Savo darbus rajono taryboje pradėjo nuo skundo

Po pirmojo naujosios kadencijos rajono tarybos posėdžio balandžio 14-ąją prabėgus vos porai dienų, opozicinė tarybos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, vadovaujama Edvino Grikšo, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) apskundė savo kolegas iš valdančiosios daugumos Audrių Saulyną ir Joną Kleponį dėl galbūt supainiotų viešųjų ir privačių interesų, o prieš gerą savaitę gavo ir VTEK atsakymą…

Merą laikinai pavaduosiantis rajono tarybos narys dirbs ne už dyką
Praėjusio mėnesio 18 d. „Merkio krašto“ straipsnyje „Naujoji valdžia jau prisiekė „sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas“ trumpai užsiminėme apie naujosios rajono tarybos priimtą sprendimą „Dėl tarybos nario, pavaduojančio merą ar laikinai einančio mero pareigas, paskyrimo“ („už“ tokį sprendimą nubalsavo 13 tarybos narių, 2 – „prieš“ ir 9 susilaikė).
Primename, kad rajono tarybos nariu, tam tikrais atvejais pavaduosiančiu merą ar laikinai eisiančiu mero pareigas, buvo paskirtas tarybos valdančios daugumos atstovas Audrius Saulynas, o jei jis negalėtų eiti paskirtų pareigų, jas eitų kolega iš tos pačios valdančiosios daugumos Jonas Kleponis.
Tuo pačiu sprendimu paskirtajam tarybos nariui, dirbsiančiam vietoj mero, buvo nustatytas ir darbo užmokestis, susidedantis iš pareiginės algos ir priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Tiesa, kokio konkrečiai dydžio tas darbo užmokestis turėtų būti, sprendimo projektą ir Aiškinamąjį raštą rajono tarybai parengusi bei pristačiusi savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Ilona Radzevičienė „tradiciškai“ nepaviešino (apie šio skyriaus vedėjos nežinia kuo pagrįstą prisitaikėlišką madą nuo visuomenės slėpti įvairių išmokų sumas, iš biudžeto mokamas jos viršininkams, jau rašėme balandžio 14 d. „Merkio krašto“ str. „Ką bandė nuslėpti savivaldybės skyriaus vedėja?“).
Bet šįkart I. Radzevičienė bent jau nurodė, kad merą pavaduosiančio rajono tarybos nario darbo užmokestis bus apskaičiuojamas pagal Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnį (kad pagal Vyriausybės nustatytą tarnybos stažo skaičiavimo tvarką priedas už stažą sudaro 1 proc. pareiginės algos už kiekvienus tarnybos metus, tik neturi viršyti 30 proc.) bei to paties įstatymo priedėlio I skyriaus 5.4 papunktį (pagal kurį yra nustatytas konkretus pareiginės algos koeficientas – 18,3 baziniais dydžiais).
Paprašė įvertinti, ar kolegos nesupainiojo viešųjų interesų su privačiais
Vadinasi, atsižvelgus į Personalo skyriaus vedėjos nuorodas, mero pareigas einančio rajono tarybos nario A. Saulyno arba J. Kleponio pareiginė alga būtų tokia pati kaip ir mero, t. y. (koeficientą 18,3 padauginus iš šiems metams nustatyto pareiginės algos bazinio dydžio – 186 eurų) siektų 3 tūkst. 404 eurus, neatskaičius mokesčių (ir dar su keliasdešimt ar kelis šimtus eurų siekiančiu priedu už tarnybos stažą, atsižvelgiant į konkretaus politiko valstybei ištarnautus metus).
Ir čia opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, kurią sudaro 4 rajono tarybos nariai (frakcijos vadovas Edvinas Grikšas, taip pat Jaunius Grikšas, Ąžuolas Kuprys ir Dalius Lukminas) įsidėmėjo, kad už tokį sprendimą, priimtą vos dviejų valdančiosios daugumos balsų persvara, balsavo ir pats A. Saulynas su J. Kleponiu.
Tad jau po dviejų dienų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) gavo E. Grikšo vadovaujamos Varėnos rajono tarybos opozicinės „valstiečių“ frakcijos rašytinį prašymą atlikti tyrimą ir įvertinti, ar A. Saulynas su J. Kleponiu, nenusišalinę nuo balsavimo už sprendimą, kuris yra susijęs su jais pačiais, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų.
Ir jei VTEK būtų patvirtinusi, kad paminėtieji du rajono tarybos nariai pažeidė šį įstatymą, jų tarybos kolegoms už sprendimą „Dėl tarybos nario, pavaduojančio merą ar laikinai einančio mero pareigas, paskyrimo“, ko gera, tektų balsuoti dar kartą (ar net kelis kartus, kaip tą reglamentuoja naujojo Vietos savivaldos įstatymo 15 str. ir rajono tarybos veiklos reglamento 43 p., jei tarybos narių balsai „už“ ir „prieš“ (kartu su „susilaikiusiais“) kaskart pasiskirstytų po lygiai). Ir jei net po tų kelių balsavimų situacija nepasikeistų, sprendimas būtų laikomas nepriimtu, tad ir A. Saulynas bei J. Kleponis nebetektų teisės pavaduoti merą ir už tai gauti atlyginimą.
VTEK tyrimo nepradėjo, pasigedusi „pakankamo teisinio pagrindo“
Tačiau VTEK – jos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai: Virginija Aleksejūnė, Tomas Blinstrubis, Evelina Matulaitienė ir Martynas Žaltkauskas – išnagrinėjusi mūsų rajono tarybos opozicinės „valstiečių“ frakcijos ketvertuko prašymą, nusprendė, kad „Komisija neturi pakankamo teisinio pagrindo pradėti tyrimą“ dėl A. Saulyno ir J. Kleponio „elgesio“, ir raštiškame atsakyme per tris puslapius išdėstė tokio savo sprendimo motyvus.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas iš tiesų įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis, taip pat – savivaldybių tarybų narius, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir elgtis taip, kad net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. O interesų konfliktas kyla tada, kai paminėtieji asmenys, atlikdami tarnybines pareigas, turi priimti sprendimus, susijusius su jų privačiais interesais, t. y. – su asmenine turtine arba neturtine nauda, moraline skola, įsipareigojimu ir panašiai.
Bet VTEK anaiptol nemanė, kad rajono tarybos narių A. Saulyno ir J. Kleponio privatų interesą (asmeninį suinteresuotumą) reikėtų sieti su pareigomis, į kurias jie paskirti tarybos sprendimu, ir su tuo pačiu sprendimu jiems nustatytu pareiginės algos koeficientu.
Kaip teigiama VTEK pirmininko G. Sakalausko pasirašytame rašte, savivaldybės tarybos nario teisė būti išrinktam į pareigas savivaldybės institucijoje yra viena iš pagrindinių jo teisių, o „rinkimai ir atleidimas iš pareigų yra politikos formavimo procesas ir pareigų vykdymas“. Tad „darytina išvada, kad tarybos nario dalyvavimas savivaldybės tarybos funkcionavimą užtikrinančių klausimų sprendimo procese (…) nėra laikytinas jo privačiu interesu, o nesant privataus intereso asmeniui interesų konfliktas nekyla“.
Tarybos nariai negali pakeisti įstatymu nustatyto koeficiento
Kalbant apie pareiginės algos koeficiento nustatymą, VTEK laikė reikšminga tai, kad savivaldybės taryba ar atskiri tarybos nariai negali pakeisti Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, „kuri konkrečiai ir vienareikšmiškai nustato tarybos nario, pavaduojančio merą ar laikinai einančio mero pareigas, pareiginės algos koeficientą“.
Atsižvelgdama į šią aplinkybę VTEK konstatavo, kad Varėnos rajono tarybos sprendimas yra susijęs su A. Saulyno ir J. Kleponio privačiu interesu, tačiau jie, balsuodami už tą sprendimą, „kaip ir kiti tarybos nariai, neturėjo galimybės kaip nors pakeisti ar daryti įtaką balsavimo objekto turiniui, kurį iš anksto apibrėžė kiti galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai“.
Taigi VTEK neįžvelgė, kad „nagrinėjamuoju atveju A. Saulynas ir J. Kleponis pateko (ar galėjo patekti) į interesų konflikto situaciją, todėl tyrimas jų atžvilgiu nepradėtinas“.
VTEK sprendimą nepradėti tyrimo dar galima apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be to, VTEK pažymėjo turinti teisę pakartotinai svarstyti klausimą dėl atitinkamo tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo, jei jai „būtų pateikta papildomų duomenų dėl Įstatymo nuostatų galbūt neatitinkančių minėtųjų Tarybos narių elgesio“.
Diana Zubavičienė