Penktadienis, 25 lapkričio, 2022
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
PradžiaNaujienosRajono ūkiuose įsibėgėjo javapjūtė, bet grūdų aruodai pustuščiai

Rajono ūkiuose įsibėgėjo javapjūtė, bet grūdų aruodai pustuščiai

Šiemet į laukus kulti derliaus rajono ūkininkai išvažiavo liepos viduryje, tačiau šiemetinė tropinė vasara juos, regis, nuskriaudė; apie tai „Merkio kraštui“ pasakojo Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė, rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkas Edmundas Samauskas…

Ūkininkas priklausomas nuo dangaus

Šiųmetė javapjūtė, kaip „Merkio kraštui“ sakė Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė, prasidėjo dviem savaitėmis anksčiau nei įprastai. „Orai buvo palankūs, kas turėjo, nusiiminėjo žieminius miežius, tada pas daugumą „ėjo“ rapsai ir, aišku, rugiai, kvietrugiai, kviečiai… Vėliau pamaišė lietūs, kitaip jau būtų nuimti ir avižų laukai, mūsų žemėse būtų likę tik grikiai“, – kalbėjo D. Karalevičienė.

Tačiau viltis dėl gero derliaus ūkininkams teko palaidoti, mat ilgą laiką alinusi kaitra pakenkė grūdams, kurių neišgelbėjo net ir prapliupęs lietus. Vis dėlto, pasak D. Karalevičienės, „kviečiai savo derlių atidavė“. „Lietaus lyg ir gavom, bet ta didelė kaitra, kuri saulėje siekė ir 50 laipsnių, ypač pakenkė avižoms, kurios buvo uždegintos, ir derliaus tikrai nebus. Galbūt mažiau nukentėjo kviečiai, mūsų žemėse chemizuotų ūkių derlius yra labai normalus. Kai kur kaitra pakenkė ir žirniams, o dar labiau pupoms. Kiek teko per geresnius rajonus pavažinėti, pupos ir ten atrodo varganai: viena – žalia, o kita – pajuodusi. Nebuvo didelio lietaus deficito, todėl visi tikėjosi geriau, bet ta baisinė kaitra ir lietus pakenkė žemei. Ji pasidarė kieta kaip asfaltas, niekam nepralaidi, ir tai irgi turėjo didelę įtaką, todėl laukto derliaus pamatyti neteko. Net jeigu kalbėsime apie grikius, kada jie žydėjo, bitės prie jų neskrido, nes buvo per karšta, žiedadulkės buvo užkepusios. O jeigu pažvelgtume į jau iškultą grūdą, matyti, kad jis yra daug mažesnis, nesugebėjo suaugti iki reikiamo dydžio. Lietus ir didelis karštis sukūrė tropinį klimatą ir, nors galvojome, kad po lietaus bus kitaip, bet nieko gero neišpešėm. Taip jau yra, kad ūkininkas priklausomas nuo dangaus“, – apgailestavo pašnekovė.

D. Karalevičienė taip pat atkreipė dėmesį, kad ūkininkus vis dar kamuoja nežinia dėl naujos žemės ūkio politikos, kurios tikslas – tvarus žemės ūkis ir žemės ūkio prisidėjimas prie klimato kaitos, arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas.

Kaip „Merkio kraštui“ buvo aiškinusi D. Karalevičienė, vienas iš šalies valdžios numatytų etapų yra uždrausti ekologiškai ūkininkauti nederlingose žemėse, o tai esą „žymiai pablogintų mūsų ūkininkų padėtį“. „Vis dar kamuoja didelė nežinomybė, kas mūsų laukia nuo 2023 metų… Ar bus leista ekologiškai ūkininkauti mūsų žemėse, taip niekas tiksliai ir neįvardina. Artimiausiame Seimo kaimo reikalų komiteto posėdyje norisi užduoti klausimą, kas laukia nederlingų žemių. Nes nederlingų žemių naudotojams keliami dideli reikalavimai bei apribojimai, ir toks dalykas, kaip ekologinio ūkininkavimo neleidimas, būtų didelis nuostolis mūsų ūkininkams“, – tvirtino Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė D. Karalevičienė.

Grūdų kainos pasaulinėje rinkoje pasiekė aukštumas

D. Karalevičienei antrino ir „Merkio krašto“ pakalbintas rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas, kad javapjūtės rezultatai šiemet nekokie. „Rugpjūtį javapjūtės darbams netradiciškai labai sutrukdė lietūs. Kiek girdėjau iš kitų ūkininkų, ir pats ūkininkauju, tai, atrodo, buvo to lietaus, bet liepos mėnesio kaitra padarė savo ir javai gavo „saulės smūgį“, grūdai nesuformuoti. Praėjusiais metais derliai tikrai buvo geresni, nors ir šiųmetinis pavasaris bei visas birželis žadėjo labai daug… Taip yra ne tik pas mus, bet ir visoje Lietuvoje. Tačiau žmonės dar laukia gero derliaus, nes yra ūkių, kurie šiuo metu dar net pusės nenusikūlę. Javapjūtė truks maždaug iki grikių, o jie gali būti kuliami rugsėjo mėnesį, gal kiek ir anksčiau. Kol kas, kiek matau, jie dar žydi“, – sakė I. Laniauskas.

Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas sakė, kad kai kuriuos ūkininkus šiemet pradžiugino žirniai. Be to, dar viena geresnė žinia, kad grūdų kainos pasaulinėje rinkoje – aukštesnės nei įprastai, tad, jeigu dar ir derlius būtų kaip, pavyzdžiui, praėjusiais metais, pasak I. Laniausko, „būtų iš viso puiku“. „Žirniai, matyt, subrandino savo sėklas iki kaitros, o paskui tik noko. O visos kitos iš vasarinių… Nei čia avižos, kuriomis visi nusivylę, nei čia žieminiai, o kvietrugiai išvis iššutę… Manau, kad šiemet gali būti perpus prasčiau nei pernai, bet tik pagal derlingumą, nes šiemet tikrai kompensuoja grūdų kaina, kuri yra labai gera“, – komentavo pašnekovas.

Tiesa, laukuose savo eilės dar laukia grikiai ir, nors po javapjūtės ūkininkų nuotaikos niūrios, „neaišku, kokia bus pabaiga“. „Dabar yra derliaus nuėmimo laikotarpis. Visi užsiėmę ir laukia, kokia bus pabaiga, nors grūdų kokybė tikrai yra suprastėjusi. Jeigu bus prasta padėtis dėl liūčių ir negalėsime nusikulti, tai galbūt kalbėsime ir su rajono žemdirbių asociacijom, nes mačiau, kad vasarinės kultūros yra priplaktos prie žemės. Negaliu pasakyti, kad visur, bet žmonės jau turi nuostolių. Rugsėjį, kai lieka tik grikiai, tada galima kažką prognozuoti. Galbūt netgi kreipsimės į ministeriją, ji skirdavo paramą, aišku, ne visiems ir, žinoma, yra tam tikri reikalavimai. Bet apie tai kalbėti dar anksti“, – dėstė Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas I. Laniauskas.

Nedžiugina nei žieminiai, nei vasariniai javai

Pasikalbėjome ir su Lietuvos ūkininkų sąjungos Varėnos skyriaus pirmininku Edmundu Samausku, tačiau ir jis tegalėjo patvirtinti, kad „derlius šiemet nuvylė“. „Net ir žieminių ne kažin koks stebuklas, nes grūdai buvo užspraginti ir nokimo metu neužaugo tokie, kokie turėjo užaugti. Ir žirniai pas vienus gerai užderėjo, o kiti praktiškai neturėjo ką kulti. Priklauso labai nuo to, kada pasėjo, nes viena diena labai daug ką reiškia“, – aiškino E. Samauskas.

Pašnekovas prognozuoja, kad šiemet tikriausiai labai nenustebins ir grikių derlius. „Pavasarį buvo labai šalta ir drėgna, todėl augalai negalėjo panaudoti maistinių medžiagų. Ir taip išėjo, kad tą augimo fazę augalai praktiškai prastovėjo ir neaugo. O vasarą, kai atėjo šiluma, buvo jau per karšta. Žydėjo gražiai, bet bitės augalų nelankė, nes nebuvo nektaro. Šiemet metai tikrai blogesni negu pernai: vasarinės avižos pajuodusios, sukritusios, faktiškai derlius prarastas. Apie grikius dar sunku pasakyti, bet greičiausiai irgi nebus geresni negu pernai. O grūdų kainos pakilusios, nes daugelyje eksportuojančių valstybių buvo nepalankios gamtinės sąlygos: ir gaisrai, ir potvyniai, sausros, todėl pasaulinėje rinkoje kainos yra aukštesnės negu anksčiau“, – komentavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Varėnos skyriaus direktorius E. Samauskas.

Užsidegė tik vienas kombainas

Vasarmečiu grūdus nualinęs seniai regėtas tropinis karštis šalies ūkininkams pridarė ir daugiau bėdos – priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimų apie laukuose užsiliepsnojusią techniką. Apie tai rašo mūsų kolegos iš kitų rajonų, tad pasidomėjome, kokia situacija buvo mūsų krašte.

„Merkio krašto“ pakalbinti rajono žemės ūkio specialistai apie liepsnojančią ūkininkų techniką mūsų rajone sakė nieko negirdėję. „Žinau, kad Lietuvoje buvo nemažai tokių atvejų. Manau, kad vienas iš pagrindinių dalykų – turi būti gesintuvai, nors anksčiau ne visi juos turėdavo, bet šiuo metu, kiek žinau, situacija pas mus yra akivaizdžiai pagerėjusi ir dėl to džiugu. Kituose rajonuose sudegė ne tik technika, bet ir nemaži javų plotai. Vieno ūkininko iš Alytaus rajono išdegė maždaug 16 ha ploto ir dar kaimyno 10 ha“, – sakė I. Laniauskas.

„Buvau Kėdainuose, kai degė ir laukai, ir kombainai. Šiemet labai išdegė kviečių laukai, bet pas mus didesnė bioįvairovė, o kitur – laukų plantacijos ir bent mažiausia kibirkštis pridaro milžiniškų nuostolių“, – papildė D. Karalevičienė.

Varėnos priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos inspektorė Žydrūnė Kondratavičiūtė „Merkio kraštą“ informavo, kad liepos 25-ąją budėtojas gavo pranešimą, jog Geidukonių kaime dega kombainas. Atvykus pirmosioms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, iš kombaino rūko dūmai, atviros liepsnos nebuvo. Gaisro metu apsilydė kombaino spragilų diržas, žmonės nesužaloti. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – kiti transporto priemonės gedimai.

Evelina Petrušytė

- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai