas ankstesnius. Kiek nepriklausomybės metais galime džiaugtis sovietiniu jubiliejumi?“
Dokumento pagal prašymą, kad biblioteka įsteigta 1940-aisiais, nerado
Tačiau Varėnos viešosios bibliotekos istorija iki šiol nepakoreguota. Atrodo, nepasistengta susisiekti net su straipsnio „Varėna 1941 metais“ autoriumi prof. dr. V. Lapinsku – tuomet Vilniuje gyvenusiu jau labai garbaus amžiaus, bet itin guvaus proto ir fenomenalios atminties to meto įvykių Varėnoje liudininku. Galbūt profesorius turėjo ir dokumentų, patvirtinančių jo darbą tuometinėje Varėnos bibliotekoje ir tos bibliotekos veiklą?
Po ketverių metų – 2013-aisiais – dr. prof. V. Lapinskas mirė.
Ir tik dar po 4-erių metų – 2017 m. rugsėjo 1 d. – „Merkio krašte“ buvo publikuotas Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėjos Elenos Glavickienės atsiųstas straipsnis „Bibliotekos įsteigimo datos paieškos“ su prašymu atsiliepti žmones, prisimenančius, „kuriais metais biblioteka pradėjo savo veiklą“ Varėnoje.
Štai ką Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja tuomet rašė savo straipsnyje: „Leidinyje „Lietuvos viešosios bibliotekos 1943 metų anketos duomenimis“ (Vilnius, 1996, p. 46) rašoma, kad Švietimo liaudies komisariatas 1940 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais steigė valstybines viešąsias bibliotekas. Minima gruodžio 25 d. – Varėnos II viešosios bibliotekos įsteigimo diena. Ši data taip pat minima K. Sinkevičiaus straipsnyje „Valstybinių viešųjų bibliotekų tinklo reorganizavimas ir plėtimas 1940-1941 m.“ (Bibliotekų darbas. – 1980, Nr. 10, p. 33). Remiantis šia informacija, 2017 m. vasario 8 d. į Lietuvos centrinį valstybės archyvą buvo išsiųstas prašymas atlikti paiešką ir išduoti dokumentą, patvirtinantį Varėnos II valstybinės viešosios bibliotekos įsteigimo datą. Vasario 24 d. Lietuvos valstybinio centrinio archyvo direktoriaus pavaduotoja Sigita Baranauskienė atsiuntė atsakymą, kuriame rašoma, kad „Lietuvos TSR švietimo liaudies komisariato 1940-12-25 dokumento, pagal kurį buvo įsteigta Varėnos II valstybinė viešoji biblioteka, pagal Jūsų pateiktus duomenis archyve, saugomame Lietuvos TSR liaudies švietimo ministerijos dokumentų fonde, nerasta.“
Paprašė atsiliepti prisimenančius bibliotekos veiklos pradžią
„Surasti dokumentą, patvirtinantį bibliotekos įsteigimo datą, buvo bandyta 2007-aisiais, – toliau rašo E. Glavickienė. – Tais metais buvo nusiųsta užklausa į Alytaus apskrities archyvą, kurio direktorė Zenė Bernatavičienė atsiuntė tokį atsakymą: „Mūsų archyve dokumentų, kurie būtų sudaryti iki 1947 m., yra labai nedaug. Dokumentų apie bibliotekos įkūrimą taip pat nerasta, kadangi Varėnos apskrities DŽDT Vykdomojo komiteto 1947 m. sprendimų byloje dėl bibliotekos įkūrimo nėra. Yra tik 1947-10-20 sprendimas, kuriuo patvirtinta Varėnos valsčiui perduodama 1 biblioteka ir 15 pirkių skaityklų“.
„Tai kaip išsiaiškinti Varėnos viešosios bibliotekos tikrą įsteigimo datą, kai archyvuose nerandama dokumento, patvirtinančio bibliotekos įkūrimo metus? – klausė Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja E. Glavickienė savo straipsnyje. – Tačiau tai dar ne taškas. Gal yra žmonių, prisimenančių, kuriais metais biblioteka pradėjo savo veiklą? Labai prašome atsiliepti ir pasidalinti prisiminimais…“
Tačiau tokių žmonių, be prof. dr. V. Lapinsko, kuris savo prisiminimus 2007 metais „Merkio kraštui“ parašė, būdamas jau garbingo 87-erių metų amžiaus, per 3 mėnesius po E. Glavickienės publikacijos tame pačiame laikraštyje, regis, neatsirado.
