Pirmadienis, 5 gruodžio, 2022
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
PradžiaNaujienosRajono žemės ūkiuose dar nė vienais metais taip nebuvo

Rajono žemės ūkiuose dar nė vienais metais taip nebuvo

Dėl per didelio lietaus padarytos žalos ūkininkų pasėliams nuo liepos 26 dienos
(antradienio) neribotam laikui Varėnos rajone įvesta ekstremalioji situacija (apie tai trumpai paskelbėme praėjusiame „Merkio krašte“), nes laukuose įmirkę pasėliai – prasti kaip niekad, negana to, javus puola ligos…

Netyla ūkininkų skundai

Kaip „Merkio kraštui“ pakomentavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Ekstremalių situacijų operacijų centro komisijos pirmininkas Alvydas Verbickas, sulaukta Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjo Irmanto Laniausko kreipimosi dėl sugadintų pasėlių. „Jeigu rajone nepaskelbta ekstremali situacija, ūkininkai negali kreiptis dėl žalos atlyginimo. O kadangi jie turi įsipareigojimų kredito unijoms bei kitokių paskolų, jiems tokiu atveju yra numatytos šiokios tokios lengvatos“, – kalbėjo A. Verbickas.

Nors savivaldybės oficialiame internetiniame tinklalapyje skelbiama, kad visame rajone sunaikinta tik daugiau nei 10 ha pasėlių, Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas I. Laniauskas „Merkio kraštui“ patikslino, jog vandenyje skendi kur kas didesni plotai. Anot pašnekovo, paskutinįkart ekstremali situacija dėl išmirkusių pasėlių rajone buvo paskelbta 2017 metais, tačiau ir anuomet esą nebuvo taip blogai, kaip šiemet. Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas taip pat paaiškino, kad ekstremali situacija paskelbta ne tiek dėl kompensacijų, kiek dėl kontroliuojančių valstybinių institucijų, kurios fiksuoja pažeidimus.

„Matysime, kokia bus pabaiga, tada ir galvosime, ką toliau daryti. Gal žmonės liks be derliaus, galbūt valstybiniu mastu bus galima kreiptis paramos. Ūkininkai nė vienais metais į mus taip nesikreipė, kaip šiemet. Kai kas jau pradėjo kulti ir pastebi, kad žemesnėse vietose bus sunku įvažiuoti. Ir melioracijos grioviuose vanduo pakilęs maždaug 50-60 cm, vandens pilni upeliai. Per visus metus, kiek dirbu, tokio vandens lygio dar nėra buvę. Automatiškai dėl to nukenčia ir dirvožemis. Kai kurie ūkininkai sako, kad balos telkšo net ir ant gryno smėlio. Taip nematėme nė vienais metais. Būdavo, kad po žiemų, kai iškrenta daug sniego, lieka susikaupusio vandens, bet tai būdavo laikina, ištirpdavo sniegas, ir viskas susitvarkydavo. O dabar, kai prasidėjo šiųmetės liūtys, vanduo kaip pakilo, taip ir laikosi“, – kalbėjo I. Laniauskas.

Dėl perteklinės drėgmės serga javai

Pasak I. Laniausko, rugiapjūtė šiemet prasidės vėliau nei įprastai – jeigu praėjusiais metais į laukus pirmieji kombainai išvažiavo maždaug liepos 22 dieną, tai šiemet visu tempu darbai turėtų prasidėti šią savaitę, priklausomai nuo orų, kurie gali akimirksniu sugriauti visus planus. Mūsų ūkininkai šiemet ypač vargsta, mat laukuose klimpsta jų turima technika. „Jau turėjome tokių situacijų. Neseniai vienas traktorius šienavo žolę ir iki pusės paskendo vandenyje. Atvažiavo žmogus padėti – irgi „sėdo“. Atrodytų, daugiametė pieva, tas sluoksnis turėtų būti susiformavęs… Paskui šiaip ne taip pamiškėmis ištraukė, bet labai sunkiai“, – pasakojo I. Laniauskas.

Pašnekovas negalėjo įvardinti, kiek tiksliai plotų šiuo metu mirksta vandenyje, tačiau, anot I. Laniausko, nukentėjo daugmaž visos rajono seniūnijos ir jau dabar prognozuojama, kad dalis užauginto derliaus greičiausiai taip ir liks laukuose, mat dėl perteklinės drėgmės neįmanoma į juos įvažiuoti: „Nebent užeitų ilgalaikė sausra, nes šiuo metu tos stiprios šilumos nėra, tik 20-22 laipsniai, todėl nėra ir džiovinimo, vanduo menkai garuoja. Viename rajono ūkyje buvo pasėta 17 ha garstyčių, ir visame plote tyvuliuoja vanduo. Ne veltui mėnesiui buvo pratęstas ir pievų šienavimo terminas. Kur kalnuotos vietovės, ten vanduo taip neužsilaiko, bet kur žemesnės vietos, lygumos, durpžemiai – reikalai nekokie. Vienu žodžiu, situacija yra sudėtinga ir sunku pasakyti, kokia bus pabaiga“.

Lietaus nukamuotus augalus užpuolė ligos: serga žirniai, kviečiai, lubinai ir kitos kultūros.  „Neaišku, kaip bus nuėmus derlių, nes yra nemažai fuzariozės židinių. Gali būti, kad kažkaip tą derlių nuimsi, bet tavo grūdai bus niekam tikę. Labai norėčiau, kad mūsų rajono ūkininkai neturėtų problemų, nes yra kažkiek leistina tų pažeidimų, bet grūdai, kiek mačiau, yra pažeisti, o koks jų kiekis, bus aiškiau, kai bus nuimamas derlius“, –  kalbėjo Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas I. Laniauskas.

Evelina Kuliešė

- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai