Prieš invazinį augalą nacionaliniame parke visi bejėgiai

Praėjusią savaitę į „Merkio krašto“ redakciją paskambino susirūpinusi vilnietė
Salomėja Jankauskienė, turinti nuosavą sodybą Kapiniškių kaime, Dzūkijos
nacionaliniame parke, ir pranešė, jog kaimyniniame žemės sklype, besiribojančiame su josios sodyba, plačiai išsikerojo itin vislus invazinis augalas – rykštenė, kurios nesiima išnaikinti nei to žemės sklypo savininkai, nei institucijos, atsakingos už tai, kad retus augalus saugančioje nacionalinio parko teritorijoje neužaugtų naikintini atėjūnai…

Kaimynai įspėti,bet iš to – jokios naudos
Trečiadienio rytą aplankėme Salomėją Jankauskienę jos sodyboje Kapiniškių kaime, kur kaimyniniame žemės sklype savomis akimis išvydome tikrų tikriausią rykštenės plantaciją.
„Taip būti negali, nes rykštenė yra labai agresyvus, greitai plintantis augalas ir turi būti naikinamas. Dėl to siuntėme raštus ir Dzūkijos nacionaliniam parkui, ir Varėnos rajono savivaldybei, ir aplinkosaugininkams. Pernai gavau aplinkosaugininkų atsakymą, kad žemės sklypo savininkai yra įspėti, o rajono savivaldybė ir Dzūkijos nacionalinis parkas sako negalintys nieko padaryti. Kadangi kaimynų sklypas ribojasi su mūsų sodyba, savo teritorijos pusėje pasitvarkome, kad į mūsų kiemą neplistų. Anksčiau, kai žemė dar priklausė kitiems savininkams, čia buvo graži dzūkiška pieva, bet naujieji šeimininkai tą žemę visai apleido, nors už nešienaujamas pievas ir apleistas teritorijas yra numatytos baudos“, – kalbėjo ponia Salomėja, vildamasi, jog tik viešumas gali padėti išspręsti iškilusią problemą.
Ponia Salomėja pasivėdėjo žurnalistę netoliese esančio nediduko kalnelio link – jį nuo seno žmonės yra praminę Mielu. Pasilypėjusi neaukštu šlaitu moteris parodė, kad rykštenė jau išsikerojo ir čia. „Anksčiau pavasarį atvažiuodavo botanikai, Žemės ūkio akademijos studentai, organizuodavo talkas ir invazinius augalus iškapodavo, prižiūrėjo šį kalną, nes čia auga į Raudonąją knygą įtrauktų augalų, – sakė ponia Salomėja. – O dabar niekas nieko nebedaro…“
Rykštenę išnaikinti – gana sunku
Geltonuojanti rykštenės pieva labai graži akiai, tačiau šis grožis naikina lietuvišką augmeniją. Štai gamtos mokslų daktaras, buvęs Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė „Merkio kraštui“ aiškino, kad anksčiau rykštenė buvo žmonių itin mėgstamas augalas, tad dažnas ją augindavo savo soduose. „Yra keletas rykštenės rūšių – vietinė paprastoji rykštenė, auganti miškuose, ir invazinės kanadinė bei didžioji, kilusios iš Šiaurės Amerikos. Jos buvo auginamos darželiuose, o dabar sparčiai plinta. Vėjas išnešioja šių rykštenių sėklas ir jos sudaro sąžalynus, taip išstumdamos kitus augalus. Taip pat yra pavojus, kad paprastoji rykštenė hibriduos su kanadine, ir ją bus dar sunkiau išnaikinti“, – įžvalgomis dalinosi M. Lapelė.
Kalbėdamas apie atvejį Kapiniškiuose botanikas įvardija, kad tenai auga kanadinė rykštenė. Kadangi šis augalas yra gana sunkiai sunaikinamas ir įprastiems naikinimo metodams lengvai nepasiduoda, M. Lapelė pataria rykštenės pievą nuolat šienauti ir taip augalą nualinti, kad šis nesubrandintų sėklų, o jeigu tik pradeda plisti, geriausia iškasti kerus. „Įsivaizduokite, kad įvairiarūšes pievas, svarbias augalų ir vabzdžių įvairovei, užgožia vienarūšiai rykštenių sąžalynai – nebelieka nei įprastinių augalų rūšių, nei kur bitėms nektarą rinkti ar paukšteliui lizdelį susisukti. Kapiniškiuose rykštenė jau užsilipusi į kalkingą gūbrį, ant kurio auga kelios Raudonosios knygos augalų rūšys, tarp jų – ir smulkiažiedė svila, kuri įrašyta į griežtai saugomų rūšių sąrašą. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija yra įsipareigojusi vieną pusę to kalno prižiūrėti ir tvarkyti“, – aiškino M. Lapelė.
Teritorija labai vertinga
Kadangi Kapiniškiai įsikūrę Dzūkijos nacionaliniame parke, kuris, beje, yra didžiausia saugoma teritorija visoje Lietuvoje, kreipėmės į šio parko direktorių Eimutį Gudelevičių. Direktorius teigė gerai suprantantis situacijos rimtumą, bet neturintis privilegijos nubausti savo teritorijos netvarkančių asmenų. „Jeigu žemė priklausytų mums, galėtume ją tvarkyti, tačiau privačioje valdoje to daryti negalime, negalime taikyti ir sankcijų. Visus pastebėtus pažeidimus galime tik užfiksuoti, o tada persiųsti atsakingoms institucijoms. Anksčiau galėdavome nubausti, tačiau ši funkcija buvo panaikinta, ir dabar mes dirbame prevenciškai. Tokia tvarka yra ir kitose užsienio šalyse, tarkime, Škotijoje žmogų nubausti gali tik policija, o visi kiti gali tik pranešti“, – aiškino pašnekovas.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius E. Gudelevičius davė pažadą kitą savaitę pats asmeniškai bandyti eiti į derybas su apleisto žemės sklypo savininkais. „Kartu su kitais specialistais pabandysime įkalbėti, kad perduotų tą sklypą mūsų priežiūrai, galbūt būtų įmanoma pasirašyti kažkokią apsaugos sutartį. Žmogui galima skirti baudą, tačiau jis ją susimokės, o problema kartosis, tad ją reikėtų spręsti iš esmės. Norėjome tą vadinamąjį Mielo kalną išpirkti, tačiau savininkai jį parduoti tuokart atsisakė. Kur bepadėsi koją, ten saugomos augalų rūšys, įtrauktos į Raudonąją knygą, taigi teritorija labai vertinga“, – kalbėjo E. Gudelevičius.
Savivaldybė rodo pirštu į Aplinkos ministeriją
Žinią iš Kapiniškių perdavėme Varėnos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui, ekologui Antanui Labanauskui. Specialistas patvirtino, kad istorija dėl rykštenės jam yra žinoma, tačiau, be įspėjimo, nieko daugiau negalima padaryti. „Išsiuntėme raštą apleisto žemės sklypo savininkams su raginimu susitvarkyti, bet kaip nors priversti tą padaryti mes negalime, taip pat negalime pakelti žemės mokesčio ar identifikuoti kaip apleisto sklypo, kadangi tai yra žemės ūkio paskirties sklypas. Aplinkos ministerijai trūksta valios įrašyti į administracinių nusižengimų kodeksą, kad žemės ūkio paskirties sklypuose draudžiama laikyti invazinius augalus. Ši problema turėtų būti sprendžiama valstybiniu lygmeniu, kadangi reikėtų pareguliuoti norminius teisės aktus, tačiau tam trūksta politinės valios“, – pakomentavo A. Labanauskas.
Aplinkos apsaugos departamentas skelbia, kad bauda už invazinių augalų, tarp kurių yra ir rykštenė, auginimą bei dauginimą gali siekti net 600 eurų. Rajono savivaldybės ekologas patikslino, kad tokiu atveju, jeigu kenkėjiški augalai užauga patys, žmogus baudos išvengia.
Taigi „Merkio kraštas“ susisiekė ir su Aplinkos ministerija. Jos atstovai savo komentarą pažadėjo pateikti artimiausiu metu, tad, kai tik jį gausime, paskelbsime kituose laikraščio numeriuose.
Evelina Kuliešė