Rėmėsi 1947 metų vykdomojo komiteto sprendimu
O po tų 3 mėnesių, 2017 m. gruodžio 13 d., Varėnos viešoji biblioteka iškilmingai atšventė 70-mečio sukaktį, remdamasi, kaip nurodė E. Glavickienė savo straipsnyje, Varėnos apskrities darbo žmonių deputatų tarybos (DŽDT) vykdomojo komiteto 1947 m. sprendimu ir „Varėnos centrinės bibliotekos 1947-1980 m. kronika“, kur „rašoma, kad Varėnos apskrities biblioteka savo veiklą pradėjo 1947m. su 3000 egz. knygų fondu ir 100 skaitytojų. Jos žinioje tuo metu buvo 10 kaimo bibliotekų. Pirmoji vedėja – B. Juodkienė. Patalpos – vienas mažas kambarėlis“.
70-mečio iškilmėse dalyvavo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektų valdymo vadovė Giedrė Čistovienė, perdavusi šios bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gutausko sveikinimą Varėnos bibliotekai, taip pat – Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys, rajono meras Algis Kašėta, mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius, Kultūros ir sporto skyriaus tuometinė vedėja Regina Svirskienė, tuometinė Kultūros centro direktorė Jurgita Žukienė, buvusi ilgametė Varėnos viešosios bibliotekos vedėja Zofija Bliujienė ir kiti garbūs svečiai.
Skambėjo daug sveikinimų, iškilmingų kalbų, įteikta daug padėkų, taip pat vyko šiam jubiliejui sukurtos filmuotos medžiagos peržiūra, o renginio dalyviams koncertavo ne tik Varėnos J. Čiurlionytės menų mokyklos jaunieji muzikantai, bet ir profesionalus aktorius, bardas Giedrius Arbačiauskas.
Taigi Varėnos viešoji biblioteka, organizuodama savo 70-mečio jubiliejaus iškilmes, rėmėsi sovietinės valdžios 1947 m. sprendimu ir kronika nuo tų pačių metų, bet neatkreipė dėmesio į dar vieną šaltinį – prieš jubiliejų, 2016-aisiais, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto išleistą „Bibliotheca Lituana. Bibliografijos metraštis“ pirmąjį tomą. Jame publikuojama dar prieškariu parengta archyvinė medžiaga, kurią beveik prieš 80 metų ketinta išleisti tuo pačiu pavadinimu, bet dėl prasidėjusios antrosios sovietinės okupacijos to padaryti nepavyko.
„Bibliotheca Lituana“ rengėjai – mokslo autoritetai
Idėją leisti bibliologijos metraštį 1941 metų pradžioje iškėlė tuometinė Centrinė valstybinė biblioteka Kaune. To metraščio sudarytojas, nuo 1939 iki 1950 metų Centrinės valstybinės bibliotekos direktoriumi dirbęs Juozas Rimantas-Slapšinskas pasirūpino, kad rengiant metraštį bendradarbiautų ir straipsnius jam rašytų tokie žymūs veikėjai, humanitarinių bei socialinių mokslų autoritetai kaip Vaclovas ir Mykolas Biržiškos, Zenonas Ivinskis, Petras Vaičiūnas, Paulius Galaunė, Konstantinas Jablonskis ir kiti, taip pat – Juozas Racius-Racevičius.
J. Racius-Racevičius dar tarpukariu nepriklausomoje Lietuvoje buvo baigęs sociologijos, pedagogikos ir teisės studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete, nuo 1927 iki 1934 metų ten pat dirbo bibliotekininku, vėliau tarnavo Švietimo ministerijos bibliotekų skyriuje, tapo Švietimo vadybos direkcijos viršininku.
Jis ir parašė straipsnį „Lietuvos viešosios bibliotekos“, publikuotą atskiru leidiniu, taip pat įtrauktą į 2016 metais išleistą „Bibliotheca Lituana“ I tomą.
Pastarojo leidinio redakcinę kolegiją sudarė septyni mokslų daktarai iš Vilniaus, Krokuvos, Poznanės universitetų, taip pat dirbantys Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje; leidinį apsvarstė ir rekomendavo spausdinti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto taryba, o tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba.
Taigi šiame leidinyje yra J. Raciaus straipsnis „Lietuvos viešosios bibliotekos“, kuriame, remiantis 1943 m. balandžio 1 dieną bibliotekose darytų anketų, taip pat – ankstesnių metų anketų bei apyskaitų duomenimis, nurodoma, kad tuometinėje Eišiškių apskrityje buvusi „Varėnos II viešoji biblioteka įsteigta 1941 m.“ Vadinamųjų „tomų“ (knygų) joje buvo 1116, skaitytojų – 108, per mėnesį išduota 300 knygų, veikė skaitykla.
Kodėl netinka 1941-ieji?
Tiesa, ten pat nurodoma, kad nuo 1941 m. lapkričio 16 d. Varėnos II bibliotekos vedėju dirbo Justinas Mickevičius, o Vinco Lapinsko (dirbusio, kaip jis pats rašė, nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1942 m. kovo) pavardės nėra.
Tą patį pažymi ir žurnalistas, istorikas Vytautas Valentinas Česnulis savo knygoje „Varėnai 150 metų“, paremtoje archyviniais dokumentais ir išleistoje 2012 metais. Jis irgi teigia, kad mokytojas Justinas Mickevičius buvo paskirtas Varėnos II „valsčiaus viešosios bibliotekos vedėju“ nuo 1941m. lapkričio 16 dienos, o 1942 m. gegužės 29 d. tuometinės valdžios įsakymu „laikytas“ Varėnos mokyklos mokytoju.
Kaip vietoj V. Lapinsko atsirado J. Mickevičiaus pavardė dokumentuose, kai tuo metu Varėną laikinai valdė vokiečių okupantai, o vėliau – sovietų, neaišku. Bet viena, ką nurodo ir straipsnio „Lietuvos viešosios bibliotekos“ autorius J. Racius, ir knygos „Varėnai 150“ autorius V.V. Česnulis, kad Varėnos II viešoji biblioteka veikė jau 1941-ųjų lapkrity.
Juk jie patys neišgalvojo tos datos, o, reikia manyti, rėmėsi dokumentais, kurie kažkur yra ar bent jau buvo. Apie tai, beje, galima paklausti V. V. Česnulio (1907 m. gimusio J. Raciaus jau nebėra).
O gal užtektų tik pasitikėti šių žinomų metraštininkų, taip pat – dr. prof. V. Lapinsko paskelbta informacija, ir Varėnos rajono viešosios bibliotekos veiklos pradžia laikyti 1941 metus, o ne 1947-uosius?
Apie tai pakomentuoti paprašėme Varėnos viešosios bibliotekos direktoriaus Eitaro Kazimiero Krupovičiaus, ir jis pažadėjo tą padaryti vėliau bei galbūt plačiau, pateikiant naujų žinių.
Be to, įdomu, kad Merkinės viešoji biblioteka, kaip nurodo J. Racius, buvo įsteigta dar anksčiau – 1937 metais (turėjo 2356 leidinius), bet per karą sudegė ir atgaivinta 1941-aisiais. Tuomet joje buvo 1256 leidiniai, 240 skaitytojų, kuriems bū-davo išduodama 1000 knygų per mėnesį, o bibliotekoje nuo 1941 m. lapkričio 6 d. vedėjavo Petras Ardavičius. Paminėta ir Valkininkų viešoji biblioteka, įsteigta 1940 metais, per karą sudegusi, atgaivinta 1942 m. Šioje bibliotekoje tuomet buvo 713 knygų, 53 skaitytojai, perskaitydavę apie 100 knygų per mėnesį; vedėja nuo 1942 m. kovo 1 d. dirbo Marija Saulėnaitė.
Dabar Merkinėje ir Valkininkuose veikia Varėnos viešosios bibliotekos skyriai, bet apie šių kultūros įstaigų ir kitų dabartinių savo skyrių istoriją Varėnos viešoji biblioteka irgi nieko neskelbia.
O juk tai yra ir visų mūsų istorija. Ar ne?
Diana Zubavičienė