Reorganizuos Varėnos profesinę mokyklą

Šių metų balandžio 27 d. Vyriausybė patvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotos profesinių mokyklų pertvarkos planą, pagal kurį iki naujųjų mokslo metų Varėnos technologijos ir verslo mokykla (VTVM) taps Alytaus profesinio rengimo centro (APRC) padaliniu; o ką apie tai mano minėtųjų įstaigų vadovai – VTVM laikinoji direktorė Eglė Stacevičienė ir APRC direktorius Vytautas Zubras?..

Planuojama sutaupyti iki 9,7 tūkst. eurų

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė įsitikinusi, kad pakeitimai reikalingi, siekiant sustiprinti profesinio mokymo įstaigas, labiau pritaikyti prie darbo rinkos poreikių bei išvengti programų dubliavimosi. Taip pat į dalį įstaigų norima pritraukti privačių dalininkų.

Be Varėnos technologijos ir verslo mokyklos (VTVM), žadama reorganizuoti dar 15 profesinio mokymo įstaigų. Pertvarkius šias mokyklas, tikimasi sutaupyti iki 152,2 tūkst. eurų (VTVM prijungus prie Alytaus profesinio rengimo centro (APRC) planuojama sutaupyti iki 9,7 tūkst. eurų).

Kaip rašoma profesinio mokymo įstaigų tinklo vystymo 2022 metų bendrajame plane, prijungti VTVM prie APRC nuspręsta „Alytaus profesinio rengimo centro visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą dėl reorganizavimo“.

Kaip ir visais kitais mokyklų jungimo atvejais, Varėnoje profesinis mokymas vyks ir toliau, mat skelbiama, kad norima jį išsaugoti teritorijose (pavyzdžiui, Kretingoje, Varėnoje ir Vilkijoje), kuriose veikia silpnėjančios profesinės mokyklos su mažėjančiu mokinių skaičiumi ar prognozuojamas tolimesnis gyventojų mažėjimas. Profesinio rengimo centras Alytuje yra didžiausias regione, čia mokosi 1 570 mokinių ir dirba 148 pedagogai. Tuo tarpu VTVM yra 189 moksleiviai ir 52 darbuotojai.

Žinia buvo netikėta

Seime svarstant dėl profesinio mokymo įstaigų tinklo reformos, kai kurie Seimo nariai kalbėjo, kad pertvarka organizuojama nesuprantamos skubos būdu, ir siūlė reorganizavimo procedūras atidėti, pirmiausia apie tai deramai padiskutavus su savivalda bei mokymo įstaigomis, mat dėl šios pertvarkos ministerija su jomis esą neorganizavo nė vienos diskusijos.

Tai patvirtino ir „Merkio krašto“ pakalbinta VTVM l. e. p. direktorė Eglė Stacevičienė, pasakojusi, kad žinia apie jos vadovaujamos mokyklos reorganizaciją buvo netikėta. „Mūsų mokyklos bendruomenė nieko nežinojo, kol kovą negavome ministerijos rašto. Jame rašoma, kad šiam reikalui sukurta darbo grupė iš atsakingų departamento atstovų, padėsiančių išspręsti reorganizacijos klausimus. Vis dėlto manau, kad į darbo grupę turėtų būti įtraukti ir atstovai iš abiejų mokyklų“, – kalbėjo E. Stacevičienė.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė viešai yra sakiusi, kad „profesinėse mokyklose kasmet mažėja mokinių, o atotrūkis tarp didžiausių ir mažiausių profesinio mokymo įstaigų didėja“. VTVM vadovė E. Stacevičienė papildė, kad pagal profesinio mokymosi pasirinkimą, kartu įgyjant ir vidurinį išsilavinimą, Lietuva nesiekia Europos Sąjungos vidurkio, kuris preliminariai yra 50 proc., kai tuo tarpu Lietuvos vidurkis – maždaug 30 proc. 

