Sausra atima ūkininkų pinigus

Rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Alė Baniūnienė patvirtino, kad kai kurių ūkininkų pievose dėl sausros nebeliko žolės, o ūkininkai stebisi, kodėl Varėnos rajone neskelbiama ekstremalioji situacija…

Birželio 13 d. apie mūsų rajone dėl sausros nykstančius pasėlius kalbėjomės su rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vyriausiaja specialiste Ale Baniūniene. Ji paminėjo, kad ūkininkai skuba deklaruoti dirbamos žemės plotus, nes terminas baigsis po birželio 20 d. Specialistė atkreipė dėmesį, kad ūkininkai deklaruoja ir žolės plotus, bet juose nėra žolės – ji išdžiūvo, neauga ir atolas.
Ūkininkai nori pasikonsultuoti, pasitarti, nes besikeičiantys sprendimai bei taisyklės dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio priemonių plano sunkiai suvokiamos. Jų kaitaliojimai vyksta ir deklaravimo metu. Neaišku, ar bus parama ir iš kur ji bus dėl sausros padarinių. Kai kurie ūkininkai užsimena, kad net grikių laukai ištuštėjo, o išdygę augalėliai susiraitę, iškrypo, be šaknelių liko. Panašiai raitosi ir bulvių daigai.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkas, Padaugės kaimo ūkininkas Edmundas Samauskas prisiminė, kaip daugiau nei prieš mėnesį lietus buvo įmerkęs žiemkenčius. Buvo dar drėgnoka, kai grūdus bėrė į dirvą, o dabar sausra iškepino nemažus plotus, ypač tuos, kurie yra aukščiau.
Užsiminėm ir apie praėjusio trečiadienio smulkų lietutį. „Tas pakrapnojimas nieko nereiškia, lietus – tik ant lapelių, javų viršūnėlių, augalai nesusikrūmijo. Koks bus derlius, neaišku, visi laukiam tikro lietaus, kuris įsiskverbtų į šaknis. Javams pakenkė ir tai, kad dienos metu apie mėnesį karštis siekdavo beveik 30 laipsnių, o naktys buvo labai vėsios, kartais ir su šalnomis dirvos paviršiuje. Gal prie vandens esanti meteorologinė stotis negali matyti tikrų termometrų rodmenų, esančių žemdirbių dirbamuose laukuose?“ – svarstė E. Samauskas ir nusistebėjo, kodėl Varėnos rajone neskelbiama ekstremalioji situacija.
Apie ekstremaliosios situacijos skelbimo būtinybę išsakė ir kiti ūkininkai. Tokios situacijos paskelbimas apsaugotų žemdirbius nuo baudų, neišpildžius sutartinių įsipareigojimų. Tiems, kurie iš anksto susitarė su supirkėjais dėl tiekiamos produkcijos kiekio, jau dabar aišku, kad sutartinių įsipareigojimų neįvykdys, nes derlius bus perpus mažesnis. Todėl turės toms įmonėms mokėti baudas.
Vakar E. Samauskas, peržiūrėjęs savo laukus, patikslino: „Grikiai visai išdžiūvo – kiek sudygo, tiek išnyko. Sėkliniai dobilai prapuolė. Avižų šluotelėse – du trys grūdeliai… Galima sakyti, kad dzūkų derliaus jau nėra. Badas. O kur pirkti sėklų, jeigu Lietuvoje jų nėra?“ Pašnekovas priminė, kad Dvarčių kaimo ūkininkas Gediminas Baublys augina javus sėklai. Smalsu, kaip jam sekasi? G. Baublys painformavo: „Vasarojaus viskas išdžiūvo, kad ir palis, jau negrįžtamai niekas nepadės. Geresnė ar menkesnė žemė, visur tas pats – išdžiūvo. Viskas nyksta, sausra visus žudo. Žiemkenčiai gal dar šiek tiek atsigautų nuo lietaus. Gal bulvių dar bus, jeigu palytų, jos neseniai dar tik sudygo. Bet rytoj sinoptikai vėl prognozuoja iki 30 laipsnių karštį.“ Jis pataria žemdirbiams dėl pažadėtų supirkėjams įsipareigojimų, kad nereikėtų mokėti jiems baudų, paskambinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir paaiškinti situaciją.
Kurio ūkininko bepaklaustum, kaip sekasi, visi pirmiausia kartoja: laukiam lietaus. Vergakiemio kaimo ūkininkas Jonas Kondratavičius trumpai išsakė savo pastebėjimus: „Nepaėmė vasariniai augaliukai gero starto. Krūmijimosi fazė jau praėjo. Ne tik sausra, bet dar ir vėjas iš šiaurės rytų juos kankina. Žieminiai kvietrugiai per greitai skuba subrandinti grūdus. Prasta situacija žemei ir augalams be vandens.“ O Žemės ūkio ministerijos reikalavimai ūkininkams vis didesni… Įvairūs įpareigojimai, iššūkiai reikalauja papildomų išlaidų.
Tolkūnų ūkininkas Česlovas Petruškevičius painformavo apie savo ūkį: „Rapsai peržydėjo, aliejingumas prastas, jei drėgmės nebus, grūdai bus smulkūs. Ir žieminių kviečių, rugių, avižų, grūdai smulkūs – į maistinius neis. Balandžio viduryje atrodė gražiai, vėliau dėmėm džiūti pradėjo. Grikiai, avižos balansuoja ties riba. Lietaus yra – ir pinigų yra, o kai nėra lietaus, tai ir pinigų nėra. Prieš metus atsisakėm gyvulius auginti, nesinori gyventi dėl gyvulių.“
Naujųjų Naniškių kaimo ūkininkas Edvardas Biekša įvardijo žiemą ištvėrusius rapsus, rugius, kvietrugius. Augina ir lubinus. „Matyti žemėje pasėlis, šoninius ūglius jis atmetė. Kvietrugiai išretėję. Derlius bus 40-50 procentų mažesnis. Gal bus viena tona iš hektaro, tikėjomės dviejų. Vasarinės avižos „tupi“, šansų yra, jei lietus bus. 20 ha plote pasėti grikiai irgi laukia lietaus,“ – ūkininkas kalbėjo, pasidžiaugdamas arkliukais, kuriuos įsigijo prieš 12 metų. „Laikau sunkiuosius, parduodu kumelaites. Jodinėti ant jų negalima, tai eržilą mokintą nusipirkau, bandau užlipti. Pernai jiems iš pievos 10-12 rulonų šieno prisukau, šiemet dėl sausros – tik 6-7.“ Anksčiau ruloną nusipirkti buvo galima už 20 eurų, vėliau – už 30, o dabar jau už 40 eurų. Ir kiti ūkininkai, auginantys daugiau mėsinių galvijų, atkreipia Žemės ūkio ministerijos dėmesį, kad pašarų būtų galima papildyti iš žaliojo pūdymo augalų, tačiau vis dar šio jau nunykusio derliaus negalima nuimti, net neleidžiama ten ganyti gyvulių.
Trečiadienį šiek tiek palijo Merkinėje, vienas kitas lašas pasiekė Varėną, bet, pasak ūkininkų, javams nieko tai nereiškia – lyti turėtų apie dvi paras, nes vanduo turi įsigerti bent 7 centimetrus į žemę, kad pasiektų šaknis. Nors ekstremalioji situacija dėl sausros padarinių žemės ūkiui tęsiasi, bet ji Varėnos rajone oficialiai neįvardinta ir dar nepaskelbta.
Irena Ratkienė