Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošiasi gydymo įstaigų tinklo reorganizacijai ir mažuosiuose šalies regionuose planuoja sumažinti teikiamų paslaugų apimtis, ši reforma taip pat turėtų paveikti ir greitosios medicinos pagalbos paslaugas; visuomenėje netruko pasklisti dvejonės, ar tik tokie šalies valdžios užmojai neveda link mažųjų regionų ligoninių uždarymo? Apie visa tai „Merkio kraštas“ kalbėjosi su Varėnos ligoninės direktorium Algirdu Miklyčium…
„Pokyčiai gali atnešti daugiau neigiamų pasekmių negu naudos“
Liepos pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) per nuotolinį susitikimą ligoninių vadovams pristatė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą. Kaip „Merkio kraštui“ sakė Varėnos ligoninės direktorius Algirdas Miklyčius, po pristatyto gydymo įstaigų pertvarkos plano medikai turėjo daugiau klausimų negu atsakymų, tačiau ministerija kol kas jokių detalesnių paaiškinimų neteikia.
Minėtosios pertvarkos pradininkės SAM manymu, stacionarines gydymo paslaugas reikėtų sutelkti didžiųjų miestų ligoninėse, tuo tarpu mažesniuose regionuose – jų sumažinti, o tai reiškia, kad mažosiose ligoninėse optimizavus stacionarių aktyvaus gydymo paslaugų teikimą gyventojai bus priversti dėl jų važiuoti į didžiąsias ligonines. Varėnos ligoninės direktorius A. Miklyčius baiminosi, kad tokie pokyčiai vis dėlto gali atnešti daugiau neigiamų pasekmių negu naudos.
„Įgyvendinus SAM siūlomą reformą, rajono gyventojams atsiras daug nepatogumų: papildomos laiko sąnaudos ir išlaidos transportui. Gerai tiems, kas turi automobilius ir dėl tam tikrų paslaugų galės nuvažiuoti į kitus miestus. Kitiems teks naudotis viešuoju transportu. Kadangi autobusų tvarkaraščiai nepatogūs ir galbūt netgi teks nakvoti, jeigu reikės toliau nuvažiuoti, atsiras problema, kurios ligi šiol nebuvo. Reikia pagalvoti ir apie darbo vietas rajono žmonėms, nes vis dėlto ligoninė turbūt yra didžiausias rajono darbdavys. Todėl manau, kad atsiras ir naujų socialinių problemų, nes vienas dalykas yra susikurti savo gerbūvį ir turėti darbovietę šalia namų, kitas dalykas – kasdien važinėti 50 ar 100 kilometrų į darbą. Kol kas apie tai niekas garsiai nekalba, bet tai atsitiks, jeigu reforma bus įgyvendinta. Nemaža darbuotojų dalis yra darbingo amžiaus ir jie tikrai neišeis į pensiją, jeigu neliks jų darbo vietų Varėnoje. Tikriausiai važinės kažkur kitur ir tai jiems bus papildoma finansinė našta ir laiko sąnaudos“, – kalbėjo A. Miklyčius.
Ligoninėje lovų užteks visiems
Po pertvarkos įgyvendinimo rajonuose, kuriuose gyvena mažiau nei 21 tūkst. gyventojų, bus galima teikti tik ribotas gydytojų konsultantų paslaugas. Varėnos rajonas šio ligoninių tinklo formavimo kriterijaus, regis, neatitinka, mat pagal internete viešai skelbiamus duomenis 2020-aisiais Varėnos rajone gyveno 20 840 tūkst. gyventojų. „Jeigu rajone yra mažiau negu 21 tūkst. gyventojų, ministerija mano, kad užteks vidaus ligų gydytojo, kuris konsultuos tiek už neurologą, tiek už kardiologą ir endokrinologą. Loristo (otorinolaringologas – ausų, nosies ir gerklės gydytojas – aut.) ir akių ligų gydytojo paslaugas teiktų šeimos gydytojas. O jeigu rajone gyventų daugiau negu 21 tūkst. gyventojų, tai ligoninėje būtų ir kardiologas, ir neurologas, loristas bei akių ligų gydytojas. Kodėl tokios ministerijos mintys ir kodėl toks noras sumažinti specialistų skaičių – nelabai suprantu“, – teigė pašnekovas.
Varėnos ligoninės direktorius dėstė, kad ministerija į šį pertvarkos procesą ketina įtraukti ir savivaldos atstovus, kurie bus pakviesti į ministerijos sudarytą darbo grupę. „Jeigu reforma būtų įgyvendinta, Varėnos ligoninėje liktų tik vidaus ligų ir slaugos stacionarinės paslaugos. Reanimacijos, chirurgijos, traumatologijos, ginekologijos ir vaikų ligų stacionarinės paslaugos būtų suteikiamos specializuotose ligoninėse. Bet kur bus tos ligoninės – neaišku. Tik neseniai išgirdome, kad bus sudarytos regioninės darbo grupės, kurios tai ir nuspręs. Bet kada jos bus sudarytos – irgi neaišku. Tiesiog laukiame tolimesnių ministerijos žingsnių“, – pasakojo Algirdas Miklyčius.
Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte taip pat numatoma mažinti aktyvaus gydymo lovų, kurios turėtų būti panaudojamos ne mažiau kaip 300 dienų per metus. „Šiuo metu mes turime 47 aktyvaus gydymo lovas. Ministerija mano, kad ligoninė būtų rentabili, jei turėtų bent 90 aktyvaus gydymo lovų. Mes galime turėti kad ir 200 lovų ligoninėje, bet jeigu jos nebus užpildytos, o pacientų bus tiek, kiek dabar yra, jiems užteks ir tų 47 lovų“, – aiškino A. Miklyčius, pridūręs, kad ligoninės iš ligonių kasų pinigus gauna ne už lovų skaičių, o už suteiktas paslaugas.
Pagal ministerijos parengtą modelį iki 2030 metų respublikoje reikės mažinti apie pusantro tūkstančio aktyvaus gydymo lovų nuo esamų daugiau kaip 16 tūkst. Ar tai reiškia, kad Varėnos ligoninės skyriai liks be pacientų, o gauti paslaugas gydymo įstaigoje galės mažiau rajono gyventojų? „Visada yra tam tikras procentas žmonių, kurie išvažiuoja gauti paslaugų į kitus rajonus. Statistiškai Varėnos ligoninėje paslaugas gauna maždaug 50-60 procentų rajono gyventojų. Palyginus su aplinkiniais rajonais pagal šį rodiklį esame vieni iš geriausių – didžioji dalis paslaugų rajono gyventojams suteikiama vietoje. Tačiau visada kažkas važiuos į trečiojo lygio paslaugas teikiančius centrus – Vilnių ar Kauną – kur gaus paslaugas, kurių mes neteikiame. O lovų, kurios yra palatose, ligoninėje yra gerokai daugiau negu oficialiai deklaruojamų, jų yra 47. Tai reiškia, kad esant reikalui, ligoninėje gali gydytis nors ir 60 pacientų. Kai ligonių kasos sudarinėja metinę sutartį, mums nustato tam tikrą pinigų sumą, kurią skiria stacionarinėms paslaugoms apmokėti. Nors dar taip nebuvo, bet jeigu mes tą sumą viršytume, tiesiog mums nesumokėtų už viršsutartines paslaugas. Tačiau ši suma yra pakankama, paskaičiuota pagal mūsų rajono gyventojų skaičių, amžių ir sergamumą. Todėl, jeigu Varėnos ligoninėje liks aktyvus gydymas ir stacionarios paslaugos, lovų tikrai užteks. Ministerija ketina palikti tik dvi universitetines ligonines Kaune ir Vilniuje ir 12 regioninių ligoninių, kuriose bus teikiamos visos stacionarinės paslaugos. Bet kurios tai bus ligoninės – neaišku“, – kalbėjo Varėnos ligoninės direktorius.
Siūlo sujungti tris įstaigas
Taip pat ketinama reformuoti ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) tinklą – būtinoji pagalba turėtų būti suteikta per 15 minučių miesto ir per 25 minutes kaimo gyventojams, o pacientą į gydymo įstaigą reikėtų pristatyti per valandą. Tam reikėtų plėsti greitosios medicinos pagalbos budėjimo vietų skaičių nuo 94 iki 123, o pačių brigadų padaugėtų vos keliomis – nuo 218 iki 221. „GMP priklauso Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centrui. Bet ministerijos vizija yra nedidinant GMP brigadų skaičiaus teritorijoje jas išdėstyti optimaliau, kad jos greičiau galėtų pasiekti žmones, kuriems reikalinga ši paslauga“, – aiškino Algirdas Miklyčius.
Ministerijos vizijoje – užtikrinti ilgalaikę priežiūrą neįgaliems bei ligotiems žmonėms ir įsteigti bendruomenės sveikatos centrus. „Esmė – įkurti bendruomenės sveikatos centrą, kuris būtų iš trijų dalių: pirminės sveikatos priežiūros centro, ligoninės ir visuomenės sveikatos biuro. Ministerija deklaruoja, kad taip didės paslaugų integracija, trumpės paciento kelias iki gydymo įstaigos. Kaip tai bus praktiškai padaryta – nelabai įsivaizduoju. Bet šios trys įstaigos rajone nebūtinai turi būti apjungtos į vieną, tai reiškia, kad darbą galėtų organizuoti tarpusavio sutarčių pagrindu. Tos įstaigos būtų tarpusavyje susaistytos bendradarbiavimo sutartimis, kurios leistų geriau atlikti savo funkcijas. Ministerija akcentuoja, kad galima iš kelių įstaigų padaryti vieną, dvi arba palikti taip, kaip yra dabar. Visa esmė – skatinti glaudesnį bendradarbiavimą, optimalesnį resursų naudojimą, gerinti paslaugų teikimą“, – kalbėjo Varėnos ligoninės direktorius.
Paklaustas, kaip vertintų minėtųjų trijų įstaigų sąjungą, Varėnos ligoninės direktorius atsakė: „Iš vienos pusės – spręstųsi daug dalykų: materialiniai resursai, infrastruktūra ir t.t. Iš kitos pusės – atsirastų daugiau iššūkių dėl naujų procesų, santykių kolektyve ir sklandaus veiklos užtikrinimo bei darbo organizavimo“. „Kai įstaiga didėja, atsiranda daugiau procesų, personalo, padalinių, ir užtikrinti tokios įstaigos sklandų darbą yra sudėtinga užduotis. Kita vertus, didesnė įstaiga su didesniu personalu turi daugiau manevro laisvės ir gali lengviau išgyventi iššūkius, kaip, pavyzdžiui, dabartinę koronaviruso pandemiją. Todėl įstaigai turint daugiau darbuotojų, galima būtų lengviau išgyventi ekstremalias situacijas ir užtikrinti tinkamą įstaigos veiklą“, – pridūrė A. Miklyčius.
Reformai skirs įspūdinga sumą
Sveikatos įstaigų pertvarkos planui planuojama skirti įspūdingą sumą – beveik 800 mln. eurų: 268 mln. eurų – iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo ir 530 mln. eurų iš Europos Sąjungos investicijų. Finansavimą galės gauti tik tos įstaigos, kurios atitiks kriterijus ir dalyvaus reformoje, pastarąją Vyriausybė tikisi įgyvendinti per kadenciją, o pirmasis finansavimas įstaigas turėtų pasiekti jau kitų metų pirmąjį pusmetį.
Pasiteiravome, ar įmanomas scenarijus, kad po gydymo įstaigų, o šiuo atveju – Varėnos ligoninės reformos, įstaigos priklausomybė galėtų būti perduota SAM? „Aš esu už tai, kad ligoninė išliktų visavertė ir teiktų kuo daugiau paslaugų. Jeigu rajone bus tik pirmojo lygio paslaugos ir neliks stacionarinių bei dalies ambulatorinių antro lygio paslaugų, ligoninės ir toliau priklausys rajono savivaldybei. Tačiau jeigu ligoninė liks daugiaprofilinė, jos valdymą galbūt teks perduoti keliems savininkams: ministerijai arba kelioms savivaldybėms. Vis dėlto geriausiai gyventojų interesams atstovauja vietinė valdžia“, – užbaigdamas sakė Varėnos ligoninės direktorius A. Miklyčius.
Evelina Petrušytė