Paklausta, kodėl dauguma mokyklas baigusių jaunuolių renkasi aukštąsias mokyklas, o į profesines stoja palyginti mažai, E. Stacevičienė sakė, kad tam įtakos turi tėvų ir darbdavių nuostatos: „Visuomenėje vis dar išlikę stereotipai, kuriuos sunku pakeisti. Taip pat profesinio ugdymo įstaigų mokiniams darbo rinkoje kol kas sunku konkuruoti su aukštųjų mokyklų studentais, nors aukštosiose mokyklose praktikos palyginti yra mažai, o profesinės mokyklos rengia kvalifikuotą specialistą. Kodėl darbdaviai mieliau renkasi aukštųjų mokyklų studentus – sunku pasakyti. Galbūt yra nepasitikėjimo, kad profesinės mokyklos kokybiškai negali parengti specialistų. Kaip matome, ministerija imasi priemonių, kad pagerintų profesinio mokymosi kokybę, taip pat kalbama, kad bendrojo ugdymo mokyklose nuo rugsėjo turėtų atsirasti karjeros specialistų, kurie padėtų mokiniui apsispręsti, kur jis yra labiau linkęs – ar daugiau link akademinių žinių, ar link tam tikros profesijos. Manyčiau, mokinių pasirinkimą nulemia ir gana maži aukštųjų mokyklų reikalavimai. Be to, ne paskutinėje vietoje ir tėvų lūkesčiai“.

Pasak VTVM l. e. p. direktorės, dabar gimnazijos mokiniai „gali rinktis atskirus profesinio mokymo programos modulius ir įgyti pageidaujamas kompetencijas“. Taip pat keletas mokyklų dalyvauja eksperimente, ir mokiniams, baigusiems 8 klases, sudaryta galimybė kartu mokytis pagal profesinio bei bendrojo ugdymo mokymo programas, siekiant įgyti pagrindinį, vidurinį išsilavinimą ir IV lygio kvalifikaciją: „Tokios programos, kuomet mokiniai gali mokytis bendrojo ugdymo dalykų kartu su specialybe, kai kuriose profesinėse mokyklose jau vyksta porą metų. Šiame projekte dalyvavome ir mes, bet kol kas neatsirado norinčiųjų“. 

Sako, kad pokyčiai bus naudingi

Apie profesinių mokyklų pertvarką šių eilučių autorė kalbėjosi ir su APRC direktoriumi Vytautu Zubru. Pašnekovo žiniomis, kad pagerintų profesinio mokymo prieinamumą ir kokybę, ministerija ruošiasi skirti net 110 mln. eurų. „Norima, kad profesinis mokymas būtų konkurencingas ir būtų geriau išnaudojami žmogiškieji ištekliai, turiu galvoje visą įstaigų komandą, kuri turėtų būti kvalifikuota. Taip pat labai svarbi mokyklų infrastruktūra. Žinoma, daug kas priklausys nuo ministerijos parengtų reorganizavimo sąlygų. Manau, kad ji bendradarbiaus ir su mokyklomis, nes tai yra svarbu“, – komentavo V. Zubras.

Į VTVM ir APRC sąjungą pašnekovas žvelgia pozityviai: „Kalbant apie Varėnos technologijos ir verslo mokyklą, matau padalinį, kuris turi būti stiprus. Tai yra rajono centras, ir jis turi apimti ne tik Varėnos, bet ir Šalčininkų rajoną, kuris šiuo metu neturi profesinės mokyklos. Taip pat turime galvoti apie naujas programas. Labai svarbu bendradarbiauti ne tik su savivaldybe, bet ir su regiono darbdaviais. Apie tai kalbėsime ir su mokyklos bendruomene. Tikrai nebus imtasi staigių sprendimų. Manau, kad labai greitai Varėnoje atsiras naujų ir konkurencingų mokymosi programų“.

Neišvengiamai artėjančios permainos, anot V. Zubro, bus į gera, mat programų sąrašas pasipildys perspektyviomis specialybėmis. „Mūsų dalininkai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija – domisi, ar Varėnoje bus įgyvendinamos inžinerinės krypties mokymo programos. Turėtų atsirasti ir motorinių transporto priemonių vairuotojo bei grožio srities profesijų programų. Varėnai dėl tokių permainų labai išgyventi nereikėtų, priešingai – prasidės dideli pokyčiai, kurie bus labai naudingi. Svarbu, kad jaunuoliai turėtų galimybę pasirinkti, kad įvairaus amžiaus žmonės suvoktų naudą ir turėtų prieinamumą mokytis. O kad visuomenės požiūris į profesinį mokymąsi pasikeistų, turime ties tuo dirbti visi, taip pat ir verslas“, – tvirtino V. Zubras.

Evelina Kuliešė