Pirmadienis, 5 gruodžio, 2022
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
PradžiaNaujienosPsichiatrė Rita Severinienė: turime stengtis gyventi įprastą gyvenimą

Psichiatrė Rita Severinienė: turime stengtis gyventi įprastą gyvenimą

Dėl koronaviruso ir Ukrainoje besitęsiančio Rusijos karo mūsų krašto žmonės jaučia nerimą ir įtampą „Merkio kraštui“, sakė ilgametė gydytoja psichiatrė Rita Severinienė, atkreipusi dėmesį, kad labai svarbu ne tik mokėti atpažinti, bet ir kontroliuoti savo emocijas…

Pataria dėmesį nukreipti kitur

„Merkio krašto“ pakalbinta ilgametė Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) esančio Psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė Rita Severinienė vardijo, kad pastaruoju laikotarpiu rajono gyventojai dažniausiai į ją kreipiasi dėl kamuojančio nerimo, baimės, miego sutrikimų bei nuotaikos svyravimų, tačiau, pasak psichiatrės, žmogui ne visada būna lengva pripažinti, kad jam reikia specialisto pagalbos.

„Visuomenėje vis dar nusistovėjęs požiūris, kad jeigu eini pas psichiatrą, tai tau neva kažkas negerai su galva. Bet toks mąstymas yra klaidingas. Žmones, norinčius lankytis pas šios srities specialistą, taip pat gąsdina anksčiau buvę apribojimai, pavyzdžiui, dėl vairavimo, darbo ar mokymosi. Dabar įstatymai liberalesni ir tų apribojimų sumažėjo“, – kalbėjo R. Severinienė.

Gydytojos pastebėjimu, dėl koronaviruso pandemijos daugelio žmonių emocinė būsena pablogėjo – jausdami baimę užsikrėsti šia liga žmonės su psichologinėmis problemomis susiduria jau nuo pirmosios karantino dienos. Visuotinę įtampą dar labiau sustiprino Ukrainoje vykstanti Rusijos agresija. Psichiatrė R. Severinienė pataria dėmesį nukreipti kitur – užsiimti įprasta veikla, stengtis padėti tiems, kam šiuo metu reikalinga pagalba, bendrauti su draugais, artimaisiais, o svarbiausia, anot pašnekovės, „kiek įmanoma stengtis gyventi savo įprastą gyvenimą, nes karo eigos pakeisti negalime, turime savo darbus atlikti gerai, į juos susikoncentruoti“.

Pasak specialistės, nerimo ir depresijos simptomus bei bendrąją psichinę sveikatą gali pagerinti ne tik atitinkami medikamentai, bet ir kiti gydymo būdai, tarkime, psichologinis konsultavimas ar psichoterapija. „Varėnos psichikos sveikatos centre dirba 3 specialistai, kurie taiko įvairias psichoterapijos technikas: psichodinaminę psichoterapiją, kognityvinę elgesio terapiją ir psichoanalizę. Antrus metus taikome psichosocialinę reabilitaciją, tai yra gydymas užimtumu, tarkime, žaidimai, piešimas, muzika, filmų žiūrėjimas ir kita“, – aiškino pašnekovė.

Apie piktnaudžiavimą alkoholiu ir psichotropiniais vaistais

Bandydami malšinti patiriamą stresą žmonės dažnai piktnaudžiauja raminamaisiais vaistais, griebiasi alkoholio, ar netgi juos vartoja kartu. Psichiatrė tikina, kad taip elgtis – itin pavojinga: „Tokių pacientų yra nemažai, ir tie, kurie pas mus ateina, jau būna į visa tai įnikę. Kol kas mažai kalbama tiek apie žmogaus, tiek apie visuomenės emocinę sveikatą. Žmonės neatpažįsta savo jausmų, nemoka su jais tvarkytis, todėl dažnai nerimui įveikti vartoja ir alkoholį, ir vaistus, neįvertindami, kad dėl to gali turėti rimtų sveikatos problemų. Yra tokių žmonių, kuriems užtenka juos pavartoti vos kelis kartus, ir priklausomybė pradeda vystytis. Manau, kad ir mūsų tradicijos turi tam tikrą įtaką, kadangi bent jau kol kas pasibuvimai be alkoholio nėra populiarūs. Teko skaityti, kad netgi išgerta viena vyno taurė sumažina protinį produktyvumą dviem savaitėms. Taip pat yra raminamųjų vaistų grupė, prie kurių labai greitai priprantama. Jie veikia gerai, dėl to žmogus išgeria to vaisto, pasijaučia geriau ir toliau jį naudoja, o pripratimas įvyksta labai greitai – per 4-6 savaites, kitiems nereikia nė tiek“.

Nuo praėjusių metų Varėnos PSPC psichikos sveikatos centre veikia priklausomybę turinčių žmonių savipagalbos grupė. „Ji yra šiek tiek kitokia nei anoniminių alkoholikų grupė, kadangi kartu dirba ir psichologė, ir socialinė darbuotoja. Šiuo metu savipagalbos grupėje lankosi 12 rajono gyventojų. Žmonės renkasi vakarais, po darbų ir tarpusavyje bendrauja“, – kalbėjo psichiatrė.

Kaip atpažinti savižudybės pavojų

R. Severinienė taip pat atkreipė dėmesį, kad ypač opi problema vis dar išlieka savižudybės. Psichiatrės teigimu, pasitraukimas iš gyvenimo – ne išeitis, todėl žmonėms labai svarbu laiku atpažinti šią riziką: „Jeigu žmogus kalba apie gyvenimo beprasmybę, nustoja domėtis jam įprastomis veiklomis, jo nedomina darbas, įninka į alkoholį, o dažnai ir prasitaria, kad nenori gyventi, reikėtų susirūpinti. Arba priešingai – buvęs prislėgtas, turintis daug rūpesčių ir problemų žmogus staiga tampa linksmas, nerūpestingas, tarsi radęs visų bėdų sprendimo būdą. Kartais žmogus pradeda dalinti savo daiktus, tvarkyti juridinius reikalus, pasikeičia įprastas jo elgesys – pasiteiraukime, kas jam nutiko. Dažnai užtenka nuoširdaus dėmesio, atjautos žodžio, kad žmogus pakeistų savo sprendimą. Nors dažnai tam prireikia ir specialisto pagalbos“.

Evelina Kuliešė

- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai